Byla e2A-444-798/2020
Dėl autorystės pripažinimo, autorių teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. S. ir atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio kultūros centro apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovams valstybinei biudžetinei įstaigai Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui, A. Š. S., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, D. K., E. B. dėl autorystės pripažinimo, autorių teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: pripažinti ieškovės autorystę į baltų genčių archeologinius kostiumus ir jų kolekcijas bei lietuvių ir kuršių gentims skirtus sieninius kalendorius; už visus ieškovės išimtinių autorių teisių pažeidimų atvejus iš jas pažeidusios atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio kultūros centro (toliau – LNKC) ieškovės naudai priteisti 243 313,37 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, įskaitant negautas pajamas, bei kompensaciją; solidariai iš atsakovų A. Š. S. ir LNKC ieškovės naudai priteisti 29 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; įpareigoti atsakovę LNKC nutraukti neteisėtus veiksmus ir atkurti pažeistas ieškovės asmenines neturtines teises, padarant reikiamus taisymus savo tinklalapiuose internete; apie padarytus pažeidimus ir ieškovei priklausančią autorystę paskelbti viešai savo tinklalapiuose lnkc.lt ir paskyroje Facebook, taip pat žurnale „Liaudies kultūra“; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovė nurodė, kad bendradarbiaudama su atsakove, 2009–2013 metais sukūrė baltų genčių archeologinių kostiumų kolekciją. Ieškovė yra šių kostiumų autorė, jai priklauso išimtinės autorių turtinės ir neturtinės teisės į šiuos kostiumus. Atsakovė nuo 2012 metų iki ieškinio padavimo dienos, slėpdama tai nuo ieškovės, virš 20 kartų neteisėtai, taip pat netinkamu būdu viešai pristatė ieškovės kurtus archeologinius kostiumus įvairių renginių metu, neįvardydama ieškovės pavardės kaip autorės, o kostiumų autore pristatydama kitą asmenį – atsakovės darbuotoją D. K.. Taip pat atsakovė, neturėdama ieškovės licencijos, neteisėtai atgamino kostiumus įvairiais būdais bei juos viešai skelbė savo interneto tinklalapiuose. Atsakovė ieškovės autorių teises pažeidė ir gaminant du ieškovės archeologinius kostiumus pristatančius sieninius kalendorius, jų autore taip pat nurodydama D. K., plagijuodama ir be sutikimo pakeisdama kalendoriuje ieškovės rašytą autorinį tekstą. Šiais veiksmais buvo pažeistos ieškovės išimtinės autorių teisės.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

103.

11Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę LNKC nutraukti neteisėtus veiksmus ir atkurti pažeistas ieškovės asmenines neturtines teises, padarant reikiamus taisymus savo tinklalapiuose internete, apie atsakovės LNKC padarytus pažeidimus paskelbti viešai savo tinklalapiuose lnkc.lt ir paskyroje „Facebook“, taip pat žurnale „Liaudies kultūra“, priteisti ieškovei D. S. iš atsakovės LNKC 494 Eur turtinės ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

123.1.

13Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės rekonstruotų drabužių, papuošalų, galvos apdangalų ir kt. daiktų apjungimas į vieną kostiumą gali būti laikomas autoriniu kūriniu, kuris apibūdinamas kaip duomenų rinkinys, kuris dėl turinio parinkimo ir išdėstymo yra ieškovės intelektinės kūrybos rezultatas (Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 4 straipsnio 3 dalis), todėl jam taikoma ATGTĮ įstatyme įtvirtinta apsauga. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad, kaip teisingai nurodė ieškovė, archeologinio kostiumo atkūrimo procese kūryba ir originalumas pasireiškia esamos archeologinės medžiagos atranka bei pritaikymu kuriant naują kostiumą. Archeologinių radinių Lietuvoje yra šimtai tūkstančių ir konkrečios genties konkretaus laikotarpio kostiumui tinkamų detalių, papuošalų ir kitų elementų pasirinkimas yra didžiulis. Originalumą ir kūrybiškumą šiuo atveju suteikia principas, kuriuo remiantis ieškovė tas detales atrinko ir suderino tarpusavyje. Archeologiniai radiniai parinkti ne atsitiktine tvarka, o taip, kad visos baltų genčių drabužių kolekcijos kontekste būtų išryškinami papuošalų ir dėvėsenos skirtumai tarpgentiniu teritoriniu ir chronologiniu požiūriu, kas yra vienas iš originalumą ir kūrybiškumą pagrindžiančių argumentų. Kostiumų originalumą ir kūrybą patvirtina originalus jų siluetas ir kirpimas, audinio storis parinktas pagal galimą papuošalų ir rastų griaučių vietą. Audinių rūšis (vilna, linas) bei jų raštus ieškovė parinko taip, kad visos kolekcijos kontekste juose taip pat atsispindėtų audimo technologijų ir dėvėsenos vystymasis skirtingais laikotarpiais. Audinių spalvos taip pat suteikia originalumą kūriniui. Visos baltų genčių kostiumų kolekcijos spalvyną ieškovė teigia sukūrusi pati: kiekvienai genčiai buvo parinktos skirtingos spalvų kombinacijos (paletė), atsižvelgiant į genčių geografinį išsidėstymą dabartinėje Lietuvos teritorijoje – spalvynas buvo parinktas taip, kad atspindėtų skirtingas pasaulio kryptis, metų laikus ir paros metą. Skirtingai, negu iki tol visuomenėje vyravęs archeologinio kostiumo vaizdas, visi ieškovės kostiumai yra ryškūs, jų spalvos tarpusavyje suderintos taip, kad atskirai derėtų tiek kiekviena kostiumo pora, tiek ir atskiros genties kolekcija.

143.2.

15Ieškovė su atsakove sudarė ne tik autorinio kūrinio užsakymo sutartį, bet ir paslaugų teikimo sutartis. Ieškovė tvirtino, kad iš tiesų šių sutarčių tekstinė išraiška yra siauresnė, negu faktiškai susiklostę šalių tarpusavio santykiai. Pagal kiekvieną iš sudarytų sutarčių dėl kostiumų kūrimo ir faktiškai nusistovėjusius šalių tarpusavio santykius, ieškovė kaskart pateikdavo atsakovei savo kurtus kiekvienos genties kostiumų brėžinius (eskizus) su jų detalėmis ir aprašais bei organizavo kostiumų gamybą viso projekto metu, tiesiogiai skirstydama ir prižiūrėdama aksesuarų gamintojų darbus (pateikdama meistrams reikalingų gaminių išmatavimus, archeologinių radinių nuotraukas, vesdamasi juos į muziejų) ir dažniausiai netiesiogiai, per į projektą atsakovo paskirtą D. K., kuruodama tekstilinę kostiumų gamybos dalį (pateikdama jai visus nurodymus dėl siūlų spalvų, storių ir audinių raštų, įpareigodama paskirstyti darbus skirtingoms audėjoms ir siuvėjoms). Taigi dėl faktiškai susiklosčiusių šalių tarpusavio santykių, kostiumų kūrimo sutartys, nepaisant to, kad nuo 2011 m. visos jos pavadintos paslaugų sutartimis, yra kvalifikuotinos kaip mišrios, susidedančios iš dviem sutartims būdingų bruožų: pirma, autorinės kūrinio užsakymo sutarties dėl kostiumų sukūrimo; antra, sutarties dėl kostiumų gamybos priežiūros, konsultavimo ir organizavimo (sutartis įvardinta paslaugų sutartimi).

163.3.

17Atsakovė įrodinėjo, kad tik pirmoji sutartis, sudaryta dar 2008 m. rugsėjo 15 d., buvo autorinio kūrinio užsakymo sutartis, o vėlesnės, jau 2011 metais sudarytos sutartys, sąmoningai buvo sudarytos, kaip paslaugų teikimo sutartys, nes atsakovė neprašė, kad ieškovė sukurtų autorinius kūrinius.

