Byla e2-213-1090/2019

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski,

2sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei,

3dalyvaujant ieškovui V. Ž., ieškovo advokatui Artūrui Sabeikai,

4atsakovei I. Ž., atsakovės advokatei Virginijai Balčiūnienei,

5Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danai Sederevičienei,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei I. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų ir atsakovės I. Ž. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo B. Ž., byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

7Teismas

Nustatė

81. Ieškovas V. Žuravskis (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės I. Ž. (toliau ir atsakovė) santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams palikti pavardes: Ž. ir Ž. ; 3) šalių dukters G. Ž. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu; 4) priteisti iš atsakovės išlaikymą šalių dukteriai G. Ž., mokamą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki vaiko pilnametystės; 5) nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamete dukterimi G. Ž. tvarką: 1. atsakovei I. Ž. sudaromos sąlygos netrukdomai bendrauti su dukra G. Ž., ją lankyti bei auklėti. Kas antrą savaitgalį dukra praleidžia kartu su motina I. Ž., kuri ją pasiima iš gyvenamosios ar mokymosi vietos penktadienį ne anksčiau kaip 17 val. ir parveža atgal sekmadienį ne vėliau kaip 17.45 val. Jeigu iki 17 val. nėra pasibaigę su dukros lavinimu susiję ar kitokio pobūdžio užsiėmimai mokykloje, dukra paimama ne anksčiau, nei šie užsiėmimai pasibaigs. Jeigu I. Ž. negali pasiimti dukros dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių (dukra serga, išvykusi su tėvu ir pan.), praleistas bendravimo savaitgalis kompensuojamas kitos savaitės savaitgalį, o nesant tokios galimybės, bet kurio kito savaitgalio sąskaita I. Ž. pasirinkimu. Jei atsakovė negali bendrauti su dukra dėl priežasčių, susijusių su pačia atsakove I. Ž. (neatvyko, serga, komandiruotėje, išvykusi kitais reikalais ir pan.), praleistos dienos nekompensuojamos; 2. I. Ž. darbo dienomis du kartus per savaitę su V. Ž. suderintu laiku praleidžia laiką su dukra jos pasirinktoje vietoje ir pasirinktu būdu nuo 17 val. iki 20 val. Bendravimo su dukra metu I. Ž. turi užtikrinti, kad dukra paruoš užduotus namų darbus ir kitas mokykloje gautas užduotis. Jei šį savo įsipareigojimą I. Ž. pažeis tris kartus, ir vaikas bus neparuošęs pamokų ar kitų užduočių, bendravimo laikas trumpinamas iki 19 val. vakaro; 3. Ieškovas Ž. kiekvienais metais turi teisę praleisti su dukra ne trumpesnes kaip 28 kalendorinių dienų atostogas. Atostogas galima padalinti dalimis ne trumpesniais kaip 7 kalendorinių dienų periodais. Atostogų laiką būtina iš anksto suderinti su V. Ž., kuris per 72 valandas privalo patvirtinti dukros atostogų laiką su motina arba siūlyti kitą datą. Per nustatytą terminą neatsakius į prašymą patvirtinti dukros atostogų laiką laikoma, kad atostogų laikas yra suderintas ir tuo atveju, jei V. Ž. neišleidžia dukros atostogauti su I. Ž., V. Ž. privalo kompensuoti visas I. Ž. asmeniškai patirtas neįvykusių atostogų išlaidas nepriklausomai nuo to, ar I. Ž. atostogavo, ar ne; 4. Planuodama atostogas su vaiku, I. Ž. privalo informuoti V. Ž. ne vėliau nei prieš 10 kalendorinių dienų. Nepranešimo atveju V. Ž. turi teisę neišleisti vaiko atostogauti su motina nurodytu laiku ir pasiūlyti savo datą; 5. Bendravimo su dukra laikas gali būti derinamas elektroniniu paštu ( - ) ir ( - ), arba sms telefonu (V. Ž. tel. Nr. ( - ), I. Ž. tel. Nr. ( - )Pasikeitus ryšio priemonių adresams ar numeriams, šalys apie tai privalo nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per tris dienas informuoti viena kitą. Nepranešus, visos neigiamos pasekmės tenka tai iš šalių, kuri nevykdė savo pareigų; 6. I. Ž. su dukra G. Ž., pradedant 2019 metais, kartu praleidžia kas antras Kūčias ir Kalėdas (ne daugiau dviejų dienų), kas antrus Naujuosius metus (ne daugiau dviejų dienų) ir kas antras Jonines (ne daugiau vienos dienos) atskirai nuo tėvo V. Ž.. Prieš nurodytas datas dukra paimama iš gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse (atitinkamai gruodžio 24 d., gruodžio 31 d. ir birželio 23 d.) ne anksčiau 18 val. I. Ž. ne vėliau kaip prieš 72 val. turi informuoti V. Ž., kad pasinaudos savo teise praleisti šventes su dukra. J. V. Žuravskis prieš nustatytą laiką nėra informuojamas, jis turi teisę nurodytas šventes planuoti su dukra ir jos neišleisti su motina; 6) teismui nustačius G. Ž. gyvenamąją vietą kartu su motina I. Ž., priteisti iš ieškovo išlaikymą šalių dukteriai G. Ž., mokamą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki vaiko pilnametystės bei nustatyti analogišką tėvo bendravimo tvarką su dukra, kokią ieškovas siūlo atsakovės I. Ž. ir dukters; 7) santuokoje įgytą ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti tokiu būdu: 7.1. Teismui tenkinus ieškinio reikalavimą nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 7.1.1. 46,14 kv. m. bendro ploto butą, esantį adresu ( - ), Vilniuje ir 21,58 kv. m. bendro ploto negyvenamąją patalpą – garažo boksą, esantį adresu ( - ), Vilniuje; 7.1.2. A. I. Žuravskienei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1/223 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu ( - ), Vilniuje; 7.1.3. Už atsakovei tenkančią mažesnės vertės turto natūra dalį priteisti atsakovės naudai 39219,50 Eur kompensaciją; 7.2. Teismui nustačius dukros gyvenamąją vietą su atsakove, atsakovės asmeninėn nuosavybėn priteisti: 7.2.1. 46,14 kv. m. bendro ploto butą, esantį adresu ( - ) Vilniuje ir 21,58 kv. m. bendro ploto negyvenamąją patalpą – garažo boksą, esantį ( - ) Vilniuje; 7.2.2. Ieškovo asmeninėn nuosavybėn priteisti: 1/223 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu ( - ), Vilniuje; 7.2.3. Už ieškovui tenkančią mažesnės vertės turto natūra dalį priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 39219,50 Eur kompensaciją. 8) Priteisti atsakovės naudai 1/2 bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančias pinigines lėšas – 4000,00 Eur. 9) Priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

92. Ieškinyje nurodyta, kad šalių santuoka įregistruota ( - )Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės Metrikacijos skyriuje, įrašo ( - )Šalims gyvenant santuokoje ( - ) gimė dukra G. Ž.. Ieškovas nurodo, kad šalių bendras gyvenimas iš pradžių buvo normalus. Sutuoktiniai rūpinosi buitimi, vėliau kartu rūpinosi ir gimusia nepilnamete dukra, kartu leido laisvalaikį, išvažiuodavo pailsėti, aplankyti vienas kito artimųjų. Tačiau ieškinio pareiškimo momentui sutuoktinių santuoka yra faktiškai iširusi ir negali būti išsaugota. Dėl santuokos iširimo, ieškovo teigimu, yra kaltos abi šalys. Nurodo, kad prieš daugiau kaip metus prieš ieškinio pareiškimą įvykęs konfliktas lėmė tai, kad siekdami vienas kitą įžeisti ar įskaudinti sutuoktiniai susirado kitus gyvenimo partnerius, t. y. žmona susirado draugą, su kuriuo bendrauja ir leidžia laisvalaikį, ieškovas susirado draugę. Toks elgesys traktuotinas kaip santuokos iširimas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abiejų sutuoktinių elgesys tapo nelojaliu vienas kitam. Kadangi visi ieškinyje išvardinti sutuoktinių turto objektai yra fiziškai nedalūs, taip pat atsižvelgiant į dukters interesus, taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 3 dalies taisyklė. Dėl to ieškovas prašo jam priklausantį butą, esantį adresu ( - ), Vilniuje ir garažą, esantį ( - )Vilniuje, palikti vienam iš sutuoktinių kaip nedalomą turto vienetą, o kito sutuoktinio naudai priteisti kompensaciją už minėtą turtą ir 1/223 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu ( - )Vilniuje. Šalių dukters G. Ž. gyvenamoji vieta, ieškovo manymu, turėtų būti nustatyta su juo, kadangi ieškovo ir dukros tarpusavio ryšys yra daug stipresnis nei dukros ryšys su motina. Su dukra daugiausia laiko praleidžia ieškovas, kuris rūpinasi dukros sveikata ir ugdymu. Nurodo, kad jis dukra rūpinosi nuo pat mažens, ir jo elgesys bei rūpestis nekito pradėjus nagrinėti bylą. Tuo tarpu atsakovės susidomėjimas dukra padidėjo tuomet, kai ieškovas pradėjo su ja spręsti klausimus dėl santuokos nutraukimo. Pasiūlius nutraukti santuoką bendru sutarimu, atsakovė pradėjo su dukra vaikščioti į kiną, kartu pradėjo lankyti gimnastikos užsiėmimus, ko niekada nebuvo anksčiau. Ieškovo gaunamos pajamos yra tris kartus didesnės nei atsakovės, todėl jis teigia turintis geresnes galimybes sudaryti tinkamas sąlygas dukrai augti ir vystytis, o taip pat išmokėti atsakovei kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį (T 1, el. b. l. 1–6, T 2, el. b. l. 1–6, T 7, el. b. l. 171–184).

103. Teismo posėdyje ieškovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiškai, o atsakovės priešieškinį atmesti. Ieškovas teigė, kad po santuokos sudarymo jis vertino šeimą, stengėsi ją išlaikyti. Paaiškino, kad ieškovas visą laiką dėjo pastangas, siekdamas išlaikyti santuoką, tačiau nuo 2015 m. atsakovės elgesys pasikeitė. Ji užsiregistravo pažinčių portaluose ir susirašinėjo su vyrais, todėl santykiai su sutuoktiniu pablogėjo. Atsakovė draudė ieškovui bendrauti su savo tėvais ir vežti pas juos vaiką. Ieškovas nurodė, kad motina gamindavo maistą dukrai, bet vengdavo gaminti maistą ieškovui. Ieškovo teigimu, atsakovė naudodavo smurtą prieš ieškovą ir jų dukterį. Nurodė, kad 2016 m. dėl atsakovės smurto ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas už kurį atsakovė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio mėnesį ieškovas atsitiktinai išgirdo žmonos ir jos meilužio pokalbį telefonu. Po šio įvykio ieškovas galutinai apsisprendė pateikti ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas prašė santuoką nutraukti taip pat ir dėl savo kaltės, nes iki nutraukiant santuoką susirado naują draugę. Ieškovas nurodė, kad iki santuokos nutraukimo pardavė santuokoje įgytą automobilį Nissan Juke valst. Nr. ( - ) už 8000,00 Eur sumą, todėl sutiko atsakovei išmokėti pusės automobilio pardavimo kainos sumos komensaciją, t. y. 4000,00 Eur sumą. Teigia, kad šiuo metu jis kartu su dukra negyvena bute, esančiame adresu ( - )Vilniuje. Ieškovas nurodė, kad dukrai paaugus jis rūpinosi vaiku daug dažniau nei atsakovė, nors prieš tai dažniausiai tai darė kartu. Ieškovas teigia, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su juo, nes jis geriau patenkins vaiko interesus, geriau pasirūpins vaiko ugdymu ir auklėjimu. Ieškovas teigė, kad motina du kartus smurtavo prieš vaiką, nors ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, vaikas šį faktą patvirtino. Neigė, kad smurtavo prieš atsakovę ar piktnaudžiauja alkoholiu. Nurodė, kad ieškovo kaltė dėl santuokos nutraukimo pasireiškė tuo, jog šalių santuokai faktiškai iširus, bet dar nenutraukus jos, ieškovas sukūrė artimus santykius su kita moterimi – J. S..

114. Ieškovo atstovas teismo posėdyje palaikė ieškovo ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė prieš ieškovą naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, ką patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendis, kuriuo atsakovė pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – fizinio smurto naudojimą prieš ieškovą. Be to, minėtas aplinkybes patvirtina ieškovo pateiktas 2017 m. vasario 27 d. įrašas, kuriame užfiksuoti atsakovės grąsinimai ir kaltinimai ieškovui patvirtina šį faktą. Pažymėjo, kad atsakovės pasisakymuose įžvelgtini prieštaravimai dėl santykių su kitu vyru, kadangi pirminiame atsiliepime į ieškinį atsakovė teigė, jog kito vyro neturi, tačiau vėliau pasisakydama teismo posėdyje nurodė, kad kitą vyrą turi. Dėl turto dalinimo po santuokos nutraukimo ieškovo atstovas nurodė, kad butas, esantis adresu ( - )Vilniuje ir garažas, esantis adresu ( - )Vilniuje, turi būti padalijami natūra ir atitekti vienam iš sutuoktinių, su kuriuo bus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kitam išmokant kompensaciją už šį turtą bei priteisiant 1/223 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu ( - )Vilniuje. Automobilis N. J. negali būti priteistas vienam iš sutuoktinių, nes jo neišliko santuokos nutraukimo momentui. Dalintina turi būti po ½ kiekvienam sutuoktiniui automobilio vertė, kuri sudaro 8000,00 Eur sumą. Nurodė, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu. Ieškovo atstovo teigimu, psichologo Lino Slušnio išvada negali būti laikoma išsami, nes kaip patvirtino pats psichologas, buvo surašyta remiantis vien atsakovės nuomone, neišklausius ieškovo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovas geriau gali užtikrinti vaiko interesų patenkinimą. Byloje pateikta 2018 m. vasario 1 d. išvada dėl psichologinio įvertinimo teismo ekspertizės tikslais, kurioje nurodoma, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriau atitiktų vaiko interesus. Taip pat ieškovo atstovas prašė nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, nes ji labiau atitiktų vaiko interesus.

125. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovo kaltės. Ieškovas, gyvendamas santuokoje, buvo jai neištikimas su kita moterimi bei įžeidinėjo ir skaudino atsakovę. Dar iki kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, ieškovas iš atsakovės atėmė automobilį Nissan Juke valstybinis Nr. ( - ) kuriuo ji veždavo dukrą įvairiais tikslais ir perdavė naudoti savo naujajai draugei. Be to, ieškovas minėtą automobilį N. J., kurį sutuoktiniai įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, be atsakovės žinios ir pritarimo, tariamai perleido ieškovo motinai B. Ž., tačiau juo toliau faktiškai naudojosi ieškovo draugė J. S.. Atsakovės teigimu, automobilio perleidimo sutartis laikytina tariamu sandoriu, todėl vadovaujantis CK 1.86 straipsnio 1 dalimi turi būti pripažinta negaliojančia. Atsakovė nurodo, kad visada rūpinosi šeima, prižiūrėjo namų ūkį ir dėjo maksimalias pastangas išsaugoti šeimą. Tačiau nepaisant to, I. Ž. pastangos išsaugoti šeimą buvo nevertinamos, nes ieškovas susitikinėjo su naująja drauge, visą dėmesį skyrė išimtinai tik jai, tuo pačiu žemindamas atsakovę, abejingai reaguodamas į šeimos interesus. Atsakovė nesutinka su tuo, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu, motyvuodama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. sausio 3 d. išvada dėl nepilnametės G. Ž. Nr. A104-15/17(2.13.2.6-AD15), kurioje konstatuota, kad atsakovė stengiasi ugdyti vaiką, lanko gimnastiką, kartu praleidžia laisvalaikį, tarp jų yra labai stiprus emocinis ryšys, o atsižvelgiant į vaiko amžių, G. Ž. gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitinka jos interesus (T 1, el. b. l. 80–85, T 2, el. b. l. 56–59).

136. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko G. Ž. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 3) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 5000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol vaikas sulauks pilnametystės; 5) padalinti santuokoje įgytą turtą šiuo būdu: 5.1. Priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise: butą, esantį adresu ( - )Vilnius, negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį adresu ( - )Vilnius, ir 1/223 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu ( - )Vilnius; 5.2. Priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise: automobilį Nissan Juke valst. Nr. ( - ) 5.3. priteisti iš atsakovės ieškovo naudai išmokėti ieškovui 37380,50 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią mažesnės vertės turto natūra dalį; 6) teismui tenkinus ieškovo ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, prašo: 6.1. Priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol vaikas sulauks pilnametystės; 6.2. nustatyti atsakovės bendravimo su vaiku tvarką: 6.2.1. Kiekvieno mėnesio kas antrą savaitės penktadienį atsakovė turi teisę pasiimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos nuo 13 val., bet ne anksčiau, kai baigiasi pamokos ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku iki pirmadienio ryto, nuvežant vaiką į vaiko ugdymo įstaigą; 6.2.2. Kiekvieną savaitės antradienį atsakovė turi teisę paimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos nuo 13 val., bet ne anksčiau, nei baigiasi pamokos ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku iki trečiadienio ryto, nuvežant vaiką į vaiko ugdymo įstaigą. 6.2.3. Kiekvieną savaitės ketvirtadienį atsakovė turi teisę paimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos nuo 13 val., bet ne anksčiau, nei baigiasi pamokos ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku iki penktadienio ryto, nuvežant vaiką į vaiko ugdymo įstaigą; 6.2.4. Kiekvieną savaitės dieną atsakovė turi teisę bendrauti su vaiku mobiliuoju telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tuo laiku, kai vaikui nevyksta pamokos ar popamokinė veikla. Ieškovas įsipareigoja užtikrinti elektroninių ryšio priemonių prieigą vaikui; 6.2.5. Kiekvienais poriniais metais atsakovė turi teisę praleisti su vaiku šias šventes: Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas gruodžio mėn. 24–25 dienomis: gruodžio 24 d. nuo 13 val. atsakovė turi teisę paimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku, grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 20 val. Jonines birželio mėn. 24 d.: šventinės dienos išvakarėse, t. y. birželio mėn. 23 d. nuo 13 val. atsakovė arba ugdymo įstaigos, arba kitos sutartos vietos ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku, grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą birželio mėn. 24 d. iki 20 val.; 6.2.6. Kiekvienais neporiniais metais atsakovė turi teisę praleisti su vaiku visas šias šventes: Naujųjų Metų šventę, t. y.: gruodžio mėn. 27 d. nuo 13 val. atsakovė turi teisę paimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos, arba kitos sutartos vietos ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku, grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sausio mėn. 1 d. iki 20 val. Krikščionių Velykas (pagal vakarietišką tradiciją) šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį: šventinės dienos išvakarėse, t. y. šeštadienį nuo 13 val. atsakovė turi teisę paimti vaiką iš vaiko gyvenamosios arba kitos sutartos vietos ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku, grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą antrą Velykų dieną, t. y. pirmadienį iki 20 val. Žolinę, rugpjūčio 15 d.: šventinės dienos išvakarėse, t. y. rugpjūčio mėn. 14 d. nuo 13 val. atsakovė turi teisę paimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos, arba kitos sutartos vietos ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku, grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą rugpjūčio mėn. 15 d. iki 20 val.; 6.2.7. Kiekvienais neporiniais metais atsakovė turi teisę praleisti su vaiku vaiko gimtadienio šventę – kovo 7 d. paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos, arba kitos sutartos vietos nuo 13 val. ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku, grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą iki 20 val.; 6.2.8. Kiekvienais metais atsakovė turi teisę praleisti su vaiku savo gimtadienio šventę – liepos 21 d. ir Motinos dieną, atitinkamą dieną paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos, arba kitos sutartos vietos nuo 13 val. ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku, grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą iki 20 val. Kiekvienais metais atsakovė turi teisę praleisti su vaiku pirmąją pusę mokyklinių atostogų laiko – rudenį, žiemą, pavasarį, atitinkamą dieną paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos, arba kitos sutartos vietos nuo 10 val. ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku, grąžinant vaiką paskutinę atostogų dalies dieną į vaiko gyvenamąją vietą iki 20 val. Vasaros metu kiekvienais metais atsakovė turi teisę praleisti su vaiku nuo birželio 15 d. iki liepos 30 d., atitinkamą dieną, t. y. kiekvienų metų birželio 15 d., paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos nuo 13 val. ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku, grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dalies dieną, t. y. liepos 30 d., iki 20 val.; 6.2.9. Jeigu šiame grafike nustatytu laiku dėl objektyvių priežasčių nebuvo galimybės bendrauti su vaiku, atsakovė turi teisę bendrauti su vaiku kitu laiku, nenustatytu šiame grafike, ne vėliau, kaip prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną informuojant apie tai ieškovą; 6.3. padalinti turtą padalinti tokia tvarka: 6.3.1. Priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise: butą, esantį adresu ( - ), Vilnius, negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį adresu ( - )Vilnius, 1/223 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu ( - ), Vilnius, automobilį Nissan JUke valst. Nr. ( - ) 6.3.2. priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 45380,50 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią mažesnės vertės turto natūra dalį; 7) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

147. Atsakovė priešiekinyje nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, dėl jo neištikimybės. Atsakovės teigimu, laisvalaikį ieškovas, šalims būnant santuokoje, leisdavo su kita moterimi – J. S. ir iš esmės nuolat pažeidinėjo sutuoktinių lojalumo pareigą, pareigą gerbti kitą sutuoktinį, pareigą remti savo sutuoktinį morališkai. Ieškovas žemino ir įžeidinėjo savo sutuoktinę mažamečio vaiko bei aplinkinių žmonių akivaizdoje, visiškai nepaisė žmonos nuomonės ir poreikių. Paskutinį kartą, kai visa šeima buvo Palangoje, ieškovas vakare išėjo pas kitą moterį, palikęs atsakovę vieną su vaiku. Ieškovas prioritetą skirdavo bendravimui su kitomis moterims ir išskirtinai savo laisvalaikiui, o pareigų šeimoje nevykdė. Ieškovas automobilį N. J., be atsakovės žinios ir sutikimo, tariamai perrašė savo mamai – B. Ž., o faktiškai šį automobilį perdavė naudoti savo draugei J. S.. Nurodo, kad fizinio smurto šalių mažamečio vaiko atžvilgiu nenaudojo, priešingai, nei teigia ieškovas. Teigia, kad sužinojusi apie išdavystę ilgą laiką jautė emocinę sumaištį, gėdą, bejėgiškumą, nepasitikėjimą, todėl prašo priteisti jai iš ieškovo 5000,00 Eur kompensaciją neturtinės žalos atlyginimui. Nurodo, kad yra sukūrusi jaukią, šiltą ir vaiko normaliam gyvenimui bei vystymuisi reikalingą aplinką, o ieškovas visą savo laisvalaikį praleidžia savo draugės namuose, tai prieštarauja vaiko interesams, vaiko saugumo ir vaiko sąlygų stabilumo užtikrinimui. Vaiką ir mamą sieja stiprus emocinis ryšys, o ieškovas nepaiso vaiko interesų, kadangi yra netvarkingas ir namuose palieka netvarką, kurią turi sutvarkyti atsakovė. Mergaitė dažnai yra pasimetusi, nežino savo pareigų, nes ieškovas leidžia vaikui neklausyti mamos, nesivalyti dantų arba nedaryti kitų užduočių, kurias daryti prašo mama. Nuo šalių vaiko gimimo, atsakovė rūpinosi dukters kasdienių poreikių tenkinimu, vaiko socializacijos, ugdymo, būtinųjų vertybių, dorovinių ir moralinių nuostatų formavimu bei vystymu. Būtent atsakovė užtikrina disciplinuotą, stabilų, saugų vaiko gyvenimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nesilaiko gydytojų rekomendacijų ir neatsižvelgia į jas prižiūrėdamas vaiką, ir nuteikinėja mergaitę prieš mamą. Be to, pasiima vaiką kartu laisvalaikio leidimui su savo drauge J. S.. Dėl šių priežasčių, atsakovės nuomone, G. Ž. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove geriau atitiktų vaiko interesus (T 2, el. b. l. 72–82, T 6, el. b. l. 1–16).

158. Atsakovė teismo posėdyje palaikė patikslinto priešieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiškai, o ieškovo patiksliną ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio mėnesį ieškovas jai pasakė, kad turi naują draugę, nuo tada jų santykiai atšalo. Paaiškino, jog dukra nori leisti su atsakove daugiau laiko ir atsakovė turi stiprų ryšį su dukra. Atsakovė su dukra lanko kartu gimnastikos treniruotes, turi kitų bendrų užsiėmimų. Atsakovė neigė ieškovo išdėstytas aplinkybes, kad atsakovė vengė leisti laiką su vaiku. Teigė, kad vežiojo dukrą lauke, eidavo su ja pasivaikščioti. Iki 2016 metų ieškovas nesistengė rūpintis vaiku, o nuo ieškinio pateikimo pradėjo tai daryti, leisti su ja laisvalaikį. Atsakovės teigimu, ieškovas nuo ieškinio pateikimo teismui tendencingai nuteikinėjo vaiką prieš atsakovę. Smurtas prieš sutuoktinį buvo išprovokuotas būtent ieškovo, nes tuo metu ieškovas jų bendroje lovoje susirašinėjo su savo drauge. Paaiškino, kad ieškovas nevalgydavo jos maisto, dėl to ji nustojo gaminti ieškovui. Nurodė, kad ji nėra naudojusi fizinių bausmių ar smurto dukros atžvilgiu. Savo ruožtu ieškovas smurtaudavo prieš ją nuo 2015 m., kai šalių santykiai pablogėjo, tačiau ji nebuvo kreipusis į policiją dėl to. Teigė, kad ieškovas praskėlė jai lūpą, 2015 m. pabaigoje trenkė jai, naudojo prieš ją taip pat ir psichologinį smurtą. Su 2017 m. vasario 6 d. byloje pateikta išvada dėl psichologinio įvertinimo teismo ekspertizės tikslais atsakovė iš dalies sutinka. Paaiškino, kad ji domėjosi apie lytiškai plintančias ligas, tačiau neigė, kad ji serga tokia liga. Neneigė, kad susirašinėjimas su byloje pateiktose nuotraukose pavaizduotu asmeniu – G. D. vyko, tačiau atsakovė neigė, kad ji su šiuo asmeniu bendravo artimai. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 4 d. pažyma Nr. SD-54, nepatvirtina atsakovės smurtavimo prieš dukrą. Atsakovė teigė, kad dukters gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja, nes G. yra mergaitė, todėl jai naudingiau būtų augti su motina. Be to, skaityti vaiką mokino ir atsakovė. Dviračius šeima turi du – vienas atsakovės, vienas mergaitės.

169. Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko ieškovo siūlymu išmokėti jai 1/2 kompensaciją nuo bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausiusio automobilio Nissan Juke pardavimo kainos, t. y. 4000,00 Eur sumą, ir prašė priteisti jai minėtą sumą kaip kompensaciją.

1710. Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsakovės priešieškinio reikalavimus, prašė atmesti ieškovo patikslintą ieškinį ir tenkinti priešieškinį. Teigė, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas išimtinai ieškovas. Šį teiginį grindžia tuo, kad 2016 m. lapkričio 4 d. ieškovas automobilį Nissan Juke tariamai perleido savo motinai, o tai padarė, kad transporto priemonė nebūtų įtraukiama į dalintino turto masę. Tą pačia dieną pateikė ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo. 2016 m. lapkričio 10 d. ieškovas iškvietė policiją ir teigė, kad žmona prieš jį naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, o 2016 m. gruodžio 2 d. pateikė Tarnybai skundą, kuriame kaltina atsakovę smurtu ir grasinimais, tačiau policijos tuo metu nekvietė. Ieškovas, pateikdamas įstaigoms prašymus ir skundus dėl atsakovės smurtavimo prieš jį, kryptingai siekė formuoti neigiamą teismo požiūrį į atsakovę ir atimti iš motinos galimybę bendrauti su vaiku, nors ieškovo teiginiai apie atsakovės smurtą prieš vaiką buvo nepagrįsti. Teigė, kad nei vienas iš 3 ieškovo inicijuotų ikiteisminių tyrimų nepasitvirtino ir buvo nutraukti. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 23 punkte atkreipė dėmesį į tai, jog 2017 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu I. Ž. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo konstatavus, kad fizinis skausmas ieškovui buvo sukeltas dėl jo paties elgesio. Pasak atsakovės atstovės, I. Ž. nuolat leisdavo laiką su vaiku, rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi dukros auklėjimu bei ugdymu. Anot atsakovės atstovės, ieškovo suvokimas apie šeimos gyvenimą apsiriboja požiūriu, kad žmona privalo rūpintis visa namų ruoša. Vaiko prisirišimas prie tėvo ir neigiamas požiūris į motiną yra sąlygotas aplinkybės, kad tėvas su vaiku leidžia laiką jį skirdamas išimtinai pramogoms. Tuo tarp atsakovė dukros atžvilgiu yra labiau reikli, prašo dukros daryti namų ruošos darbus ir vykdyti kitas kasdienes pareigas, o tai atitinka ne tik vaiko poreikius ir interesus, bet taip pat išmoko vaiką laikytis tvarkos ir disciplinos. Atsakovės atstovės nuomone, psichologės D. Č. psichologinio įvertinimo teismo ekspertizės tikslais išvada apie vaiko gyvenamosios vietos nustatymą yra palanki ieškovui, nes prieš jos surašymą ieškovas įtakojo vaiką pasisakyti jo naudai ar net įbaugino. Pažymėjo, kad psichologė neatliko psichiatrijos ekspertizės, kuri yra medicininė, o surašė psichologinę išvadą. Atsakovės atstovė prieštaravo vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškovu, nes ieškovo elgesys atsakovės atžvilgiu, o būtent, išsakyti įžeidžiantys epitetai apie atsakovę ir laiko leidimas su vaiku, kai į tai įtraukiama jo naujoji draugė J. S. ir sukeliant vaikui psichologinę įtampą, patvirtina atsakovės teiginius apie nesugyvenamą ieškovo charakterį. Nurodė, kad psichologo Lino Slušnio išvadoje nurodoma, kad vaikui daromas psichologinis poveikis siekiant prielankumo sau, o pas psichologą pokalbiui atvykusi mergaitė jautėsi laisvai, nes jai nebuvo daroma įtaiga, priešingai nei prieš vaiko bendravimą su D. Č., o tai sąlygojo nepalankią atsakovei išvadą.

1811. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriuo nesutinka su priešieškiniu. Nurodo, kad atsakovės kaltę patvirtina jos santykiai su kitu vyru - G. D. ir faktas, jog atsakovė serga lytiškai plintančia liga. Teigia, kad įgyvendinant nepilnamečio vaiko interesus, dukros gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškovu. Atsakovė smurtavo prieš jį ir šalių nepilnametę dukrą, tarp sutuoktinių nuolat kildavo nesutarimai dėl atsakovės susirašinėjimo su kitais vyrais. Neapsikentę atsakovės psichologinio smurto, ieškovas su dukra nuo 2018 m. birželio mėnesio išsikraustė gyventi kitu adresu - ( - )Vilniuje. Taigi, nuo 2018 m. birželio mėnesio G. Ž. gyvena su ieškovu. Atsakovė nežino, kokios išlaidos patiriamos išleidžiant vaiką į mokyklą, nes neprisideda prie to. Vien tik mokyklai tenkančios tiesioginės išlaidos sudaro 180,00–200,00 Eur per mėnesį: prailgintos grupės mokestis – 70,00 Eur per mėn.; gatvės šokių būrelio mokestis – 40,00 Eur per mėnesį; maistas mokykloje – 2,50–3,00 Eur per dieną (apie 50,00 Eur per mėnesį); vaiko išlaidos telefonui – 7,00 Eur per mėnesį. Nurodo, kad į minėtas sumas nepatenka vaiko drabužiai, mokyklinė uniforma, avalynė, pėdkelnės, kasdieninės higienos priemonės, vitaminai, vaistai, maitinimas namuose, laisvalaikis ar atostogos. Todėl ieškovo manymu vaiko išlaikymui priteistina 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nežiūrint į tai, su kuriuo iš tėvų bus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. G. Ž. gyvenime reikia kuo daugiau rutinos, stabilumo. Atsakovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka vaikui keltų nepatogumų, netikrumo ir nestabilumo jausmą, stresą, ir yra nesąžininga vaiko atžvilgiu. Ieškovas teigia, kad 8000,00 Eur suma, gauta už šalių automobilio Nissan Juke., valst. Nr. ( - ) pardavimą iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo yra padalintina abiems šalims po 1/2 dalį (T 4, el. b. l. 1–10, T 7, el. b. l. 171–184).

1912. Trečiasis asmuo B. Ž., nepareiškianti savarankiškų reikalavimų, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį, apie kurio datą, laiką ir vietą buvo informuota tinkamai ir laiku teismo šaukimais, neatvyko. Šalys prašė bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

2013. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė 2017 m. sausio 3 d. išvadą Nr. A104-15/17(2.13.2.6-AD15), kurioje nurodo, kad Tarnybos atstovė apsilankė ieškovo, atsakovės bei vaiko gyvenamojoje vietoje. Nustatė, kad nepilnametė G. Ž. kartu su tėvais gyvena trijų kambarių bute, esančiame adresu ( - )Vilniuje, su visais patogumais. Butas priklauso abiems sutuoktiniams, erdvus, tvarkingas, jaukus, šiltas. Mergaitei skirtas atskiras kambarys, apstatytas reikiamais baldais bei daiktais, jai sudarytos tinkamos gyvenimo, ugdymo, vystymosi sąlygos. Tarnybos atstovei pakalbinus Gerdą, ji sakė, kad dažniausiai būna su tėčiu, su juo eina į lauką, į parduotuvę, neseniai su tėčiu buvo Druskininkų vandens parke, su tėčiu dažnai lankosi Akropolyje, kartu eina į kiną, žaidžia namuose, kartu daro įvairius rankdarbius. Tėtis, pasak mergaitės, veda ją į darželį, jai susirgus veda į polikliniką, tiek tėtis, tiek mama skaniai gamina valgyti, abu tėvai jai skaito pasakas, perka drabužius. Kaip teigia G., su tėčiu jai yra geriau praleisti laiką, nes su juo įdomiau. Ieškovas apsilankymo metu teigė, kad jis stengiasi gyventi sveikai, neturi žalingų įpročių. V. Ž. dirba SIA „P. B.“ marketingo vadovu. Nurodė, kad jo darbo pajamos – 2500,00 Eur per mėnesį. P. V. Žuravskio, jis turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu namuose, todėl galės dukrai skirti daugiau laiko nei vaiko motina, Gerda yra labiau prisirišusi prie jo, jis daugiau dukterimi rūpinasi, ugdo ir lavina. I. Ž. apsilankymo metu teigė, kad po santuokos nutraukimo nori, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Kaip teigia I. Ž., ji rūpinasi dukra nuo pat gimimo, tarp jų yra labai stiprus emocinis ryšis, ji stengiasi ugdyti dukrą, pratino prie etiketo, rūpinasi jos sveikata, laikosi dienos režimo, kartu praleidžia laisvalaikį, vasarą lankėsi cirke, neseniai važiavo Gedimino prospektu su traukinuku, vakarais skaito jai pasakas. I. Ž. dirba UAB „L. W. LT“ administratore-apskaitininke. Darbo pajamos – 500,00 Eur per mėnesį. Tarnyba 2017 m. sausio 3 d. išvadoje laikėsi nuomonės, jog tiek tėvas, tiek motina gali tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra, tačiau mergaitės gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitiktų jos interesus (T 1, el. b. l. 168–170).

2114. Tarnyba pateikė 2018 m. rugpjūčio 16 d. buities tyrimo aktą Nr. ( - ), kuriame nurodyta, kad 2018 m. rupgpjūčio 16 d. Tarnybos atstovas lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje – nuomojamame bute, esančiame ( - )Vilniuje, kuriame gyvena ieškovas ir J. S.. Apsilankymo metu bute buvo ir G. Ž., kuri teigė, kad mėgsta bendrauti su tėčiu, jį myli. Nurodyta, kad vaikui nėra skirtas atskiras kambarys, tačiau yra įrengta atskira erdvė vaiko miegojimui, yra žaislų ir kitų ugdymo priemonių. G. Ž. lankys 1 klasę R. G., papildomai lanko meninės gimnastikos, šokių ir anglų kalbos būrelius. Mergaitė specialistui teigė, kad nori gyventi su tėčiu, nenorėtų gyventi su mama, kadangi mama ant jos pyksta. Mergaitei patinka tėtis, nes jis linksmas, patinka ir tėčio draugė J.. Tėtis ir jo draugė pirko G. žaislus, ugdymo priemones, vežasi atostogauti ir nuveža į darželį. Teigė, kad mama ją vesdavo į gimnastikos būrelį. Pasak ieškovo ir jo draugės, jie kartu lanko pozityvios tėvystės kursus, vaikas piešiniuose vietoje mamos pradėjo vaizduoti J.. Ieškovas teigė, kad vaiko motina bendrauja su mergaite pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, jis aprūpina G. maistu, apmoka darželio, būrelių ir kitas paslaugas, skirtas vaikui. Teigė, kad su dukra gyvena nuomojamame bute dėl patirto smurto iš atsakovės (T. 5, el. b. l. 123–124).

2215. Išvadą teikiančios institucijos – Tarnybos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad šeimai gyvenant bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini Vilniuje, Tarnybos atstovai lankėsi šeimos namuose ir nustatė, kad butas tvarkingas, vaikas turi atskirą kambarį. G. Ž. Skyriaus darbuotojams teigė, kad ji mėgsta leisti laiką su tėčiu ir dažnai su juo pramogauja, skaito knygas ir leidžia laiką kartu. Nurodė, kad po išvados pateikimo, Tarnyba gavo abiejų tėvų pranešimus apie pažeidžiamas vaiko teises. Tėvų konfliktui aštrėjant, Tarnybos darbuotojai siūlė šalims lankyti psichologo konsultacijas. Šalys stengėsi tai įgyvendinti, lankėsi psichologo konsultacijose. Mergaitė Tarnybos specialistams yra minėjusi, jog kelis kartus patyrė fizinį smurtą iš motinos. Tarnybos atstovė teigė, kad 2017 m. kovo mėnesį mergaitė pažinojo J. S., teigiamai apie ją atsiliepė, teigė, kad jai patinka leisti laiką su šia moterimi ir gerai jaučiasi būdama su J.. 2018 m. rupgpjūčio 16 d. Tarnybas specialistas lankėsi ieškovo namuose, nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini, Vilniuje, kuriame gyvena ieškovas ir J. S.. Apsilankymo metu bute buvo ir G. Ž., kuri teigė, kad mėgsta bendrauti su tėčiu, jį myli, taip pat mėgsta būti su J. S.. Tarnybos atstovė nurodė, kad vaiko nuomonė gyventi su tėčiu buvo aiškiai išreikšta nuo bylos nagrinėjimo pradžios. Vaiko nuomonė dėl gyvenimo su tėčiu galimai buvo sąlygota tėvo rūpinimosi vaiku dar iki bylos iškėlimo momento, priešingai, nei teigia atsakovė. Tėvas gali geriau suprasti mergaitės emocinę būseną ir geriau sugebėtų pasirūpinti dukra. Tarnybos atstovė patikslino pirminę išvadą bei nurodė, kad abu tėvai gali pasirūpinti vaiku, tačiau vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu V. Ž. geriau atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Dėl bendravimo tvarkos Tarnybos atstovė nurodė, kad vaiko bendravimas su tėvais turi būti maksimalus, kadangi vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais. Ieškovo siūloma bendravimo tvarka, Tarnybos atstovės nuomone, labiau atitinka vaiko interesus. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka nepilnai atitinka vaiko interesus, kadangi vaikui reikalingas stabilumas, o kraustymasis į skirtingus namus prieštarautų vaiko poreikiui turėti stabilią gyvenamąją vietą. Dėl vaiko išlaikymo Tarnybos atstovė nurodė, kad tėvo finansinė padėtis yra geresnė nei motinos, nurodė, kad ieškovo prašomas 200,00 Eur per mėnesį išlaikymas dukrai atitiktų dukros interesus ir patenkintų būtiniausius jos poreikius.

23Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies

2416. Byloje nustatyta, kad ieškovo V. Ž. ir atsakovės I. Ž. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini (Santuokos liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini T 1, el. b. l. 11). Santuokos metu šalys susilaukė dukters G. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini (T 1, el. b. l. 12).

25Dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės

2617. Ieškovas ieškinyje prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio – ieškovo kaltės.

2718. Ieškovas ieškinyje ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad šalims gyvenant santuokoje iš pradžių santykiai klostėsi gerai, tačiau maždaug nuo 2015 m. vasario mėnesio pradėjo keistis atsakovės elgesys, jos santykiai ieškovo atžvilgiu atšalo, atsakovė pradėjo vengti pralesiti laiką kartu su ieškovu, vėliau grįždavo namo iš darbo, gamindavo maistą tik sau ir dukrai, pradėjo bendrauti su kitais vyrais. Dėl tokio atsakovės elgesio, ieškovas pradėjo įtarti atsakovės neištikimybę ieškovo atžvilgiu. Ieškovas atsakovės neištikimybę įrodinėja byloje pateiktais įrodymais, o būtent: atsakovės telefone esančio susirašinėjimo SMS žinutėmis ir elektroniu paštu (duomenys neskelbtini ištraukomis, atsakovės profilio interneto portaluose (m.draugas.lt, www.darnipora.lt) atvaizdais, interneto naršymo istorija (T 4, el. b. l. 11–63, 69–88). Be to, ieškovas pateikė atsakovės telefonu padarytas fotonuotraukas (vadovaujantis metaduomenimis padarytos 2016 m. kovo 8 d.), kuriose atsakovė užfiksuota kartu su kitu vyru, tariamai su V. D. (T 4, el. b. l. 64–68), su kuriuo, ieškovo nuomone, atsakovę siejo intimus ryšys. Atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovė neigė jos susirašinėjimo su kitais vyrais faktą, tačiau teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kokiu būdu minėtas susirašinėjimas atsirado jos telefone, t. y. atsakovė neįrodinėjo fakto, kad minėti įrodymai yra suklastoti, taip pat negalėjo nuosekliai paaiškinti minėtų fotonuotraukų (T 4, el. b. l. 64–68) padarymo aplinkybių (CPK 178 str.). Taip pat ieškovo teigimu, atsakovė šalims būnant santuokoje užsikrėtė lytiškai plintančia liga, turėdama lytinių santykių ne su ieškovu. Minėtai aplinkybei pagrįsti ieškovas pateikė ieškovo ir atsakovės susirašinėjimą SMS žinutėmis ir medicininės pažymos išrašą (T 4, el. b. l. 89–94). Tačiau teismo vertinimu minėti įrodymai vertintini kritiškai, kadangi iš pažymos ištraukos neįmanoma nustatyti, ar ji išduota būtent atsakovei, o iš susirašinėjimo konteksto neįmanoma nustatyti bylai reikšmę turinčių aplinkybių tikslų turinį. Taip pat, ieškovo teigimu, atsakovė santuokos metu nevengdavo naudoti smurtą tiek prieš ieškovą, tiek prieš jų bendrą vaiką. Byloje pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendis, prrimtas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini kuriuo atsakovė buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad 2016 m. lapkričio 10 d. šalims priklausančiame bute panudojo fizinį smurtą prieš ieškovą, tačiau pritaikius BK 37 straipsnį dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo atsakovė nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista (T 2, el. b. l. 191–197). Byloje pateiktas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2017 m. vasario 3 d. pranešimas Nr. 10-S-22834 dėl baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-52886-16 dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos ikiteisminio tyrimo pabaigos (T 2, el. b. l. 109) bei Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2017 m. kovo 8 d. pranešimas Nr. 10-S-43179 dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11251-17 pagal pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką pradėjimo (T 2, el. b. l. 108), kurie buvo pradėti pagal ieškovo pareiškimus. Ieškovas atsakovės naudojamo smurto faktą taip pat įrodinėja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio 2017 m. kovo 9 d. elektroniniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog psichologui bendraujant su G. Ž., nepilnametė nurodė, jog mama prieš ją ir tėtį yra smurtavusi (T 2, el. b. l. 129–130). Teismas pažymi, kad minėti įvykiai, užfiksuoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-881-271/2017 bei ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-1-52886-16 ir Nr. 01-1-11251-17, įvyko šalių santuokai jau faktiškai iširus, todėl, teismo vertinimu, šie įvykiai nėra susiję su santuokos iširimo priežastimi. Savo ruožtu iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio 2017 m. kovo 9 d. elektroniniame pranešime nurodytų aplinkybių, išdėstytų iš nepilnametės G. Ž. žodžių, neįmanoma nustatyti tikslaus šių aplinkybių atsiradimo laikotarpio.

2819. Dėl savo kaltės dėl santuokos iširimo, ieškovas paaiškino, kad jo kaltė pasireiškė tuo, jog jis sužinojęs, kad sutuoktinė jam yra neištikima, nenutraukus santuokos, susiejo save artimais ryšiais su kita moterimi J. S..

2920. Atsakovė priešieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovo kaltės, kadangi jis buvo neištikimas su kita moterimi – J. S., laisvalaikį praleisdavo ne su šeima, bet su kita moterimi, nesirūpino šeimos buitiniais klausimais. Atsakovė nuolat rūpinosi buitimi ir vaiku, tačiau ieškovas faktiškai visą dėmesį skirdavo darbui ir kitai moteriai bei vaiko pramogoms. Ieškovas naudodavo prieš atsakovę psichologinį smurtą, įžeidinėdamas atsakovę ir menkindamas jos indėlį į bendrą šeimos ūkį, be to naudodavo fizinį smurtą, tačiau atsakovė į policiją nesikreipdavo, turėdama lūkestį išsaugoti šeimą. Anot atsakovės, šalims būnant santuokoje ieškovas elgėsi ciniškai, atvirai susirašinėdavo su kita moterimi. Atsakovės nuomone, tokiu būdu ieškovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, todėl yra kaltas dėl santuokos iširimo. Atsakovė pateikė į bylą fotonuotrauką, kurioje ieškovas užfiksuotas kartu su J. S. vaikams skirtame renginyje, kuriame dalyvavo šalių dukra ir atsakovė (T 2, el. b. l. 126). Atsakovės teikgimu, minėta fotonuotrauka padaryta 2017 m. vasario 26 d. Ieškovas minėto fakto neginčijo. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėta fotonuotrauka padaryta po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme, tačiau šis faktas nepaneigia ieškovo ne visai tinkamo elgesio atsakovės atžvilgiu demonstravimo.

3021. Atsakovė savo kaltę dėl santuokos iširimo neigė, neigė ieškovo nurodomas aplinkybes, kad ji buvo neištikima ieškovui, taip pat neigė, kad smurtavo prieš ieškovą ar nepilnametę dukrą. Taip pat atsakovė neigė ieškovo pateiktų įrodymų (T 4, el. b. l. 11–63, 69–94) tikrumą, nurodydama, kad minėti įrodymai yra suklastoti.

3122. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.).

3223. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; kt.).

3324. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013; kt.). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

3425. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.).

3526. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei jų tarpusavio ryšį, taip pat šalių paaiškinimus ir išsakytus argumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, tarpusavio pagarbos bei moralinės ir materialinės paramos teikimo pareigas, abu sutuoktiniai nepakankamai atsakingai žiūrėjo į šeimą bei nesistengė dėti pastangas išsaugoti šeimą, t. y. abu pažeidė rūpinimosi šeima pareigas, todėl daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad CK 3.61 straipsnio taikymui neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 str. 6 d.).

3627. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

37Dėl neturtinės žalos priteisimo

3828. Atsakovė CK 3.70 straipsnio 2 dalies pagrindu prašė priteisti iš ieškovo jos naudai 5000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog šalių santuoka pripažinta iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

39Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

4029. Ieškovo reikalavimu, bei nesant atsakovės prieštaravimų, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės – Ž. ir Ž. (CK 3.69 str. 1 d.).

41Dėl tarpusavio išlaikymo

4230. Šalys viena iš kitos neprašo išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas.

43Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

4431. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnyjeio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

4532. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl šalių nepilnametės dukters G. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo. Ieškovas prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, o atsakovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja.

4633. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vadovaujamasi teisiniu reglamentavimu, kuris grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), t. y. teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl to įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeniniai bruožai ir kiekvieno iš jų reali galimybė sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Be to, sprendžiant ginčą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

4734. Be to, Konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą instituciją, nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriama daug dėmesio. Vaiko nuomonės paisymo aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje M. ir M. prieš Kroatiją atkreipė dėmesį į Konvencijos požiūriu priimtiną nacionalinių teismų praktiką, pagal kurią, kai abu tėvai yra vienodai tinkami rūpintis vaiku ir vaikas, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, gali suformuluoti ir išreikšti savo nuomonę, vaiko norai dėl to, su kuriuo iš tėvu gyventi, turi būti gerbiami (nurodytoje byloje nebuvo užtikrinta pagarba vaiko pozicijai). CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Taigi tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Minėta, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d., CPK 380 str. 1 d.). Kasacinio teismo yra akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai arba vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511-378/2016; kt.).

4835. Nagrinėjamoje byloje ieškovo prašymu (T 2, el. b. l. 66–67) teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi paskyrė nepilnametės G. Ž. ir jos šeimos kompleksinį psichologinį vertinimą ekspertizės tikslais, pavedant jį atlikti Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psicholiginio konsultavimo ir mokymų centro ekspertams (T 2, el. b. l. 93–95). Pažymėtina, kad atsakovė neprieštaravo, jog psichologinio vertinimo atlikimas būtų pavestas minėtai įstaigai (T 2, el. b. l. 68–71).

4936. Byloje pateikta 2018 m. vasario 1 d. išvada dėl psichologinio įvertinimo teismo ekspertizės tikslais (toliau – Išvada), kurią surašė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psicholiginio konsultavimo ir mokymų centro psichologė doc. dr. D. Č. (T 3, el. b. l. 11–21). Iš Išvados turinio matyti, kad atliekant psichologinį įvertinimą buv atlikti klinikiniai interviu su G. Ž., V. Ž., I. Ž. ir V. Ž. drauge J. S.. Psichologė kalbėjosi ir atliko užduotis su G. Ž. tėvams nedalyvaujant, taip pat stebėjo jos bendravimą su kiekvienu iš tėvų atskirai. Išvadoje nurodyta, kad mergaitė nori gyventi su tėčiu, tačiau pagrįsti ar kitaip paaiškinti savo norų mergaitė negalėjo. Šiuo metu vaikas yra artimesnis tėvui, tai lemia bendravimo su abiem tėvais praeityje ypatumai, atokesnis motinos ir G. ankstyvasis ryšys, tėvų tarpusavio priešiškumas. Tokioje situacijoje G., siekdama išvengti ištikimybės konflikto keliamos psichologinės įtampos, renkasi būti lojalia tėčiui. Ekspertizės metu tiesioginių duomenų, kad kuris nors iš tėvų darytų spaudimą dukrai, nebuvo nustatyta. Motinos ir G. Ž. tarpusavio santykiuose pastebima ambivalencija ir įtampa, kurią įtakoja I. Ž. priešiškumas tėčiui, kurį G. labai myli. Ekspertizės atlikimo metu G. Ž. ramiau ir laisviau bendravo ir jautėsi su tėvu. V. Ž. geriau supranta G. Ž. emocinius poreikius, geriau pasirengęs į juos atsiliepti. V. Ž. reiškė didesnes pastangas ir gebėjimą suprasti dukros emocinę savijautą ir atsiliepti į jos poreikius, dėl to G. Ž. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu V. Ž. atrodo labiau atitinkantis jos interesus.

5037. Byloje pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. sausio 3 d. išvada dėl nepilnametės G. Ž. Nr. A104-15/17(2.13.2.6-AD15) (T 1, el. b. l. 168) prie kurios pridėti 2016 m. lapkričio 30 d. Buities tyrimo aktas (T 1, el. b. l. 169–170) ir 2016 m. gruodžio 8 d. Aktas (T 1, el. b. l. 171). Minėtoje išvadoje nurodoma, kad abu tėvai gali tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra. Tačiau atsižvelgdamas į vaiko amžių, Skyrius padarė išvadą, jog mergaitės gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitiks mergaitės interesus. Iš buities tyrimo akto matyti, kad lankantis šalių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini Vilniuje, buvo išklausyta mergaitės nuomonė. Mergaitės nuomonės išklausymo metu G. pasisakė, kad jai geriau būti su tėčiu.

5138. Byloje pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio 2017 m. kovo 9 d. elektroninis pranešimas (T 2, el. b. l. 129–130), kuriame yra užfiksuota G. nuomonė. Iš minėto pranešimo matyti, kad G. labiau vertina savo santykius su tėvu nei su motina, išreikšdama tėvo atžvilgiu didesnį palankumą.

5239. Iš byloje pateikto Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. Buities tyrimo akto Nr. ( - ) (T. 5, el. b. l. 123–124) matyti, kad Skyriaus specialistė lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje – nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini, Vilniuje.Apsilankymo metu buvo bendrauta su G., kuri išsakė nuomonę, jog nori gyventi su tėčiu, o su mama nenorėtų, nes mama pyksta ant jos. Apsilankymo metu ieškovas Skyriaus specialistei nurodė, kad minėtame bute jis kartu su G nuo 2018 m. birželio mėnesio gyvena kartu skyrium nuo atsakovės.