183.4.

19Pirmosios instancijos teismas atsakovės versiją laikė labiau tikėtina, nei ieškovės paaiškinimus dėl sutarties pobūdžio. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės, kaip juridinio asmens, paskirtis yra plėtoti istoriškai susiklosčiusias, kultūrinę tautinę tapatybę išreiškiančias ir įtvirtinančias etninės kultūros ir mėgėjų meno veiklas šalyje. Atsakovės vykdomos tautinio ir archeologinio-istorinio kostiumo studijos pagrindu yra atliekami tautinio ir archeologinio-istorinio kostiumų tyrimai, renkama įvairi mokslinė bei metodologinė medžiaga (konstrukciniai brėžinių, piešinių ir kt. rinkiniai), atkuriami tautiniai ir archeologiniai-istoriniai kostiumai bei vykdoma edukacinė, organizacinė, reprezentacinė veikla. Iki 2008 m. atsakovės veikla, susijusi su lietuvių kostiumais, buvo koncentruota į tautinio kostiumo rekonstrukciją. Minėtiems projektams įgyvendinti atsakovė suvienijo nemažą aukštos kvalifikacijos specialistų (istorikų, tekstilininkų, dizainerių, siuvėjų ir kt.) komandą. 2008 m. ieškovė pasiūlė atsakovei atkurti istorinius-archeologinius drabužius. Siekiant atkurti senovinius lietuvių drabužius su ieškove buvo sudarytos paslaugų teikimo sutartys, kurių pagrindu ieškovė teikdavo istorinių-archeologinių kostiumų rekonstrukcijai reikalingą medžiagą, kurioje be tam tikrų detalių vizualizacijų buvo pateikiami apibendrinti archeologiniai duomenys, reikalingi rekonstrukciniam kostiumų atkūrimui. Vadovaudamasi atitinkamo turinio medžiaga, atsakovės darbuotoja D. K. sukurdavo vyriškų ir moteriškų drabužių konstrukcinius brėžinius. Atsakovė taip pat sudarydavo paslaugų teikimo sutartis ir su kitais asmenimis, t. y. su įvairių sričių specialistais, dėl kostiumų dalių (skraisčių, juostų, kepurių, kojinių), konkrečių drabužių (suknelių, švarkų), juvelyrikos dirbinių gamybos. Taigi, pasitelkiant atitinkamų sričių specialistus atsakovės vykdomo projekto pagrindu buvo įgyvendinti archeologinio-istorinio kostiumo rekonstrukcijos darbai, dėl kurių buvo pagaminta daugiau nei penkiasdešimt archeologinių-istorinių kostiumų.

203.5.

21Teismo vertinimu, svarbi aplinkybė, kad archeologinio-istorinio kostiumo rekonstrukcijos projektas buvo finansuojamas Kultūros rėmimo fondo lėšomis, atsakovės vardu teikiant rėmimo fondui projektus. Taigi, eksponuoti kostiumai yra atsakovės nuosavybė ir yra naudojami pastarosios veikloje, t. y. įvairiuose renginiuose, nuomojant suinteresuotiems asmenims ir pan. Atsakovė taip pat paaiškino, kad 2008 m. rugsėjo 15 d. sudarius su ieškove autorinio kūrinio užsakymo sutartį Nr. F-216, kuria atsakovė užsakė, o ieškovė įsipareigojo pateikti dvylika moksliniais pagrindais sukurtų kostiumų eskizų, ieškovei pateikus eskizus ir pradėjus archeologinių kostiumų rekonstrukcijos darbus, atliekant duomenų analizę paaiškėjo, kad ieškovės pateiktuose eskizuose drabužiai nevisai tiksliai atitinka atkuriamo laikotarpio siluetus, detales ir pan., t. y. pasižymi daugiau ieškovės individualia kūryba nei moksliniais duomenimis. Šios aplinkybės neneigia ir pati ieškovė, nurodydama, kad kolekcijoje išryškino papuošalų funkcionalumo idėją, todėl kiekvienas iš jų kostiume turi konkrečią paskirtį; kai kuriais atvejais ieškovė sukūrė apskritai naujus, iki šiol nei vieno asmens nesugalvotus papuošalų dėvėjimo būdus; kadangi apie drabužio siluetą ir kirpimą mokslinių duomenų nėra, ieškovė jį sukūrė remdamasi savo meniniu skoniu, papuošalų funkcionalumo idėja, taip pat lyginamąja medžiaga; skirtingai negu iki tol visuomenėje vyravęs archeologinio kostiumo vaizdas, visi ieškovės kostiumai yra ryškūs; visų baltų genčių kostiumų spalvynas parinktas taip, kad atspindėtų pasaulio kryptis, metų laikus ir paros metą (rytas, diena, vakaras, naktis). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė, įgyvendindama rekonstrukcinį archeologinių drabužių projektą, visų pirma, kaip tikslą kėlė drabužių atkūrimą, t. y. senovės lietuvių nešiotų drabužių kopijų gaminimą, yra itin reikšminga, nes būtent edukacinei, švietėjiškai veiklai užtikrinti yra įsteigta atsakovė, būtent tokio pobūdžio projektų užtikrinimui Kultūros rėmimo fondas ir skyrė lėšas atsakovei. Pasak atsakovės, būtent dėl nurodytų aplinkybių rekonstruojant archeologinius kuršių, žemaičių, jotvingių, aukštaičių genties kostiumus 2011-

222013 metais atsakovė ir ieškovė susitarė sudarinėti paslaugų teikimo sutartis dėl konkrečių paslaugų, o būtent, kuršių, žemaičių, jotvingių, aukštaičių genčių kostiumų I–XIV amžiuje gamybai reikalingos vizualinės medžiagos (archeologinių radinių nuotraukos ir piešiniai) bei kuršių, žemaičių, jotvingių, aukštaičių genčių kostiumų papuošalų bei aksesuarų gamybos priežiūros, konsultavimo ir koordinavimo darbų (Sutarčių 1.1 punktai).

233.6.

24Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė su ieškove ir viešąja įstaiga (toliau – VšĮ) ,,Via Antiqua“ už suteiktas paslaugas atsiskaitė.

253.7.

26Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė šalių tarpusavio santykius sureglamentavusias paslaugų teikimo sutartis nepagrįstai įvardija kaip kostiumų kūrimo sutartis, nes tarp šalių buvo susiklostę paslaugų teikimo, o ne kūrinio užsakymo teisiniai santykiai. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis lingvistiniu, sisteminiu ir loginiu šių paslaugų teikimo sutarčių tekstų aiškinimu, iš kurio aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad šalys susitarė ne dėl konkretaus kūrinio sukūrimo, o dėl vizualinės medžiagos, kuri šiuo konkrečiu atveju yra aiškiai įvardijama kaip archeologinių radinių nuotraukos ir piešiniai, pateikimo ir gaminių priežiūros, konsultavimo paslaugų teikimo.

273.8.

28Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad nepaisant to, jog paslaugų teikimo sutarčių dalykas leidžia laikyti atitinkamas sutartis turinčias tiek rangos, tiek ir atlygintinų paslaugų sutarties bruožų, kadangi susistemintos archeologinės medžiagos pateikimas veikiau yra darbas, kurio metu tam tikras objektas yra perduodamas, tuo tarpu gamybos priežiūra ir konsultavimas – paslauga, kuri iš esmės nėra susijusi su materialaus objekto sukūrimu, tačiau minėtos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad paslaugų teikimo sutarčių pagrindu šalys sulygo dėl kūrinio sukūrimo. Minėtos paslaugų teikimo sutartys buvo sudarytos archeologinių-istorinių kostiumų rekonstrukcijų įgyvendinimo tikslu, t. y. siekiant ne sukurti, o kuo tiksliau atkurti senovės lietuvių genčių kostiumus.

293.9.

30Paslaugų teikimo sutarčių pagrindu, kurių atlikimui buvo reikalinga ir intelektinė ieškovės veikla, ieškovė įsipareigojo teikti atitinkamos genties kostiumo I–XIV a. gamybai reikalingą vizualinę medžiagą – archeologinių radinių nuotraukas ir piešinius. Ieškovės rengiama vizualinė medžiaga buvo skirta konkrečiam projektui, t. y. archeologinio-istorinio kostiumo rekonstrukcijai (gamybai). Vadovaujantis teisių perdavimo tikslų taisykle, teismas konstatavo, kad pagal paslaugų teikimo sutartis ieškovė atsakovei perdavė turtines teises tokia apimtimi, pagal kurią atsakovė galėjo tinkamai naudotis ieškovės perduota medžiaga, o pagal ją rekonstruotus kostiumus galėjo naudoti atsakovės veikloje, t. y. viešai rodyti kostiumus, atgaminti kostiumus, nuomoti kostiumus ir pan.

313.10.

32Ieškovė įrodinėja, kad lietuvių genties archeologinių kostiumų kalendorius sumaketuotas, jo elementai parinkti ir išdėstyti pagal ieškovės nurodymus, todėl ji laikytina šio kalendoriaus autore-sudarytoja. Teismas nustatė, kad dėl lietuvių genties kalendoriaus sudarymo tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta 2009 m. rugsėjo 3 d. autorinė kūrinio užsakymo sutartis Nr. F-232. Sutarties 1.1.2. punktu šalys susitarė, kad kūrinio rūšis, žanras, tema – 2010, 2011 m. Sieninis kalendorius. Sutarties 1.2. punkte nurodyta, kad kūrinys turi atitikti šias sąlygas: tekstas turi būti sudarytas iš meninių fotografijų ir autorinio teksto, skirto plačiajai visuomenei. Teismas padarė išvadą, kad iš 2009 m. rugsėjo 3 d. autorinės kūrinio užsakymo sutarties Nr. F-232 nėra galimybės padaryti išvadą, jog ieškovė buvo atsakinga už kalendoriaus maketo sukūrimą, taigi atsakovė, kalendoriaus „Baltų gentys, Lietuviai“ gale nurodydama, kad projekto bei teksto autorė, yra D. S., nepažeidė ieškovės teisės į autoriaus vardą ir autorystę.

333.11.

342012 m. rugsėjo 25 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė paslaugų teikimo sutartį Nr. R4-273, pagal kurią ieškovė įsipareigojo paruošti kostiumų kalendoriaus leidybai reikalingą tekstinę medžiagą (Sutarties 1 punktas). Priešingai nei lietuvių genties kalendoriui skirto teksto, šiam kalendoriui skirtam tekstui nebuvo keliama jokių reikalavimų, t. y. šalys nesulygo, kad ieškovės tekstas būtų originalus ir (ar) lydimas nuotraukomis, todėl, teismo vertinimu, atsakovė, kaip šio teksto užsakovė, turėjo visas teises parinkti fotonuotraukas, kurios buvo panaudotos kalendoriuje. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus dėl autorystės pripažinimo į baltų genčių archeologinius kostiumus ir jų kolekcijas bei lietuvių ir kuršių gentims skirtus sieninius kalendorius atmetė.

353.12.

36Ieškovė taip pat kėlė reikalavimus, susijusius su ieškovės autorių neturtinės teisės į autoriaus vardą, jo nenurodant, ir kūrinio neliečiamybę, tekstą be leidimo sutrumpinant pažeidimu. Teismas nustatė, kad pagal tarp šalių sudarytą sutartį tekstas buvo skirtas tik kalendoriui, tačiau šį tekstą atsakovė naudojo ne tik kalendoriuje, jį išleisdama ir platindama, bet ir kitais neteisėtais būdais: viešai paskelbusi atsakovės tinklalapyje llkc.lt kaip lietuvių genties kostiumų rekonstrukcijos projekto aprašą, nenurodydama teksto autorės pavardės, taip pat tekstą be autorės sutikimo pakeitė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė sukurtą autorinį tekstą perleido atsakovei autorinės sutarties pagrindu, tačiau ši sutartis yra terminuota, todėl 2014 m. rugsėjo 3 d., praėjus sutartyje nurodytam 5 metų laikotarpiui, suėjo sutartimi suteikiamų turtinių teisių naudojimo terminas, todėl nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. šio teksto naudojimas atsakovės tinklalapyje yra neteisėtas ir kasdien pažeidžia ieškovės autorių turtines teisės viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais.

373.13.

38Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad ieškovės tekstą 2012 metų birželio mėnesio žurnale „Pasaulio lietuvis“ straipsnyje „I-XIV a. kuršių archeologinis kostiumas“, kaip matyti iš ieškovės atlikto Tekstų ,,Lietuvių kostiumas I-XVI A.“ (D. S.) ir ,,I-XIV a. Kuršių archeologinis kostiumas“ (D. K.) palyginimo, tekstas nurašytas pažodžiui iš ieškovės lietuvių kalendoriui rašyto teksto dalies, pakeičiant tik tam tikras teksto vietas, kad jis tiktų kuršių genčiai aprašyti. Teismo vertinimu, tokiu būdu tekstas buvo iškraipytas, pateikta netiksli informacija, be to, šis tekstas išspausdintas ne tik su pakeitimais, bet ir kitu vardu – teksto autore nurodoma D. K.. Dėl šių veiksmų egzistuoja atsakovės kaltė, nes tekstą žurnalui išsiuntė atsakovės darbuotojai. Tokiu būdu buvo pažeistos ieškovės autorių neturtinės teisės į autoriaus vardą, jo nenurodant, autorystės teisė, ją pasisavinant, ir kūrinio neliečiamybės teisė, iškraipant tekstą, kartu buvo padaryta ir žala ieškovės profesinei reputacijai. Taip pat buvo pažeistos ir ieškovės išimtinės autorių turtinės teisės atgaminti (išleisti) kūrinį, kadangi sutartis buvo sudaryta dėl kūrinio panaudojimo leidžiant kalendorių, o ne atgaminant tekstą kitais būdais.

393.14.

40Ieškovė taip pat nurodo, kad ruošiantis kuršių kalendoriaus leidybai, dėl jam skirto genties dėvėsenos aprašomojo teksto kūrimo tarp ieškovės ir atsakovo 2012 m. rugsėjo 25 d. buvo sudaryta sutartis Nr. R4-273, pavadinta paslaugų sutartimi, kurios dalykas: „Paruošti kostiumų kalendoriaus „Kuršiai I-XIV a.“ leidybai reikalingą tekstinę medžiagą (aštuonių archeologinių kostiumų ir jų detalių nuotraukų aprašymas)“. Pasak ieškovės, pagal anksčiau tarp šalių susiklosčiusius faktinius santykius, taip pat sutarties turinį ir sudarymo tikslą, tai yra autorinė kūrinio užsakymo sutartis, kuri buvo įvykdyta analogiškai, kaip ir pirmojo kalendoriaus teksto atveju, taigi ieškovė sukūrė originalų tekstą, kuris saugomas autorių teisės kaip literatūros kūrinys, su tikslu jį išspausdinti kalendoriuje. Su tokiu ieškovės aiškinimu pirmosios instancijos teismas nesutiko, nes, kaip jau minėta anksčiau, šalys sąmoningai skirtingais laikotarpiais sudarinėjo skirtingo turinio ir pobūdžio sutartis, taigi teismas laikėsi pažodinio ir lingvistinio sutarties aiškinimo principų ir sprendė, kad nėra pagrindo ieškovės nurodomą paslaugų sutartį laikyti autorinio kūrinio sukūrimo sutartimi, taigi šiai sutartį negali būti taikomos autorių teisių sutarčiai numatomos išlygos ir autorių teisių apsaugos lygis. Juolab kad 2012 m. rugsėjo 25 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. R4-273 objektas yra kitoks, nei 2009 m. rugsėjo 3 d. autorinio kūrinio sukūrimo sutarties tekstas. Priešingai nei lietuvių genties kalendoriui skirto teksto, šiam kalendoriui skirtam tekstui nebuvo keliama jokių reikalavimų.