5340. Atsakovė į bylą pateikė vaikų ir paauglių psichiatro Lino Slušnio 2017 m. kovo 7 d. Konsultacijos aprašymą ir išvadas, kuriose išdėstytas psichiatro bendravimo su I. Ž. ir G. Ž. apibendrinimas (T 2, el. b. l. 147–149). Minėtų išvadų rekomendacijose nurodoma, kad namuose yra itin nesveika situacija, dėl vaikui nenustatomų ribų. Psichiatrui Linui Slušniui kilo įtarimas, kad G tėvas gali psihologiškai manipuliuoti jos prielankumu, dėl ko ji natūraliai gali pasirinkti tėvo pusę. Byloje taip pat pateiktos vaikų ir paauglių psichiatro Lino Slušnio 2018 m. vasario 23 d. Konsultacijų aprašymas ir išvado dėl Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psicholiginio konsultavimo ir mokymų centro psichologės doc. dr. D. Č. surašytos išvados dėl psichologinio įvertinimo teismo ekspertizės tikslais (T 5, el. b. l. 15–18). Minėtose išvadose dėstomos abejonės dėl minėto psichologinio įvertinimo objektyvumo, taip pat pasisakoma, jog tėvo įtaka G raidai vertintina kaip galimai neigiama, nes tėvo demonstruojamos šeimos vertybės, tarpusavio santykių, socialinio sąmoningumo ir savimonės kompetencijos neatitinka reikalavimų, kuriuos kelia šiandien švietimo ir ugdymo sistema sėkmingai vaikų raidai.

5441. Teismo posėdyje liudytojais buvo apklausti psichologė doc. dr. D. Č. ir vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys. Liudytoja D. Č. teismo posėdyje palaikė savo Išvadoje išdėstytus argumentus ir išvadas. Nurodė, kad jos nuomone abu tėvai (ieškovas ir atsakovė) turi pakankamus tėvystės įgūdžius vaiko ugdymui ir auklėjimui bei galėtų tinkamai pasirūpinti dukra, tačiau jos nuomone mergaitės tėvas labiau sugeba atliepti G emocinius poreikius, kas šiuo metu yra labai svarbu, dėl ko G gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiau atitiktų G geriausius interesus. Sutiko, jog aplinkybė, kad pirmą kartą pas psicholgę su vaiku lankėsi motina galėjo turėti įtakos mergaitės uždaresniam elgesiui, tačiau nesutiko, kad tai turėjo įtakos galutinei psichologės išvadai. L. L. Slušnys teismo posėdyje mergaitės ryšį su motina apibūdino kaip stiprų ir teigiamą bei nurodė, kad jo nuomone vaiko motina gali geriau pasirūpinti dukra, nes ji geriau supranta savo kaip motinos pareigas. Tuo tarpu tėvas galimai daro įtaką vaiko nuomonei savo nuolankumu mergaitei, ribų nenustatymu ir pan. Nurodė, kad savo nuomonę apie ieškovą jis susidarė pagrinde iš atsakovės pasakojimų, kadangi jis neturėjo galimybės su ieškovu pabendrauti tiesiogiai. Pažymėjo, kad faktas, jog ieškovas dar nenutraukęs santuokos gyvena su kita moterimi gali turėti neigiamą įtaką vaiko raidai ir tai atitinkamai apibūdina ieškovą kaip tėvą neigiamai. Tuo pačiu liudytojas patvirtino, jog jo rašytinės išvados negali būti laikomos objektyviomis, nes dėl objektyvumo būtina pabendrauti su abiem tėvais, tačiau dėl jam nežinomų aplinkybių atsakovė nepakvietė ieškovą į susitikimą su psichiatru.

5542. Teismo posdėyje išvadą teikiančios institucijos atstovė pažymėjo, kad abu tėvai turi pakankamai tėvystės įgūdžių ir sugebėjimų auginti ir auklėti nepilnametę dukrą, gali patenkinti jos poreikius. Tarnybos atstovė pažymėjo, kad nuo pat pirmo apsilankymo, įvykusio 2016 m. lapkričio 23 d., šalių bute ir iki paskutinio bendravimo su mergaite, įvykusio 2018 m. rugpjūčio 13 d., mergaitė nuosekliai laikėsi savo nuomonė, jog norėtų gyventi būtent su tėvu. Tarnybos specialistai nenustatė, jog mergaitė dėl savo amžiaus ar raidos negali išreikšti savo nuomonės, taip pat nenustatė, kad jos nuomonė galėjo būti paveikta vieno iš tėvų. Atsižvelgdama į vaiko nuomonę ir į kitas aplinkybes, Tarnybos atstovė nurodė, jog Tarnyba patikslina savo pirminę išvadą ir pasisako, kad vaiko geriausius interesus labiau atitiktų G gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu.

5643. Pažymėtina, kad įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį, liudytojų parodymus, išvadą teikiančios institucijos ir šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad abu tėvai gali sudaryti tinkamas ir saugias vaiko raidai būtinas gyvenimo sąlygas. Tačiau įvertinęs psichologinio įvertinimo išvadas, išvadą teikiančios institucijos patikslintą išvadą, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog nepilnametė G. Ž. nuosekliai nuo 2016 m. laikėsi nuomonės, jog nori gyventi kartu su tėvu, teismas sprendžia, kad geriausius vaiko interesus atitiks G. Ž. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu (tėvu). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti, jog mergaitės ryšis su tėvu yra stipresnis nei su motina, be to, teismo nuomone, tėvas šiuo metu yra geriau pasirengęs patenkitni mergaitės dvasinius, psichologinius, socialinius, turtinius bei kitokius poreikius. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog mergaitė nesugeba suformuluoti ir išreikšti savo nuomonę arba, kad mergaitės nuomonė yra suformuota vieno iš tėvų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje nėra paneigta aplinkybė, kad šiuo metu mergaitė gyvena su tėvu skyrium nuo motinos, byloje nėra duomenų, kad tėvas netinkamai rūpinasi savo dukra, taigi, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu reikštų vaiko palikimą jau nusistovėjusioje aplinkoje, kas labiau atitiktų mergaitės interesus. Teismas pažymi, kad vertindamas įrodymus ir šio klausimo išsprendimui turinčius reikšmę argumentus, teismas vadovaujasi psichologinio įvertinimo išvadose, kurios turi didesnę įrodomąją galią, išdėstytais argumentais, kadangi vaikų ir paauglių psichiatro Lino Slušnio išvados, teismo vertinimu, nelaikytinos pakankamai objektyviomis, nes jos yra antrinės, t. y. padarytos vertinant pirminį šaltinį, be to, kaip pažymėjo pats Linas Slušnys, išvados padarytos išklausius tik vieną šalį, t. y. atsakovę. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaudamasis minėtu teisiniu reguliavimu ir motyvais, teismas tenkina ieškovo ieškinio reikalavimą šioje dalyje bei nepilnametės G. Ž. gyvenamąją vietą nustato su jos tėvu V. Ž., jo gyvenamojoje vietoje.

57Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

5844. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo prašomo priteisti išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui sumos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nepilnametės dukters G. Ž. naudai išlaikymą, mokamą po 200,00 kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, nustatant, kad ieškovas šias lėšas tvarko uzufrukto teise. Atsakovė priešieškinyje prašo priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters G. Ž. naudai išlaikymą, mokamą po 190,00 kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, o nustačius Gerdos žuravskytės gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnametės dukters G. Ž. naudai išlaikymą, mokamą po 150,00 kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.

5945. Pažymėtina, kad šalys tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje iš esmės neįrodinėja nepilnametei G. Ž. reikalingo išlaikymo jos poreikiams tenkinti dydžio. Tačiau tarp iš esmės nėra ginčo, jog nepilnametės Gerdos išlaikymui reikalingas 400,00 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo pajamos sudaro apie 2000,00 Eur per mėnesį (T 5, el. b. l. 123). Tuo tarpu atsakovės pajamos sudaro apie 615,00 Eur per mėnesį (T 7, el. b. l. 179). Atsižvelgdama į šalių gaunamų pajamų skirtumą, atsakovė prašo nukrypti nuo išlaikymo mokėjimo lygiomis dalimis principo ir priteisti iš atsakovės mažesnio dydžio nei ieškovui tenkančią išlaikymo dalį.

6046. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad tėvo finansinė padėtis yra geresnė nei motinos, taip pat laikėsi pozicijos, kad ieškovo prašomas 200,00 Eur per mėnesį išlaikymas dukrai atitiktų dukros interesus ir patenkintų būtiniausius jos poreikius.

6147. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 str.). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Šiuo klausimu suformuotojoje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinės padėtis. Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Savo ruožtu tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

6248. Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas vertina byloje esančius duomenis. Pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Be to, vertintinas ne tik turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių asmuo ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes pajamas. Tokiam asmeniui tenka pareiga įrodyti, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaiko turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

6349. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga, tačiau minimalios mėnesinės algos išlaikymo dydžio kriterijus yra tik orientacinis, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

6450. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, vaiko amžių ir vaiko poreikius (vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių), aplinkybę, jog šalys iš esmės neįrodinėjo nepilnamečiui vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, kuris patenkintų ne tik būtiniausius, tačiau ir specialiuosius (laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgių, gabumų lavinimo) poreikius, teismas atsižvelgdamas į šalių poziciją ir išvadą teikiančio institucijos nuomonę, daro išvadą, kad šalių nurodomas 400,00 Eur dydžio išlaikymas visiškai patenkins nepilnametės G. Ž. fiziologinius ir socialinius poreikius.

6551. Minėta, kad tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti savo vaikus, tačiau teismas atsižvelgdamas į tėvų turtinę padėtį, gali nukrypti nuo lygių dalių principo teikiant išlaikymą vaikui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės pajamos sudaro apie 615,00 Eur per mėnesį. Ieškovas šios aplinkybės neginčija. Atsakovė yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, neįgalumo neturi, asmeninių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi. Ieškovo pajamos sudaro apie 2000,00 Eur per mėnesį. Ieškovas taip pat yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, neįgalumo neturi, asmeninių įsipareigojimų tretiesiems asmenims taip pat neturi. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo pajamos apie tris kartus viršija atsakovės pajamas, taip pat įvertinęs kitas bylai reikšmingas aplinkybes (šalių išsilavinimus, darbinę patirtį, galimybes uždirbti didesnes pajamas ir pan.), t. y. įvertinęs šalių turtinės padėties skirtumus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą principo. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisiniu reguliavimu bei teismo nustatytomis aplinkybėmis, ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės priteistinas 180,00 Eur dydžio išlaikymas nepilnametei G. Ž., mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2016 m. lapkričio 4 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Ieškovas skirtinas jo vaikui išlaikymo, priteisto iš atsakovės, tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį ieškovas yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais, tai reiškia, kad vaiko turtas, įskaitant ieškovo teikiamą išlaikymą (CK 3.203 str. 1 d.), gali būti panaudojamas tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui, išimtinai jo interesais. Pažymėtina, kad augant vaikui ir padidėjus jo poreikiams ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

66Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

6752. Ieškovas ieškinyje prašo nustatyti tokią atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: 1. I. Ž. sudaromos sąlygos netrukdomai bendrauti su dukra G. Ž., ją lankyti bei auklėti. Kas antrą savaitgalį dukra praleidžia kartu su motina I. Ž., kuri ją pasiima iš gyvenamosios ar mokymosi vietos penktadienį ne anksčiau kaip 17 val. ir parveža atgal sekmadienį ne vėliau kaip 17.45 val. Jeigu iki 17 val. nėra pasibaigę su dukros lavinimu susiję ar kitokio pobūdžio užsiėmimai mokykloje, dukra paimama ne anksčiau, nei šie užsiėmimai pasibaigs. Jeigu I. Ž. negali pasiimti dukros dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių (dukra serga, išvykusi su tėvu ir pan.), praleistas bendravimo savaitgalis kompensuojamas kitos savaitės savaitgalį, o nesant tokios galimybės, bet kurio kito savaitgalio sąskaita I. Ž. pasirinkimu. Jei atsakovė negali bendrauti su dukra dėl priežasčių, susijusių su pačia atsakove I. Ž. (neatvyko, serga, komandiruotėje, išvykusi kitais reikalais ir pan.), praleistos dienos nekompensuojamos; 2. I. Ž. darbo dienomis du kartus per savaitę su V. Ž. suderintu laiku praleidžia laiką su dukra jos pasirinktoje vietoje ir pasirinktu būdu nuo 17 val. iki 20 val. Bendravimo su dukra metu I. Ž. turi užtikrinti, kad dukra paruoš užduotus namų darbus ir kitas mokykloje gautas užduotis. Jei šį savo įsipareigojimą I. Ž. pažeis tris kartus, ir vaikas bus neparuošęs pamokų ar kitų užduočių, bendravimo laikas trumpinamas iki 19 val. vakaro; 3. I. Ž. kiekvienais metais turi teisę praleisti su dukra ne trumpesnes kaip 28 kalendorinių dienų atostogas. Atostogas galima padalinti dalimis ne trumpesniais kaip 7 kalendorinių dienų periodais. Atostogų laiką būtina iš anksto suderinti su V. Ž., kuris per 72 valandas privalo patvirtinti dukros atostogų laiką su motina arba siūlyti kitą datą. Per nustatytą terminą neatsakius į prašymą patvirtinti dukros atostogų laiką laikoma, kad atostogų laikas yra suderintas ir tuo atveju, jei V. Ž. neišleidžia dukros atostogauti su I. Ž., V. Ž. privalo kompensuoti visas I. Ž. asmeniškai patirtas neįvykusių atostogų išlaidas nepriklausomai nuo to, ar I. Ž. atostogavo, ar ne; 4. Planuodama atostogas su vaiku, I. Ž. privalo informuoti V. Ž. ne vėliau nei prieš 10 kalendorinių dienų. Nepranešimo atveju V. Ž. turi teisę neišleisti vaiko atostogauti su motina nurodytu laiku ir pasiūlyti savo datą; 5. Bendravimo su dukra laikas gali būti derinamas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini ir (duomenys neskelbtini arba sms telefonu (V. Ž. tel. Nr. (duomenys neskelbtini I. Ž. tel. Nr. (duomenys neskelbtini Pasikeitus ryšio priemonių adresams ar numeriams, šalys apie tai privalo nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per tris dienas informuoti viena kitą. Nepranešus, visos neigiamos pasekmės tenka tai iš šalių, kuri nevykdė savo pareigų; 6. I. Ž. su dukra G. Ž., pradedant 2019 metais, kartu praleidžia kas antras Kūčias ir Kalėdas (ne daugiau dviejų dienų), kas antrus Naujuosius metus (ne daugiau dviejų dienų) ir kas antras Jonines (ne daugiau vienos dienos) atskirai nuo tėvo V. Ž.. Prieš nurodytas datas dukra paimama iš gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse (atitinkamai gruodžio 24 d., gruodžio 31 d. ir birželio 23 d.) ne anksčiau 18 val. I. Ž. ne vėliau kaip prieš 72 val. turi informuoti V. Ž., kad pasinaudos savo teise praleisti šventes su dukra. J. V. Ž. prieš nustatytą laiką nėra informuojamas, jis turi teisę nurodytas šventes planuoti su dukra ir jos neišleisti su motina.