41III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

424.

43Ieškovė D. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

444.1.

45Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra pernelyg abstrakti, joje neįvardinti konkretūs neteisėti veiksmai, pažeistos teisės ar atliktini paskelbimai, kuriuos turi įvykdyti atsakovė. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo vykdymas yra labai apsunkinamas ir prarandamas privalomumo požymis, dėl ko nėra užtikrinama ieškovės teisių gynyba.

464.2.

47Sprendime teismas visiškai nieko nepasisakė dėl ieškovės reikalavimų atsakovės A. Š. S. atžvilgiu ir tai vertintina kaip visų ieškovės reikalavimų neišsprendimas, kas taip pat nėra suderinama su civilinio proceso teisės normomis.

484.3.

49Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad konkretūs archeologiniai kostiumai dėl turinio parinkimo ir išdėstymo yra būtent ieškovės intelektinės kūrybos rezultatas, todėl byloje taikytinos ATGTĮ normos, būtent šiems kostiumams taikoma

50ATGTĮ įstatyme įtvirtinta apsauga. Teismas taip pat pripažino, kad kostiumo tiksliai atkurti neįmanoma: minėtos paslaugų teikimo sutartys buvo sudarytos archeologinių-istorinių kostiumų rekonstrukcijų įgyvendinimo tikslu, t. y. siekiant ne sukurti, o kuo tiksliau atkurti senovės lietuvių genčių kostiumus, todėl kostiumo atkūrimas šiuo atveju yra kūrybinis darbas. Tokia savo išvada teismas patvirtino, kad ieškovė, vykdydama šalių sudarytas sutartis, sukūrė autoriaus teisių objektą ir yra šių objektų autorė, iš ko seka būtinybė ginti jos, kaip autorės teises ir aiškintis jos turtinių ir neturtinių teisių pažeidimą. Kita vertus, sprendime teismas, prieštaraudamas aukščiau nurodytoms savo paties išvadoms, taip pat patvirtino atsakovės teiginį, kad ieškovės ir atsakovės sutarto vykdyti kostiumų rekonstrukcijos projekto tikslas buvo ne sukurti originalius kostiumus, o daryti anksčiau egzistavusių kostiumų kopijas (Sprendimo 94 p.) ir tai neva paneigia šalių valią sudaryti sutartis dėl autoriaus teisių perdavimo.

514.4.

52Byloje buvo įrodyta aplinkybė (ir teismas ją kitoje sprendimo vietoje patvirtino), kad neįmanoma atkurti archeologinio kostiumo kopijos, o galima tik kūrybinė rekonstrukcija. Tą patvirtino ir byloje apklausti liudytojai.

534.5.

54Tai, kad teismas remiasi neteisinga prielaida dėl sutarties tikslo, lemia ir neteisingą teismo išvadą, jog šalys susitarė dėl paslaugų sutarties. Ši teismo klaida susijusi su archeologijos mokslo ir kostiumo rekonstrukcijos galimybių specifika. Ieškovė byloje yra pateikusi pavyzdinę archeologinę medžiagą, kuri randama kapinynuose, iš kurios matyti, kad Lietuvos teritorijoje vyravo dviejų tipų laidojimo papročiai – vienos gentys degino mirusiuosius su visais jiems priklausiusiais daiktais, kitos – laidojo jų nedegintus kūnus žemėje. Degintiniuose kapuose randami tik pajuodę į vieną krūvelę sustumti išimtinai neorganiniai, dažnai sutrupėję daiktai (informacijos apie tekstilę, odą, kaulinę medžiagą nelieka absoliučiai jokios), nedegintiniuose kapuose iš organinių kartais išlieka kaulinės medžiagos, audinių ar odos skutelių, kurie užsikonservavo tik dėl to, kad buvo prigludę prie metalinių detalių ar papuošalų. Lietuvoje nėra išlikusios nė vienos pilnos drabužio detalės, ar tuo labiau pilno kostiumo vaizdo, geriausiai išlikę rasti audinių skutai yra nežinomos paskirties ir neviršija 10-15 cm2, todėl kopijuoti nėra ką – bet koks mėginimas rekonstruoti Lietuvos teritorijoje buvusių senovės baltų genčių drabužius neišvengiamai yra kūrybinis procesas. Taigi, ieškovė, žinodama, kad iš jos reikalaujama archeologinio kostiumo kopijos, tokios sutarties nebūtų net sudariusi, nes tai neįmanoma įvykdyti, o atsakovė, teigdama, kad reikalavo kopijos, patvirtina savo darbuotojų nekompetenciją šioje srityje. Tuo pačiu teismas nurodo, kad kostiumus kūrė ne ieškovė, o kiti asmenys, ieškovė teikė tik paslaugas, tačiau tokios savo išvados nepagrindė jokiais įrodymais, esančiais byloje. Atvirkščiai, byloje esantys įrodymai aiškiai patvirtino, kad iš esmės tik ieškovė atliko kūrybines funkcijas projekte, o kiti asmenys prisidėjo tik savo techniniu indėliu, nesuteikdami galutiniam rezultatui ženklaus kūrybiškumo ir originalumo.

554.6.

56Faktiniai duomenys ir įrodymai, surinkti bei išnagrinėti teismo posėdžių metu, rodo buvus visiškai analogiškus santykius ir tokias pačias jų stadijas tiek dėl lietuvių genties archeologinių kostiumų kūrimo (autorinė sutartis), tiek dėl likusių genčių archeologinių kostiumų kūrimo (paslaugų sutartys), kas patvirtina tikrojo sutarčių turinio identiškumą: 1) šalys bendrai sutardavo, kokios genties drabužius kurs, 2) ieškovė nubraižydavo kostiumų brėžinius, parinkdavo reikalingus pagaminti kiekvieną kostiumą sudarančius gaminius ir archeologinius radinius, 3) ieškovė parašydavo projektą ir sudarydavo reikalingų pagaminti gaminių sąmatą tos genties drabužių finansavimui, 4) ieškovės projektą savo vardu atsakovė pateikdavo Kultūros rėmimo fondui ar Kultūros ministerijai, 5) gavus finansavimą, ieškovė parinkdavo meistrus kostiumo detalėms gaminti, suformuluodavo jų sutarčių turinį (kai kada net ant atsakovės blankų) ir nunešdavo meistrams pasirašyti, 6) ieškovė organizuodavo kostiumų gamybą, meistrams siųsdavo gaminių nuotraukas, vesdavosi į muziejus, pati ar per D. K. skirstydavo darbus audėjoms, 7) ieškovė priimdavo tinkamus ir atsisakydavo priimti netinkamus gaminius; už tinkamai pagamintus gaminius meistrams sumokėdavo atsakovė, netinkamai pagamintus ar nepagamintus gaminius ieškovė dengdavo savo lėšomis, 8) surinkus visus kostiumo elementus ir gaminius, ieškovė sukomplektuodavo kostiumus ir suformuodavo jų galutinį vaizdą, 9) ieškovė kartu su atsakove dalyvaudavo kostiumų pristatymuose visuomenei, pati juos visuomenei pristatydama.

574.7.

58Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė ATGTĮ normas dėl kūrinio apsaugai keliamų sąlygų ir ieškovei kelia papildomą, įstatyme neegzistuojantį reikalavimą įgyti autorių teisinei apsaugai į kūrinį – reikalauja kūrinio sukūrimo sutarties su atsakove sudarymo fakto, ignoruojant ATGTĮ taisykles dėl automatinės įstatymo apsaugos atsiradimo kūriniui nuo jo sukūrimo momento. Šalis gali sieti įvairiausios sutartys, kurias įgyvendinant papildomai gali būti sukuriamas kūrinys – jis bus saugomas įstatymo, nepriklausomai nuo to, ar dėl jo sukūrimo buvo atskirai tartasi, ar tokio kūrinio sukūrimas buvo vienas iš šalių tikslų.

594.8.

60Ieškovės kūriniai pagrįstai pripažintini autorių teisių objektais – pirmą kartą kūriniai buvo atgaminti pieštų eskizų pavidalu, t. y. objektyvia, kitiems asmenims suvokiama forma, nuo jų sukūrimo atsiranda autorių teisių apsauga. Pagal šiuos eskizus kostiumai buvo atgaminti antrą kartą – materialiai juos pasiuvant, pagaminant atskiras jų detales ir ieškovei sukomplektuojant jas į vieną visumą.

614.9.

62Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė atsakovės teiginiams, kad jos įstaigos specialistų komanda rekonstravo kostiumus tik naudodamasi ieškovės pateikta archeologine medžiaga, kadangi atsakovė turi didelę patirtį kostiumo rekonstrukcijos srityje, tokia veiklos kryptis numatyta jos įstatuose, atsakovė yra išleidusi daugybę etninės kultūros leidinių, turi tautinio kostiumo studiją. Pirma, pažymėjo, kad atsakovei turint kompetenciją tautinio XIX-XX a. kostiumo srityje, kurios ieškovė neginčija, kartu automatiškai nepreziumuojama jos kompetencija I-XIV a. archeologinių kostiumų srityje. Skirtingai nei archeologinio kostiumo atveju, tautinio kostiumo rekonstrukcijai naudojami puikiai, dažnai šimtu procentu, išlikę gaminiai, galima pagaminti tikslias jų kopijas, išmatuoti įvairius parametrus ir juos tiksliai atkartoti bei sujungti į vieną visumą, kurią galima pamatyti net ir išlikusiose to laikotarpio nuotraukose. Tuo tarpu archeologinio kostiumo rekonstrukcijai nėra ne tik pačių gaminių, kuriuos galima būtų paliesti, išmatuoti ir nukopijuoti, bet nėra ir jų piešinių, raižinių, ikonografijos, nėra jokių aprangos aprašų, nes tuo metu nebuvo jokių rašytinių šaltinių. Lietuvoje iš esmės tik ieškovė, kaip archeologė, geba rekonstruoti genčių dėvėseną pagal visiems prieinamus radinius ir duomenis. Taigi, skirtingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, visiškai nėra „akivaizdu, kad minėtiems projektams įgyvendinti atsakovė suvienijo nemažą aukštos kvalifikacijos specialistų (istorikų, tekstilininkų, dizainerių, siuvėjų ir kt.) komandą.“

634.10.

64Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės kostiumai, 2008 m. kurti pagal autorinę sutartį Nr. F216, buvo per daug kūrybiški, dėl ko atsakovė vėliau ėmė sudarinėti su ja paslaugų sutartis dėl medžiagos pateikimo ir neva rekonstruoti kostiumus pats savo suburtos profesionalų komandos pastangomis, kadangi turi šioje srityje didelę patirtį, kompetentingų specialistų komandą. Už ieškovę aukštesnės kompetencijos profesionalų archeologinio kostiumo rekonstrukcijos srityje Lietuvoje nei tuo metu, nei dabar nėra – kritikuoti jos rekonstrukcijų kokybę galėtų tik aukštesnės kvalifikacijos profesionalai, kurių atsakovė savo įstaigoje neturi.

654.11.

66Teismo nepagrįstai pripažintas faktas, kad trečiasis asmuo D. K. braižė konstrukcinius archeologinių kostiumų brėžinius pagal ieškovės surinktą archeologinę medžiagą, taip pat šiam faktui suteikė netinkamą teisinę reikšmę. Atsakovė į bylą pateikė mokslinės medžiagos, kokią jam pateikdavo ieškovė, pavyzdį ir patvirtino, kad tokią medžiagą sudarė ieškovės ranka braižyti kiekvienos genties keturių laikotarpių vyro bei moters kostiumų brėžiniai su šalia parašytais komentarais apie juos sudarančias detales (archeologinių radinių pavadinimais), atskirai pridėtos tų detalių, archeologinių radinių nuotraukos bei piešiniai. Atsakovės teiginys, kad ieškovės pateikti brėžiniai buvę netinkami, yra deklaratyvus ir nepatvirtintas jokiais rašytiniais įrodymais (perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad jie tinkami), todėl vertintini tik kaip atsakovės gynybinė versija.

674.12.

68Tai, kad pripažinęs sutartis buvus paslaugų, teismas pritaikė joms teisių perdavimo taisykles, patvirtina teismo sprendimo nenuoseklumą, kadangi paslaugų sutartimis neperduodamos ir nesuteikiamos autorių turtinės teisės į sukurtą objektą, jos perduodamos autorių licencinėmis sutartimis arba kūrinio sukūrimo sutartimis, taip pat atskirais įstatymo numatytais atvejais, be to, pažymėtina, - tik į autorių teisių objektus. Teismas sprendime nepaaiškino, kodėl, teismo nuomone, autoriaus turtinės teisės atsakovei buvo perduotos būtent tokia apimtimi, kaip nurodyta sprendime. Ieškovės nuomone, net ir konstatavus autoriaus turtinių teisių perdavimą pagal įstatymą, atsakovė naudotų teisių apimtis viršijo ATGTĮ numatytą reglamentavimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė perduotų teisių apimtį, kas sąlygojo ir ieškovės reikalavimų dėl konkrečių atsakovės neteisėtų veiksmų atmetimą. Pavyzdžiui, šiuo atveju tikrai negali būti vertinamas kaip būtinas kūrinio naudojimo būdas „Facebook“ paskyroje, kuriant ir skelbiant filmukus „Youtube“ platformoje ar jį nuomojant tretiesiems asmenims. Nustačius, kad atsakovei nebuvo perduotos tam tikros autoriaus teisės, o jis jomis naudojosi, teismas turėjo pagrindą konstatuoti ieškovės teisių pažeidimą, tačiau to nepadarė, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

694.13.

70Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė pati savarankiškai rašė ir teikė projektus Kultūros rėmimo fondui ir savarankiškai sudarinėjo sutartis su atskirų sričių amatininkais, kurie pagal užsakymą pagamino atsakovei gaminius-kostiumo dalis. Teismo nuomone, būtent atsakovė yra šio projekto vykdytojas, o ieškovė – tik paslaugų teikėja, pateikianti atsakovei apibendrintus archeologinius duomenis, kad ji galėtų rekonstruoti kostiumus. Šiam atsakovės teiginiui prieštarauja didelė gausa rašytinių ir kitų (liudytojų) įrodymų.

714.14.

72Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino autorių teisės normas, reglamentuojančias autoriaus turtinių teisių perdavimą ir nuosavybės teisės į kūrinį turėjimą.

734.15.

74Teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimus dėl jos teisių pažeidimo, kiek tai susiję su lietuvių ir kuršių kalendoriais (jų maketais ir tekstais), vėlgi netinkamai vertino ir aiškino šalių sutartis, neatsižvelgė į svarbias faktines aplinkybes ir šalių santykius bei pažeidė autoriaus turtines teises reglamentuojančias teisės normas. Teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl teisių į kalendorius pažeidimą, turėjo aiškintis faktiškai šalių atliktas funkcijas ir nustatyti, ar ieškovės atlikti veiksmai atitinka kūrinio sukūrimo veiksmus, o jos intelektinės veiklos rezultatas yra ATGTĮ saugomas objektas, tačiau to nepadarė. Ieškovė rašytiniais įrodymais įrodė, kad lietuvių kalendoriaus maketą sukūrė ir atsakovei išsiuntė būtent ji, maketas yra originalus, todėl ji yra laikytina kalendoriaus maketo autore (sudarytoja) bei autoriaus teisių turėtoja, o ne tik jame panaudoto teksto ar kostiumų rekonstrukcijos projekto autore. Tai, kad sutartyje nebuvo tiksliai apibrėžtas objektas (šiuo atveju kalendoriaus maketas), bet jis šalių santykių eigoje buvo sukurtas, lemia autorių teisių apsaugos atsiradimą šiam kūriniui, kadangi teisės į kūrinį atsiranda jį sukūrus, nepaisant sutarties teksto. Autorių teisė saugo tiek kūrinius, dėl kurių sukūrimo buvo sudarytos sutartys, tiek kūrinius, kuriuos kuriant jokių sutarčių nebuvo sudaryta.

754.16.

76Teismas, formaliai remdamasis tarp ieškovės ir atsakovės 2012 m. rugsėjo 25 d. sudarytos sutarties Nr. R4273 pavadinimu „Paslaugų“, taip pat jos formuluote „Paruošti kostiumų kalendoriaus „Kuršiai I-XIV a.“ leidybai reikalingą tekstinę medžiagą (aštuonių archeologinių kostiumų ir jų detalių nuotraukų aprašymas)“ (Sutarties 1 punktas), padarė nepagrįstą išvadą, kad tokia sutartimi šalys nesitarė sukurti originalaus kūrinio ir todėl neva ieškovės tekstas yra nesaugomas autorių teisės. Teismas neanalizavo šalių valios, sutarties tikrosios paskirties, sukurto teksto originalaus pobūdžio, meninio stiliaus ir nevertino jo pagal ATGTĮ keliamus kūrinių apsaugos kriterijus. Pažymi, kad bet kokį autorių teisės saugomą literatūros kūrinį galima sutartimi paversti tik „neoriginalia tekstine medžiaga“, o jo užsakymo autorinę sutartį – rangos sutartimi, tačiau tai nepaneigs tikrojo sutarties pobūdžio, sutarties rezultato originalumo ir iš to išplaukiančių teisinių padarinių. Ieškovės sukurtas kuršių kalendoriaus tekstas yra originalus ATGTĮ saugomas kūrybinės veiklos rezultatas, į kurį ieškovei priklauso autorių turtinės ir neturtinės teisės, tačiau teismas šią aplinkybę ignoravo.

774.17.

78Atsakovas taip pat neteisėtai perrašė ieškovės sukurto teksto dalį, ir ją viešai paskelbė savo tinklalapyje lnkc.lt, nenurodydamas šaltinio, iš kurio paimtas tekstas, ir jo autorystės tokiu būdu pažeisdamas ieškovės išimtinę kūrinio neliečiamybės teisę, ieškovės autorystės teisę ir teisę į autoriaus vardą, taip pat ieškovės išimtinę turtinę kūrinio viešo paskelbimo teisę, tačiau teismas dėl šių aplinkybių išsamiai nepasisakė bei savo išvadų nepagrindė.

794.18.

80Papildomu 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismas nusprendė priteisti iš ieškovės atsakovei 4 722 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų – 2 984,45 Eur žyminio mokesčio ir 2 278,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti – neatlyginti, atsižvelgiant į nedidelę patenkintų reikalavimų dalį. Ieškovės nuomone, toks teismo sprendimas yra neteisėtas, nes neatitinka bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Pirmiausiai, teismas tenkino dalį ieškovės turtinio reikalavimo, tačiau net nepriteisė žyminio mokesčio už šią dalį. Taip pat negalima sutikti su teismo pozicija, kad buvo patenkinta tik nedidelė ieškovės reikalavimų dalis. Tokiu teiginiu teismas proporcingai įvertino tik turtinę ieškovės reikalavimų dalį, tačiau visiškai neatsižvelgė į neturtinių teisių pažeidimą, kurį pripažino teismas. Teismas, priimdamas papildomą sprendimą turėjo ieškovei priteisti dalį žyminio mokesčio bei advokatų išlaidų, tačiau to nepadarė ir pažeidė civilinio proceso teisės normas. Tuo tarpu priteisdamas visą atsakovės prašytą bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas niekaip nepagrindė jos dydžio, kadangi bendra suma viršija patvirtintas rekomendacijas.

815.

82Atsakovė LNKC pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės D. S. ieškinys ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

835.1.

84Pirmosios instancijos teismas sprendimu visiškai pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus dėl autorystės pripažinimo į lietuvių ir kuršių gentims skirtus sieninius kalendorius, tačiau be pagrindo pripažino, kad atsakovė ieškovės tekstą 2012 metų birželio mėnesio žurnale „Pasaulio lietuvis“ straipsnyje „I-XIV a. kuršių archeologinis kostiumas“, nurašė pažodžiui iš ieškovės lietuvių kalendoriui rašyto teksto dalies, pakeičiant tik tam tikras teksto vietas, kad jis tiktų kuršių genčiai aprašyti. Teismas vertino, kad tokiu būdu tekstas buvo iškraipytas, pateikta netiksli informacija, be to, šis tekstas išspausdintas ne tik su pakeitimais, bet ir kitu vardu – teksto autore nurodoma D. K.. Ieškovės indėlis tiek į visą projektą, tiek sudarant kalendorius bei leidinius, yra įvardintas tinkamai ir, priešingai nei teigia ieškovė, nepažeidžia jokių išimtinių neturtinių autorių teisių ieškovės atžvilgiu.

855.2.

86Dėl ieškovės argumentų, susijusių su jos 2009 m. rugsėjo 3 d. autorinės sutarties pagrindu sukurtu tekstu, pažymėtina, kad per neapsižiūrėjimą atsakovės informacijos poskyrio specialistai neteisingai nurodė, kad leidinyje „Pasaulio lietuvis“ išspausdinto teksto autorė yra D. K.. Pabrėžtina, kad dėl šios klaidos pati D. K. kreipėsi į leidinio redakciją su prašymu nurodyti teksto autorę ieškovę, ką patvirtina ir ieškinyje nurodyti ieškovės argumentai. Be to, dėl teksto, kurį, pasak ieškovės, atsakovė iškraipė ir taip pažeidė ieškovės teises, atsakovė primena, kad šis tekstas, kaip dažniausiai daugumos leidinių, buvo redaguojamas kalbos redaktorių.

875.3.