6853. Atsakovė priešieškinyje prašo nustatyti tokią jos bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: 1. Kiekvieno mėnesio kas antrą savaitės penktadienį atsakovė turi teisę pasiimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos nuo 13 val., bet ne anksčiau, kai baigiasi pamokos ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku iki pirmadienio ryto, nuvežant vaiką į vaiko ugdymo įstaigą; 2. Kiekvieną savaitės antradienį atsakovė turi teisę paimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos nuo 13 val., bet ne anksčiau, nei baigiasi pamokos ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku iki trečiadienio ryto, nuvežant vaiką į vaiko ugdymo įstaigą. 3. Kiekvieną savaitės ketvirtadienį atsakovė turi teisę paimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos nuo 13 val., bet ne anksčiau, nei baigiasi pamokos ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku iki penktadienio ryto, nuvežant vaiką į vaiko ugdymo įstaigą; 4. Kiekvieną savaitės dieną atsakovė turi teisę bendrauti su vaiku mobiliuoju telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tuo laiku, kai vaikui nevyksta pamokos ar popamokinė veikla. Ieškovas įsipareigoja užtikrinti elektroninių ryšio priemonių prieigą vaikui; 5. Kiekvienais poriniais metais atsakovė turi teisę praleisti su vaiku šias šventes: Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas gruodžio mėn. 24–25 dienomis: gruodžio 24 d. nuo 13 val. atsakovė turi teisę paimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku, grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 20 val. Jonines birželio mėn. 24 d.: šventinės dienos išvakarėse, t. y. birželio mėn. 23 d. nuo 13 val. atsakovė arba ugdymo įstaigos, arba kitos sutartos vietos ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku, grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą birželio mėn. 24 d. iki 20 val.; 6. Kiekvienais neporiniais metais atsakovė turi teisę praleisti su vaiku visas šias šventes: Naujųjų Metų šventę, t. y.: gruodžio mėn. 27 d. nuo 13 val. atsakovė turi teisę paimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos, arba kitos sutartos vietos ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku, grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sausio mėn. 1 d. iki 20 val. Krikščionių Velykas (pagal vakarietišką tradiciją) šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį: šventinės dienos išvakarėse, t. y. šeštadienį nuo 13 val. atsakovė turi teisę paimti vaiką iš vaiko gyvenamosios arba kitos sutartos vietos ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku, grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą antrą Velykų dieną, t. y. pirmadienį iki 20 val. Žolinę, rugpjūčio 15 d.: šventinės dienos išvakarėse, t. y. rugpjūčio mėn. 14 d. nuo 13 val. atsakovė turi teisę paimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos, arba kitos sutartos vietos ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku, grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą rugpjūčio mėn. 15 d. iki 20 val.; 7. Kiekvienais neporiniais metais atsakovė turi teisę praleisti su vaiku vaiko gimtadienio šventę – kovo 7 d. paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos, arba kitos sutartos vietos nuo 13 val. ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku, grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą iki 20 val.; 8. Kiekvienais metais atsakovė turi teisę praleisti su vaiku savo gimtadienio šventę – liepos 21 d. ir Motinos dieną, atitinkamą dieną paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos, arba kitos sutartos vietos nuo 13 val. ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku, grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą iki 20 val. Kiekvienais metais atsakovė turi teisę praleisti su vaiku pirmąją pusę mokyklinių atostogų laiko – rudenį, žiemą, pavasarį, atitinkamą dieną paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos, arba kitos sutartos vietos nuo 10 val. ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku, grąžinant vaiką paskutinę atostogų dalies dieną į vaiko gyvenamąją vietą iki 20 val. Vasaros metu kiekvienais metais atsakovė turi teisę praleisti su vaiku nuo birželio 15 d. iki liepos 30 d., atitinkamą dieną, t. y. kiekvienų metų birželio 15 d., paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos nuo 13 val. ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku, grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dalies dieną, t. y. liepos 30 d., iki 20 val.; 9. Jeigu šiame grafike nustatytu laiku dėl objektyvių priežasčių nebuvo galimybės bendrauti su vaiku, atsakovė turi teisę bendrauti su vaiku kitu laiku, nenustatytu šiame grafike, ne vėliau, kaip prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną informuojant apie tai ieškovą.

6954. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CPK 3.170 str. 2 d.). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 p.).

7055. Kasacinis teismas savo nutartyse yra konstatavęs, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurios neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 p.).

7156. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą riboti atsakovės bendravimą su nepilnamete dukra. Todėl turi būti nustatyta maksimali atsakovės ir jos nepilnametės dukros tvarka, atitinkanti vaiko interesus, nepažeidžianti normalaus vaiko dienos režimui ir tuo pačiu užtikrinanti vaikui stabilumą. Pažymėtina, kad Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psicholiginio konsultavimo ir mokymų centro psichologė doc. dr. D. Č. 2018 m. vasario 1 d. išvadoje dėl psichologinio įvertinimo teismo ekspertizės tikslais yra nurodžiusi, jog svarbu yra užtikrinti G. Ž. stabilių namų poreikį (T 3, el. b. l. 11–21). Teismo posėdyje liudytoja D. Č. paaiškino, kad tėvo ar motinos bendravimo su dukra tvarka turėtų būti maksimali, tačiau tuo pačiu užtikrinanti mergaitei stabilią namų aplinką, t. y., kad mergaitė turėtų vienus namus. Liudytoja D. Č. išreiškė nuomonę, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarka, pagal kurią ji norėtų bendrauti su dukra kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo vakaro iki atitinkamai trečiadienio ir penktadienio ryto, taip pat kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro it pirmadienio ryto, neatitiktų vaiko interesų, kadangi tokia bendravimo tvarka neužtikrintų mergaitės teisę į stabilią namų aplinką. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje taip pat pasisakė, jog Tarnybos nuomone ieškovo siūloma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka labiau atitiktų G. Ž. interesus.

7257. Teismas įvertinęs ieškovo ir atsakovės siūlomas bendravimo tvarkas bei jų paaiškinimus, taip pat liudytojų bei išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimus, sprendžia, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarka (1–3 p.) pagal savo intensyvumą, atsižvelgiant į vaiko amžių ir kt., šiuo atveju neatitiktų G. Ž. interesų, t. y. neužtikrintų G teisę į stabilią namų aplinką bei pakenktų normaliam G dienos režimui. Tuo pačiu teismas pažymi, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka nėra išsami bei tam tikra prasme ribojanti atsakovės teisę maksimaliai bendrauti su dukra, pavyzdžiui, bendrauti su dukra telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, taip pat ieškovo siūlomoje bendravimo tvarkoje numatytos ne visos valstybinės šventės, nepasisakyta dėl G gimtadienio, kurias tėvai taip pat turėtų pasidalinti.

7358. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka labiau atitinkanti G. Ž. interesus, tačiau ji yra papildytina atsakovės siūlomomis nuostatomis dėl bendravimo tvarkos. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismas nustato tokią atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamete G. Ž.: 1. I. Ž. sudaromos sąlygos netrukdomai bendrauti su dukra G. Ž., ją lankyti bei auklėti. Kas antrą savaitgalį dukra praleidžia kartu su motina I. Ž., kuri ją pasiima iš gyvenamosios ar mokymosi vietos penktadienį ne anksčiau kaip 17 val. ir parveža atgal sekmadienį ne vėliau kaip 17.45 val. Jeigu iki 17 val. nėra pasibaigę su dukros lavinimu susiję ar kitokio pobūdžio užsiėmimai mokykloje, dukra paimama ne anksčiau, nei šie užsiėmimai pasibaigs. Jeigu I. Ž. negali pasiimti dukros dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių (dukra serga, išvykusi su tėvu ir pan.), praleistas bendravimo savaitgalis kompensuojamas kitos savaitės savaitgalį, o nesant tokios galimybės, bet kurio kito savaitgalio sąskaita I. Ž. pasirinkimu. Jei atsakovė negali bendrauti su dukra dėl priežasčių, susijusių su pačia atsakove I. Ž. (neatvyko, serga, komandiruotėje, išvykusi kitais reikalais ir pan.), praleistos dienos nekompensuojamos; 2. I. Ž. darbo dienomis du kartus per savaitę su V. Ž. suderintu laiku praleidžia laiką su dukra jos pasirinktoje vietoje ir pasirinktu būdu nuo 17 val. iki 20 val. Bendravimo su dukra metu I. Ž. turi užtikrinti, kad dukra paruoš užduotus namų darbus ir kitas mokykloje gautas užduotis. Jei šį savo įsipareigojimą I. Ž. pažeis tris kartus, ir vaikas bus neparuošęs pamokų ar kitų užduočių, bendravimo laikas trumpinamas iki 19 val. vakaro; 3. I. Ž. kiekvieną savaitės dieną turi teisę bendrauti su dukra G. Ž. mobiliuoju telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tuo laiku, kai G. Ž. nevyksta pamokos ar ji nėra užimta kita veikla. 4. I. Ž. kiekvienais metais turi teisę praleisti su dukra ne trumpesnes kaip 28 kalendorinių dienų atostogas. Atostogas galima padalinti dalimis ne trumpesniais kaip 7 kalendorinių dienų periodais. Atostogų laiką būtina iš anksto suderinti su V. Ž., kuris per 72 valandas privalo patvirtinti dukros atostogų laiką su motina arba siūlyti kitą datą. Per nustatytą terminą neatsakius į prašymą patvirtinti dukros atostogų laiką laikoma, kad atostogų laikas yra suderintas ir tuo atveju, jei V. Ž. neišleidžia dukros atostogauti su I. Ž., V. Ž. privalo kompensuoti visas I. Ž. asmeniškai patirtas neįvykusių atostogų išlaidas nepriklausomai nuo to, ar I. Ž. atostogavo, ar ne; 5. Planuodama atostogas su vaiku, I. Ž. privalo informuoti V. Ž. ne vėliau nei prieš 10 kalendorinių dienų. Nepranešimo atveju V. Ž. turi teisę neišleisti vaiko atostogauti su motina nurodytu laiku ir pasiūlyti savo datą; 6. Bendravimo su dukra laikas gali būti derinamas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini ir (duomenys neskelbtini arba sms telefonu (V. Ž. tel. Nr. (duomenys neskelbtini I. Ž. tel. Nr. (duomenys neskelbtini Pasikeitus ryšio priemonių adresams ar numeriams, šalys apie tai privalo nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per tris dienas informuoti viena kitą. Nepranešus, visos neigiamos pasekmės tenka tai iš šalių, kuri nevykdė savo pareigų; 7. I. Ž. su dukra G. Ž., pradedant 2019 metais, kartu praleidžia kas antras Kūčias ir Kalėdas (ne daugiau dviejų dienų), kas antrus Naujuosius metus (ne daugiau dviejų dienų), kas antras Jonines (ne daugiau vienos dienos), kas antras Krikščionių Velykas (pagal vakarietišką tradiciją) šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį, kas antras Žolines (ne daugiau vienos dienos), atskirai nuo tėvo V. Ž.. Prieš nurodytas datas dukra paimama iš gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse (atitinkamai gruodžio 24 d., gruodžio 31 d., birželio 23 d., šeštadienį prieš Šv. Velykas, rugpjūčio 14 d.) ne anksčiau 18 val. I. Ž. ne vėliau kaip prieš 72 val. turi informuoti V. Ž., kad pasinaudos savo teise praleisti šventes su dukra. J. V. Ž prieš nustatytą laiką nėra informuojamas, jis turi teisę nurodytas šventes planuoti su dukra ir jos neišleisti su motina; 8. I. Ž. su dukra G. Ž., pradedant 2019 metais, kikvienais metais kartu praleidžia savo gimtadienio šventę (ne daugiau dviejų dienų) ir Motinos dieną (ne daugiau vienos dienos), taip pat kas antrą G. Ž. gimtadienį (ne daugiau dviejų dienų), atskirai nuo tėvo V. Ž.. Prieš nurodytas datas dukra paimama iš gyvenamosios vietos I. Ž. ar G. Ž. gimtadienio išvakarėse (atitinkamai liepos 20 d., šeštadienį prieš Motinos dieną ir kovo 6 d.) ne anksčiau 18 val. I. Ž. ne vėliau kaip prieš 72 val. turi informuoti V. Ž., kad pasinaudos savo teise praleisti gimtadienį su dukra.