88Kiekvienos genties kostiumų kolekciją sudarantys drabužiai vieni nuo kitų skiriasi tik spalva ir (arba) nežymiais dekoro skirtumais. Tai reiškia, kad tiek aukštaičių, tiek kuršių ar žemaičių drabužių komplektuose yra lygiai to paties kirpimo kelnės, tokios pačios tunikos, apsiaustai, skaros, cilindrinės suknelės, komplektuose naudojami apatiniai marškiniai ar suknelės ir panašiai. Atitinkamai, yra akivaizdu, kad tokiu principu sudaryta kolekcija, kuomet ties kiekviena gentimi yra naudojama beveik ta pati drabužių komplektacija, kuri viena nuo kitos besiskiria tik spalva, audinio audimo būdu ir kostiumuose naudojama atributika, tikrai neįrodo, jog teksto panaudojimas pritaikant jį kitos genties kostiumų kolekcijai aprašyti iškraipo egzistuojančią tiesą ir pažeidžia ieškovės teises. Įvertinant, šiuos argumentus atsakovė yra įsitikinusi, kad teismas be pagrindo šį ieškovės reikalavimą tenkino ir priteisė ieškovei už kūrinio (autorinio lietuvių genties kalendoriui skirto teksto dalies) neliečiamybės pažeidimą ir ieškovės autorystės teisės pažeidimą žurnale „Pasaulio lietuvis“ 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir už šio teksto neteisėtą atgaminimą žurnale „Pasaulio lietuvis“ – 380 Eur dydžio kompensaciją.

895.4.

90Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, kurie neva pagrindžia ieškovės turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovės teigimu, nei viena iš teismų praktikoje suformuluotų civilinės atsakomybės sąlygų nėra įrodyta. Visos bylos aplinkybių kontekste vertinant ieškovės teiginius, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja atsakovės neteisėti veiksmai, kuriais buvo pažeistos kieno nors autorių neturtinės teisės, atsakovė teigia, kad šių teisių pažeidimo motyvas ieškovės yra naudojamas tik siekiant dirbtinai sukurti pagrindą reikalauti neturtinės žalos. Dėl žalos fakto pažymi, kad ieškovė nenurodo konkrečių aplinkybių dėl jos dvasinių, emocinių išgyvenimų, reputacijos pablogėjimo, kurie galėjo kilti dėl tariamų atsakovės neteisėtų veiksmų. Taigi, ieškovė neįrodė neturtinės žalos fakto. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju nesant neteisėtų veiksmų bei ieškovei neįrodinėjant neturtinės žalos fakto, nėra pagrindo pasisakyti dėl priežastinio ryšio ir analogiškose bylose preziumuojamos kaltės. Pirmosios instancijos teismui sprendime nurodžius, kad egzistuoja pagrindas atlyginti ieškovės neturtinę žalą, verta paminėti, kad vis dėlto argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas nenurodo.

915.5.

92Pasisakant dėl kompensacijos, kaip ieškovės reikalaujamo autorių teisių gynimo būdo, nurodytina, kad tiek kompensacija, tiek ir žalos atlyginimu yra siekiama to paties tikslo – atlyginti nukentėjusiajam patirtus nuostolius. Šie teisių gynimo būdai skiriasi tuo, kad reikalaujant žalos atlyginimo, reikia įrodyti jos dydį, o reikalaujant sumokėti kompensaciją, jos dydį galima apskaičiuoti vadovaujantis įstatyme numatytais kriterijais. Tai reiškia, kad kompensacija yra žalos apskaičiavimo metodas arba atlyginimas už padarytus nuostolius. Su tuo sutinka ir ieškovė, pažymėdama, kad nuostolių dydį patvirtinantys įrodymai yra tik tam tikros gairės kompensacijos dydžiui nustatyti, kas reiškia, jog bet kokiu atveju privalu įvertinti patirtų nuostolių dydį. Tačiau kaip galima pastebėti, ieškovė nepateikia jokių duomenų, susijusių su žala, kuri atitiktų faktiškai jos patirtus nuostolius dėl tariamų pažeidimų. Taigi, ir šiuo atveju ieškovė neįrodė faktiškai patirtos žalos (nuostolių) dėl ko laikytina, kad teismas sprendimu kompensaciją priteisė nepagrįstai.

936.

94Ieškovė D. S. pateikė atsiliepimą į atsakovės LNKC apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su atsakovės argumentais nesutinka. Pati atsakovė pripažino, kad atliko neteisėtus veiksmus. Faktinė aplinkybė, kad D. K. asmeniškai kreipėsi į redakciją dėl autoriaus pakeitimo, negali būti pagrindu atleisti atsakovę nuo atsakomybės už atliktus neteisėtus veiksmus. D. K. kreipėsi į redakciją praėjus 2,5 metams nuo atlikto pažeidimo. O taip pat aplinkybė, kad tekstas buvo redaguotas kalbos redaktorių, nesuteikia teisės nei kalbos redaktoriams, nei atsakovei keisti jį tokiu būdu, kad būtų pažeista kūrinio neliečiamybė ir padarytų žalą kūrinio autoriui. Ieškovės tekste pasirinkta frazė „rengėme žmones“, ieškovės manymu, nukreipia į asmeninį pasirinkimą, kuris reiškia, kad yra pateikiama tik viena iš daugelio aprangos mokslinių versijų, leidžiančių kitiems asmenims laisvai komplektuoti kitais būdais, nekopijuojant ieškovės versijos. Tai, kad atsakovė mano, jog drabužių komplektacija yra ta pati rodo, kad atsakovė neturi tinkamos kompetencijos ir žinių apie skirtingų genčių drabužių rekonstrukcijos ypatumus, genčių laidojimo paminklus, tradicijas, papuošalų tipažą ir kitų reikiamų žinių. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusi, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė esminį sveikatos pablogėjimą, nepalankią kolegų nuomonę bei besitęsiančius asmeninius išgyvenimus. Prašomos priteisti kompensacijos dydį ieškovė skaičiavo pagal teismų praktikoje pripažįstamus ATGTĮ nurodytus kriterijus. Prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

957.

96Atsakovė LNKC pateikė atsiliepimą į ieškovės D. S. apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad:

977.1.

98Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę paslaugų teikimo teisiniai santykiai, o ne kūrinio užsakymo teisiniai santykiai. Paslaugų teikimo sutartimis atsakovė ir ieškovė sulygo, kad šių sutarčių objektas yra atitinkamos genties kostiumo I-XIV gamybai reikalinga vizualinė medžiaga, t. y. archeologinių radinių (ne drabužių, o archeologinių radinių) nuotraukos ir piešiniai, taip pat kostiumo papuošalų bei aksesuarų gamybos priežiūros vykdymas bei konsultacijos. Taigi, vadovaujantis lingvistiniu, sisteminiu ir loginiu šių paslaugų teikimo sutarčių tekstų aiškinimu, matyti, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė ne dėl konkretaus kūrinio sukūrimo, o dėl vizualinės medžiagos, kuri šiuo konkrečiu atveju yra aiškiai įvardijama kaip archeologinių radinių nuotraukos ir piešiniai, pateikimo ir gaminių priežiūros, konsultavimo paslaugų teikimo. Pabrėžė, kad minėtos paslaugų teikimo sutartys buvo sudarytos archeologinių – istorinių kostiumų rekonstrukcijų įgyvendinimo tikslu, t. y. siekiant ne sukurti, o kuo tiksliau atkurti senovės lietuvių genčių kostiumus. Įvertinant ieškovės, kaip istorikės, archeologės, o ne dizainerės ir (ar) drabužių konstruktorės, turimas profesinės žinias, su ieškove buvo sudaromos sutartys, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovei teikti specifines paslaugas, t. y. teikti konsultacijas ir vykdyti atkuriamų daiktų priežiūrą tam, kad pastarieji būtų atgaminami kuo autentiškiau atitinkamo laikotarpio atžvilgiu. Be to, priminė, kad nepasiteisinus ieškovės eskizų, sukurtų 2008 m. rugsėjo 15 d. autorinės kūrinio užsakymo sutarties Nr. F-216 pagrindu, atitikimui moksliniams duomenims, buvo nuspręsta su ieškove sudarinėti sutartis tik dėl priežiūros paslaugų teikimo tam, kad gaminiai būtų istoriškai kuo tikslesni.