7459. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, ieškovas ir (ar) atsakovė turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (pakeitimo)-(CK 3.175 str. 3 d.).

75Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

7660. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 str.). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.).

7761. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; kt.). Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes.

7862. Pažymėtina, kad santuokos pabaigoje dalinamas tik santuokos pabaigai išlikęs turtas. Tuo atveju, jeigu iki santuokos pabaigos vienas iš sutuoktinių parduoda ar kitaip pradangina turtą, kuris buvo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės objektas, be kito sutuoktinio žinios, pastarasis turi teisę reikalauti iš turtą pardavusio ar pradanginusio tokį turtą sutuoktinio kompensaciją.

7963. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys būdami santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyjo šį turtą: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini (toliau – objektas 1); negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini, Vilniuje (pilnas adresas nesuteiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini (toliau – objektas 2); 1/223 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini Vilniuje (pilnas adresas nesuteiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini (toliau – objektas 3)-(T 1, el. b. l. 14–41); transporto priemonė N. J., valstybinis Nr. ( - ) VIN kodas (duomenys neskelbtini (objektas 4)-(T 2, el. b. l. 84). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad minėta transporto priemonė (objektas 4) 2016 m. lapkričio 4 d., t. y. tą pačią dieną kai buvo pateiktas teismui ieškinys, buvo parduota ieškovo motinai B. Ž. (trečiajam asmeniui)-(T 5, el. b. l. 57). Kito šalims bendrosios jungtinės ar kiekvienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto teismas nenustatė. Ginčo dėl šalims priklausančių piniginių lėšų padalijimo tarp šalių nėra.

8064. Byloje pateikta 2017 m. sausio 11 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 10A0-1701-0016 (T 2, el. b. l. 8–38), kurioje objektas 1 įvertintas 73600,00 Eur suma, o objektas 2 įvertintas 7000,00 Eur suma (T 2, el. b. l. 8–38). Objektas 3 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro masinio venrtinimo būdu įvertintas 2161,00 Eur (482000 / 223) suma (T 1, el. b. l. 14). Taigi, bendra santuokos nutraukimo dienai natūra išlikusio dalintino turto vertė sudaro 82761,00 Eur (73600 + 7000 + 2161). Byloje ginčo dėl minėtos dalintino turto vertės nėra. Minėta, jog byloje nustatyta, kad ieškovas kreipimosi į teismą dieną pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pardavė trečiajam asmeniui objektą 4 už 8000,00 Eur sumą (T 5, el. b. l. 57). Pažymėtina, kad atsakovė minėtos transporto priemonės pardavimo kainą neginčija. Ieškovas taip pat pateikė teismui AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. kovo 3 d. raštą, kuriame nurodoma, kad minėtos transporto priemonės vidutinė rinkos vertė 2016 m. lapkričio 4 d. sudarė 7680,00 Eur (T 5, el. b. l. 61).

8165. Nagrinėjamu atveju, tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą dalinti ne natūra, tačiau turtą natūra priteisiant vienam iš sutuoktinių, o kitam priteisiant kompensaciją už mažesnės vertės tenkančią turto dalį. Ieškovas ieškinyje prašo objektus 1 ir 2 priteisti tam sutuoktiniui, su kuriuo teismo sprendimu bus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, o kitam priteisiant objektą 3 ir kompensaciją už mažesnės vertės tenkančią turto dalį. Atsakovė priešieškinyje prašo sutuoktiniui, su kuriuo teismo sprendimu bus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, priteisti objektus 1, 2 ir 3, o kitam sutuoktiniui priteisti kompensaciją už mažesnės vertės tenkančią turto dalį. Abi šalys tokį turto padalijimo būdą grindžia prioritetiniais vaiko interesais ir tuo, kad šalys dėl itin konfliktiškų santykių negalėtų gyventi viename bute, padalijus butą natūra. Teismas atsižvelgdamas į šalių nurodytus argumentus bei šalių prašymus nedalinti turto natūra, tačiau taikyti turto padalijimo būdą, turtą natūra priteisiant vienam ir kompensaciją priteisiant kitam sutuoktiniui, į tai, kad objektai 1 ir 2 iš esmės yra nedalintini pagal savo paskirtį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti šalių prašomą bendro turto padalijimo būdą, nepaisant to, jog objektas 1 pagal savo esmę gali būti padalintas natūra. Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs tai, jog šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, atsižvelgdamas į vaiko interesus, priima sprendimą padalyti šalių bendrą turtą ieškovo siūlomu būdu, tokiu būdu sumažinant atsakovei išmokėtinos kompensacijos už mažesnės vertės tenkančią turto dalį dydį.

8266. Vadovaudamasis išdėstytu, teismas priteisia ieškovui natūra butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini ir negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini, Vilniuje (pilnas adresas nesuteiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini kurių bendra vertė sudaro 80600,00 Eur, o atsakovei priteisia natūra 1/223 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu(duomenys neskelbtini Vilniuje, kurios vertė – 2161,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui priteisto turto vertė viršija jo dalį bendrame turte, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 39219,50 Eur (82761 / 2 - 2161) dydžio kompensacija (CK 3.117 str. 3 d.). Taip pat atsakovei iš ieškovo priteistina 4000,00 Eur (8000 / 2) dydžio kompensacija nuo transporto priemonės N. J., valstybinis Nr. ( - ) VIN kodas (duomenys neskelbtini, parduotos iki santuokos nutraukimo be atsakovės žinios, vertės (CK 3.117 str. 3 d.). Viso atsakovei iš ieškovo priteistina 43219,50 Eur dydžio piniginė kompensacija.

83Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

8467. Byloje nėra duomenų apie šalių bendrus ir (ar) asmeninius įsipareigojimus kreditoriams, todėl šis klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

85Dėl baudos atsakovei skyrimo

8668. Ieškovas 2018 m. spalio 9 d. pateikė teismui prašymą skirti atsakovei I. Ž. 300,00 Eur dydžio baudą už priesaikos sulaužymą, t. y. melagingų parodymų teismo posėdyje davimą, CPK 186 straipsnio 6 dalies pagrindu (T 5, el. b. l. 187–188). Pažymėtina, kad ieškovo nurodomi atsakovės teismo posėdyje išsakyti teiginiai, kuriais ji galimai sulaužė priesaiką, iš esmės neturėjo reikšmės byloje nustatinėjamoms aplinkybėms ir bylos išsprendimo rezultatui. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurie ieškovo nurodomi atsakovės teiginiai yra itin subjektyvaus pobūdžio ir teismas neturi galimybės patikrinti jų atitiktį tikrovei. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl baudos skyrimo atsakovei už priesaikos sulaužymą, todėl šis ieškovo prašymas atmestinas.

87Dėl permokos už ekspertizės atlikimą grąžinimo

8869. Nagrinėjamoje byloje teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi paskyrė nepilnametės G. Ž. ir jos šeimos kompleksinį psichologinį vertinimą ekspertizės tikslais, pavedant jį atlikti Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psicholiginio konsultavimo ir mokymų centro ekspertams bei įpareigojant ieškovą į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 800,00 Eur dydžio užstatą ekspertizės atlikimo išlaidoms padengti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2017 m. vasario 24 d. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 800,00 Eur sumą (T 2, el. b. l. 92). Byloje pateikta Vilniaus universiteto 2018 m. sausio 25 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. FDB180200078 už psichologinį įvertinimą teismo ekspertizės tikslais 600,00 Eur sumai. Ieškovas prašo grąžinti jam 200,00 Eur dydžio susidariusią permoką už psichologinį įvertinimą teismo ekspertizės tikslais (T 5, el. b. l. 193). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovui grąžintina 200,00 Eur dydžio permoka už atliktą už psichologinį įvertinimą teismo ekspertizės tikslais, pervedant minėtą permoką į ieškovo sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“.

89Dėl bylinėjimosi išlaidų

9070. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 889,00 Eur žyminio mokesčio (T 1, el. b. l. 7, T 2, el. b. l. 7, 170), taip pat ieškovas patyrė 2350,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T 1, el. b. l. 9–10, T 4, el. b. l. 205–206, T 5, el. b. l. 55–56, 156–157, 191–192, T 7, el. b. l. 185–186, T 8, el. b. l. 11–12) bei 600,00 Eur išlaidų už psichologinį įvertinimą teismo ekspertizės tikslais (T 2, el. b. l. 92, T 3, el. b. l. 10). Taigi, ieškovas bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 3839,00 Eur (889 + 2350 + 600) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 1436,00 Eur žyminio mokesčio (T 2, el. b. l. 87), taip pat atsakovė patyrė 3727,50 Eur (T 1, el. b. l. 112–113, T 8, el. b. l. 50–54). Pažymėtina, kad atsakovė už priešieškinį turėjo sumokėti viso 1056,00 Eur (20380,50 x 0,02 + 900 + 100 – 25 proc.) žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 ir 6 p., 85 str. 1 d. 8 ir 10 p.), todėl atsakovės žyminio mokesčio permoka sudaro 380,00 Eur (1436 - 1056). Taigi, atsakovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 4783,50 Eur (1056 + 3727,50) bylinėjimosi išlaidų.

9171. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (90 proc. patenkintų neturtinių ir turtinių reikalavimų), atsakovės priešieškinis taip pat patenkintas iš dalies (40 proc. patenkintų neturtinių ir turtinių reikalavimų). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis patenkinti iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 d. 1, 6 ir 10 punktais, 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 3455,10 Eur (3839,00 Eur x 0,90) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo priteistina 1913,40 Eur (4783,50 Eur x 0,40) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 1541,70 Eur (3455,10 Eur - 1913,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

9272. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 43,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 3,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo), iš šalių šios išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų daliai, t. y. atitinkamai iš ieškovo priteistina 10,95 Eur, o iš atsakovės priteistina 32,84 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9373. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 32,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išalikymo periodinėmis išmokomis.

9474. Minėta, atsaskovė permokėjo 380,00 Eur žyminio mokesčio, todėl atlikus iš atsakovės valstybės naudai priteistų 32,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 32,00 Eur žyminio mokesčio įskaitymą į atsakovei grąžintino žyminio mokesčio sumą, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsakovei grąžintina 315,16 Eur (380 - 32,84 - 32) jos permokėto žyminio mokesčio dalis, išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 str. 3 d.).

Nutarė

95ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.

96Ieškovo V. Ž., a. k. ( - ) ir atsakovės I. Ž., a. k. ( - ) santuoką, sudarytą tarp (duomenys neskelbtini Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

97Po santuokos nutraukimo I. Ž. palikti santuokinę pavardę ,,Ž“, V. Ž. – turimą pavardę „Ž“.

98Nustatyti nepilnamečio vaiko G. Ž., a. k. ( - ) gyvenamąją vietą kartu su vaiko tėvu V. Ž., a. k. ( - ) jo gyvenamojoje vietoje.

99Priteisti iš atsakovės I. Ž., a. k. ( - ) nepilnamečiui vaikui G. Ž., a. k. ( - ) išlaikymą, mokamą po 180,00 (vienas šimtas aštuoniasdešimt eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, 2016 m. lapkričio 4 d., iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją

100Paskirti ieškovą V. Ž., a. k. ( - ) priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui G. Ž., a. k. ( - ) lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

101Nustatyti atsakovės I. Ž., a. k. ( - ) bendravimo su nepilnamete dukra G. Ž., a. k. ( - ) tvarką, pagal kurią:

1021. I. Ž. sudaromos sąlygos netrukdomai bendrauti su dukra G. Ž., ją lankyti bei auklėti. Kas antrą savaitgalį dukra praleidžia kartu su motina I. Ž., kuri ją pasiima iš gyvenamosios ar mokymosi vietos penktadienį ne anksčiau kaip 17 val. ir parveža atgal sekmadienį ne vėliau kaip 17.45 val. Jeigu iki 17 val. nėra pasibaigę su dukros lavinimu susiję ar kitokio pobūdžio užsiėmimai mokykloje, dukra paimama ne anksčiau, nei šie užsiėmimai pasibaigs. Jeigu I. Ž. negali pasiimti dukros dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių (dukra serga, išvykusi su tėvu ir pan.), praleistas bendravimo savaitgalis kompensuojamas kitos savaitės savaitgalį, o nesant tokios galimybės, bet kurio kito savaitgalio sąskaita I. Ž. pasirinkimu. Jei atsakovė negali bendrauti su dukra dėl priežasčių, susijusių su pačia atsakove I. Ž. (neatvyko, serga, komandiruotėje, išvykusi kitais reikalais ir pan.), praleistos dienos nekompensuojamos;

1032. I. Ž. darbo dienomis du kartus per savaitę su V. Ž. suderintu laiku praleidžia laiką su dukra jos pasirinktoje vietoje ir pasirinktu būdu nuo 17 val. iki 20 val. Bendravimo su dukra metu I. Ž. turi užtikrinti, kad dukra paruoš užduotus namų darbus ir kitas mokykloje gautas užduotis. Jei šį savo įsipareigojimą I. Ž. pažeis tris kartus, ir vaikas bus neparuošęs pamokų ar kitų užduočių, bendravimo laikas trumpinamas iki 19 val. vakaro;

1043. I. Ž. kiekvieną savaitės dieną turi teisę bendrauti su dukra G. Ž. mobiliuoju telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tuo laiku, kai G. Ž. nevyksta pamokos ar ji nėra užimta kita veikla;

1054. I. Ž. kiekvienais metais turi teisę praleisti su dukra ne trumpesnes kaip 28 kalendorinių dienų atostogas. Atostogas galima padalinti dalimis ne trumpesniais kaip 7 kalendorinių dienų periodais. Atostogų laiką būtina iš anksto suderinti su V. Ž., kuris per 72 valandas privalo patvirtinti dukros atostogų laiką su motina arba siūlyti kitą datą. Per nustatytą terminą neatsakius į prašymą patvirtinti dukros atostogų laiką laikoma, kad atostogų laikas yra suderintas ir tuo atveju, jei V. Ž. neišleidžia dukros atostogauti su I. Ž., V. Ž. privalo kompensuoti visas I. Ž. asmeniškai patirtas neįvykusių atostogų išlaidas nepriklausomai nuo to, ar I. Ž. atostogavo, ar ne;

1065. Planuodama atostogas su vaiku, I. Ž. privalo informuoti V. Ž. ne vėliau nei prieš 10 kalendorinių dienų. Nepranešimo atveju V. Ž. turi teisę neišleisti vaiko atostogauti su motina nurodytu laiku ir pasiūlyti savo datą;

1076. Bendravimo su dukra laikas gali būti derinamas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini ir (duomenys neskelbtini arba sms telefonu (V. Ž. tel. Nr. (duomenys neskelbtini I. Ž. tel. Nr. ( - ). Pasikeitus ryšio priemonių adresams ar numeriams, šalys apie tai privalo nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per tris dienas informuoti viena kitą. Nepranešus, visos neigiamos pasekmės tenka tai iš šalių, kuri nevykdė savo pareigų;

1087. I. Ž. su dukra G. Ž., pradedant 2019 metais, kartu praleidžia kas antras Kūčias ir Kalėdas (ne daugiau dviejų dienų), kas antrus Naujuosius metus (ne daugiau dviejų dienų), kas antras Jonines (ne daugiau vienos dienos), kas antras Krikščionių Velykas (pagal vakarietišką tradiciją) šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį, kas antras Žolines (ne daugiau vienos dienos), atskirai nuo tėvo V. Ž.. Prieš nurodytas datas dukra paimama iš gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse (atitinkamai gruodžio 24 d., gruodžio 31 d., birželio 23 d., šeštadienį prieš Šv. Velykas, rugpjūčio 14 d.) ne anksčiau 18 val. I. Ž. ne vėliau kaip prieš 72 val. turi informuoti V. Ž., kad pasinaudos savo teise praleisti šventes su dukra. J. V. Ž prieš nustatytą laiką nėra informuojamas, jis turi teisę nurodytas šventes planuoti su dukra ir jos neišleisti su motina;

1098. I. Ž. su dukra G. Ž., pradedant 2019 metais, kikvienais metais kartu praleidžia savo gimtadienio šventę (ne daugiau dviejų dienų) ir Motinos dieną (ne daugiau vienos dienos), taip pat kas antrą G. Ž. gimtadienį (ne daugiau dviejų dienų), atskirai nuo tėvo V. Ž.. Prieš nurodytas datas dukra paimama iš gyvenamosios vietos I. Ž. ar G. Ž. gimtadienio išvakarėse (atitinkamai liepos 20 d., šeštadienį prieš Motinos dieną ir kovo 6 d.) ne anksčiau 18 val. I. Ž. ne vėliau kaip prieš 72 val. turi informuoti V. Ž., kad pasinaudos savo teise praleisti gimtadienį su dukra.

110Po santuokos nutraukimo padalinti santuokoje įgytą turtą:

111priteisti ieškovui V. Ž., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise:

112-

113butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini kurio vertė 73600,00 Eur;

114-

115negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini Vilniuje (pilnas adresas nesuteiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, kurio vertė 7000,00 Eur.

116priteisti atsakovei I. Ž., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės 1/223 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini Vilniuje, kurios vertė 2161,00 Eur.

117Priteisti iš ieškovo V. Ž., a. k. ( - ) atsakovės I. Ž., a. k. ( - ) naudai 43219,50 Eur (keturiasdešimt trys tūkstančiai du šimtai devyniolika eurų 50 ct) dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui priteistą didesnės vertės turto dalį.

118Kitoje dalyje ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmesti.

119Priteisti iš atsakovės I. Ž., a. k. ( - ) ieškovo V. Ž., a. k. ( - ) naudai 1541,70 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt vienas euras 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

120Grąžinti ieškovui V. Ž., a. k. ( - ) 200,00 Eur (du šimtai eurų 00 ct) dydžio permoką už už psichologinį įvertinimą teismo ekspertizės tikslais, pervedant minėtą permoką į ieškovo V. Ž., a. k. ( - ) sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“.

121Grąžinti atsakovei I. Ž., a. k. ( - ) 315,16 Eur (trys šimtai penkiolika eurų 16 ct) dydžio žyminio mokesčio, sumokėto AB SEB banke 2017 m. vasario 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 119 (mokėjimo užduoties ID: ZC79367), permoką, išaiškinant, jog mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija vadovaudamasi šia nutartimi.

122Priteisti iš ieškovo V. Ž., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 10,95 Eur (dešimt eurų 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

123Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, VĮ Registrų centrui, Vedybų sutarčių registrui.

124Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski,... 2. sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovui V. Ž., ieškovo advokatui Artūrui Sabeikai,... 4. atsakovei I. Ž., atsakovės advokatei Virginijai Balčiūnienei,... 5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. Teismas... 8. 1. Ieškovas V. Žuravskis (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su... 9. 2. Ieškinyje nurodyta, kad šalių santuoka įregistruota ( - )Vilniaus miesto... 10. 3. Teismo posėdyje ieškovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir... 11. 4. Ieškovo atstovas teismo posėdyje palaikė ieškovo ieškinį ir prašė... 12. 5. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo ieškinį atmesti... 13. 6. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama:... 14. 7. Atsakovė priešiekinyje nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės,... 15. 8. Atsakovė teismo posėdyje palaikė patikslinto priešieškinio reikalavimus... 16. 9. Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko ieškovo siūlymu išmokėti jai 1/2... 17. 10. Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsakovės priešieškinio... 18. 11. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriuo... 19. 12. Trečiasis asmuo B. Ž., nepareiškianti savarankiškų reikalavimų,... 20. 13. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos... 21. 14. Tarnyba pateikė 2018 m. rugpjūčio 16 d. buities tyrimo aktą Nr. ( - ),... 22. 15. Išvadą teikiančios institucijos – Tarnybos atstovė teismo posėdyje... 23. Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies... 24. 16. Byloje nustatyta, kad ieškovo V. Ž. ir atsakovės I. Ž. santuoka... 25. Dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės... 26. 17. Ieškovas ieškinyje prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų... 27. 18. Ieškovas ieškinyje ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad... 28. 19. Dėl savo kaltės dėl santuokos iširimo, ieškovas paaiškino, kad jo... 29. 20. Atsakovė priešieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad... 30. 21. Atsakovė savo kaltę dėl santuokos iširimo neigė, neigė ieškovo... 31. 22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2... 32. 23. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos... 33. 24. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų... 34. 25. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas... 35. 26. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei jų tarpusavio... 36. 27. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas... 37. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 38. 28. Atsakovė CK 3.70 straipsnio 2 dalies pagrindu prašė priteisti iš... 39. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo... 40. 29. Ieškovo reikalavimu, bei nesant atsakovės prieštaravimų, po santuokos... 41. Dėl tarpusavio išlaikymo ... 42. 30. Šalys viena iš kitos neprašo išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio... 43. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo... 44. 31. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi... 45. 32. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl šalių nepilnametės... 46. 33. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,... 47. 34. Be to, Konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti... 48. 35. Nagrinėjamoje byloje ieškovo prašymu (T 2, el. b. l. 66–67) teismas... 49. 36. Byloje pateikta 2018 m. vasario 1 d. išvada dėl psichologinio įvertinimo... 50. 37. Byloje pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių... 51. 38. Byloje pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pagalbos... 52. 39. Iš byloje pateikto Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos... 53. 40. Atsakovė į bylą pateikė vaikų ir paauglių psichiatro Lino Slušnio... 54. 41. Teismo posėdyje liudytojais buvo apklausti psichologė doc. dr. D. Č. ir... 55. 42. Teismo posdėyje išvadą teikiančios institucijos atstovė pažymėjo,... 56. 43. Pažymėtina, kad įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų... 57. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo... 58. 44. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo prašomo priteisti... 59. 45. Pažymėtina, kad šalys tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje iš esmės... 60. 46. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad... 61. 47. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo... 62. 48. Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas vertina byloje esančius... 63. 49. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi... 64. 50. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą,... 65. 51. Minėta, kad tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti savo vaikus, tačiau... 66. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo... 67. 52. Ieškovas ieškinyje prašo nustatyti tokią atsakovės bendravimo su... 68. 53. Atsakovė priešieškinyje prašo nustatyti tokią jos bendravimo su... 69. 54. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys... 70. 55. Kasacinis teismas savo nutartyse yra konstatavęs, kad vaiko ryšys su... 71. 56. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą riboti... 72. 57. Teismas įvertinęs ieškovo ir atsakovės siūlomas bendravimo tvarkas bei... 73. 58. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovo siūloma bendravimo su... 74. 59. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, ieškovas ir (ar) atsakovė turi... 75. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo... 76. 60. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto... 77. 61. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo... 78. 62. Pažymėtina, kad santuokos pabaigoje dalinamas tik santuokos pabaigai... 79. 63. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys būdami... 80. 64. Byloje pateikta 2017 m. sausio 11 d. Nekilnojamojo turto vertinimo... 81. 65. Nagrinėjamu atveju, tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo jiems bendrosios... 82. 66. Vadovaudamasis išdėstytu, teismas priteisia ieškovui natūra butą,... 83. Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo... 84. 67. Byloje nėra duomenų apie šalių bendrus ir (ar) asmeninius... 85. Dėl baudos atsakovei skyrimo... 86. 68. Ieškovas 2018 m. spalio 9 d. pateikė teismui prašymą skirti atsakovei... 87. Dėl permokos už ekspertizės atlikimą grąžinimo... 88. 69. Nagrinėjamoje byloje teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi paskyrė... 89. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 90. 70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 91. 71. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovo ieškinys patenkintas iš... 92. 72. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 43,79 Eur išlaidos,... 93. 73. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių... 94. 74. Minėta, atsaskovė permokėjo 380,00 Eur žyminio mokesčio, todėl... 95. ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.... 96. Ieškovo V. Ž., a. k. ( - ) ir atsakovės I. Ž., a. k. ( - ) santuoką,... 97. Po santuokos nutraukimo I. Ž. palikti santuokinę pavardę ,,Ž“, V. Ž. –... 98. Nustatyti nepilnamečio vaiko G. Ž., a. k. ( - ) gyvenamąją vietą kartu su... 99. Priteisti iš atsakovės I. Ž., a. k. ( - ) nepilnamečiui vaikui G. Ž., a.... 100. Paskirti ieškovą V. Ž., a. k. ( - ) priteisto išlaikymo nepilnamečiui... 101. Nustatyti atsakovės I. Ž., a. k. ( - ) bendravimo su nepilnamete dukra G.... 102. 1. I. Ž. sudaromos sąlygos netrukdomai bendrauti su dukra G. Ž., ją lankyti... 103. 2. I. Ž. darbo dienomis du kartus per savaitę su V. Ž. suderintu laiku... 104. 3. I. Ž. kiekvieną savaitės dieną turi teisę bendrauti su dukra G. Ž.... 105. 4. I. Ž. kiekvienais metais turi teisę praleisti su dukra ne trumpesnes kaip... 106. 5. Planuodama atostogas su vaiku, I. Ž. privalo informuoti V. Ž. ne vėliau... 107. 6. Bendravimo su dukra laikas gali būti derinamas elektroniniu paštu... 108. 7. I. Ž. su dukra G. Ž., pradedant 2019 metais, kartu praleidžia kas antras... 109. 8. I. Ž. su dukra G. Ž., pradedant 2019 metais, kikvienais metais kartu... 110. Po santuokos nutraukimo padalinti santuokoje įgytą turtą:... 111. priteisti ieškovui V. Ž., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise:... 112. -... 113. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys... 114. -... 115. negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį adresu (duomenys... 116. priteisti atsakovei I. Ž., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės 1/223 dalį... 117. Priteisti iš ieškovo V. Ž., a. k. ( - ) atsakovės I. Ž., a. k. ( - )... 118. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmesti.... 119. Priteisti iš atsakovės I. Ž., a. k. ( - ) ieškovo V. Ž., a. k. ( - )... 120. Grąžinti ieškovui V. Ž., a. k. ( - ) 200,00 Eur (du šimtai eurų 00 ct)... 121. Grąžinti atsakovei I. Ž., a. k. ( - ) 315,16 Eur (trys šimtai penkiolika... 122. Priteisti iš ieškovo V. Ž., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 10,95 Eur... 123. Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po... 124. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...