997.2.

100Atsakovė teigia tai, kad pripažinęs sutartis buvus paslaugų, teismas pritaikė joms teisių perdavimo taisykles, patvirtina teismo sprendimo nenuoseklumą, kadangi paslaugų sutartimis neperduodamos ir nesuteikiamos autorių turtinės teisės į sukurtą objektą, jos perduodamos autorių licencinėmis sutartimis arba kūrinio sukūrimo sutartimis, taip pat atskirais įstatymo numatytais atvejais, be to, pažymėtina, - tik į autorių teisių objektus. Atsakovė pažymi, kad bylos proceso metu ji laikėsi pozicijos, jog rekonstruoti archeologiniai – istoriniai kostiumai nėra saugomi autorių teisių objektai. Visi projekto metu rekonstruoti drabužiai pasižymi elementariomis konstrukcijomis ir kirpimais, neįmantriais siluetais, kadangi rekonstruojamo laikotarpio drabužiai daugiausiai buvo „tunikiniai“, kurių pagaminimui nebūdavo sunaudojama daug medžiagos. Priešingai nei savo procesiniuose dokumentuose deklaruoja ieškovė, medžiagos apie ginčui aktualaus laikotarpio drabužius ir net kitų asmenų rekonstruotų drabužių Lietuvoje yra. Atsakovė paaiškino, kad, vadovaujantis tų pačių Lietuvos nacionaliniame muziejuje eksponuojamų drabužių bendru vaizdu, minėta Danijos nacionalinio muziejaus išleista autorės M. H. knyga „Senovės danų tekstilė iš pelkių ir kapų: kostiumo ir geležies amžiaus tekstilės lyginamoji studija“ ir kitais šaltiniais, D. K. padarė ne tik konkrečių drabužių konstrukcinius brėžinius, tačiau iš jų savo nuožiūra atrinko juostų ir audinių raštus, kuriuos panaudojo audėjos. Tai, kad kostiumai buvo atkuriami vadovaujantis D. K. pasirinktuose šaltiniuose esančia medžiaga, o ne ieškovės pateiktais eskizais ir (ar) kokiais nors kostiumų darbiniais piešiniais, įrodo keletas D. K. darbo pavyzdžių. Taigi, nei kostiumų komplektacijos, nei drabužių konstruktyvo sprendimai ir (ar) siluetai nėra originalūs sprendimai, kadangi kaip patvirtina teikiami įrodymai, yra nukopijuoti iš įvairių šaltinių. Naudoti papuošalus tam tikrai funkcijai (prispausti, susegti, sujungti, pritvirtinti) atlikti nėra kuo nors originali ieškovės idėja, kadangi, kaip patvirtina pati ieškovė, įkapėse randami papuošalai byloja, kad taip juos panaudoti sugalvojo dar senovės gentys. Dėl nurodytų priežasčių kostiumuose panaudoti papuošalus, suteikiant jiems tam tikrą funkciją, nėra originalus ieškovės kūrybinės veiklos rezultatas.

1017.3.

102Pagal bylos duomenis paslaugų teikimo sutarčių pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti atitinkamos genties kostiumo I – XIV gamybai reikalingą vizualinę medžiagą – archeologinių radinių nuotraukas ir piešinius. Ieškovės rengiama vizualinė medžiaga buvo skirta konkrečiam projektui, t. y. archeologinio – istorinio kostiumo rekonstrukcijai (gamybai). Taigi, vadovaujantis teisių perdavimo tikslų taisykle, konstatuotina, kad pagal paslaugų teikimo sutartis ieškovė atsakovei perdavė turtines teises tokia apimtimi, pagal kurią atsakovė galėjo tinkamai naudotis ieškovės perduota medžiaga, o pagal ją rekonstruotus kostiumus galėjo naudoti atsakovės veikloje, t. y. viešai rodyti kostiumus, atgaminti kostiumus, nuomoti kostiumus ir pan. Tokią perduotą atsakovei autoriaus turtinių teisių apimtį patvirtina ir pati ieškovė, kuri pareikštame ieškinyje nurodė, kad „Abi pusės sutarė, kad sukurta kolekcija bus saugoma ir eksponuojama Lietuvos liaudies kultūros centre, kaip valstybinį statusą įgijusi vertybė“. Be to, pagal bylos duomenis galima matyti, kad ieškovei buvo seniai žinoma, kad ginčo objektai nuolat buvo naudojami atsakovės veikloje. Maža to, pati ieškovė nurodo, kad jos vaikai (R. S. bei L. S.) fotografavosi fotosesijose, kurių metų buvo užfiksuojami rekonstruoti kostiumai.

1037.4.

104Apeliaciniame skunde ieškovė laikosi pozicijos, kad tik ieškovė buvo sukurtų kostiumų autorė, o atsakovės darbuotojai prie kūrybos prisidėjo tik techniniu darbu, todėl šalių sudarytos sutartys kvalifikuotinos kaip autorinės sutartys. Atsakovė negalėjo nepastebėti, kad ieškovė, siekdama įrodyti, jog baltų genčių archeologinių drabužių rekonstravimo idėja priklauso jai bei stengdamasi įrodyti savo indėlį į projekto organizavimą, pamiršo, kad autorių teisių apsauga atsiranda nuo kūrinio sukūrimo ir jo išreiškimo objektyvia forma ir abu šie juridiniai faktai yra būtini tam, kad atsirastų autorių teisės apsauga. Ieškovė pripažįsta, kad siekiant įgyvendinti projektą, jai reikėjo rekonstruoti archeologinę tekstilę gebančių asmenų, o tokiems veiksmams įgyvendinti jos pačios pasirinkimu buvo pasiūlyta ne kam kitam, o atsakovei, kuri daugelį metų tyrinėjo tautinį lietuvių kostiumą. Būtina pabrėžti, kad tokiai veiklai taip pat reikia daugelio metų įdirbio, specialių žinių bei tas žinias sugebančių pritaikyti meistrų. Be to, pačios ieškovės teikti į bylą įrodymai patvirtina, kad tarp ginčo šalių susiklosčiusius santykius ieškovė vertina kaip bendradarbiavimą. Bylos nagrinėjime iš esmės ieškovė nepaneigė fakto, kad įgyvendinant projektą, tarp ginčo šalių įvyko tam tikras darbų pasidalijimas, kuomet ieškovė, turėdama archeologės išsilavinimą, kuravo meistrus, gaminančius kostiumams papuošalus, apavą bei kitas nešiosenos detales. Tuo tarpu atsakovei dirbanti D. K., būdama kostiumų dailininke, drabužių konstruktore bei apskirtai būdama žmogumi galinčiu ne tik sumodeliuoti, tačiau ir pasiūti tam tikrą drabužį, buvo patikėta ginčo kostiumų tekstilinė dalis.

1057.5.

106Įvertinant ieškovės ne kartą išsakytus teiginius, kad D. K., vadovaudamasi tik ieškovės brėžiniais, pasiuvo ginčo kostiumus, dėl ko iš esmės nėra pagrįsta D. K. priskirti jokių nuopelnų projekte, išskyrus techninę funkciją, nurodome, kad būtent tokia ieškovės pozicija gali būti paneigta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurių ieškovė nepaneigė nei kitais įrodymais, nei savo paaiškinimais. Ieškovė dėl su ja arba su jos vadovaujama viešąją įstaiga sudaromų paslaugų teikimo sutarčių niekada nereiškė jokių pretenzijų ir savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad pati šias sutartis traktuoja ne kaip autorinio kūrinio užsakymo sutartis, o kaip paslaugų teikimo. Byloje taip pat yra ne vienas rašytinis įrodymas, patvirtinantis D. K. įdirbį projekte ir atskleidžiantis šio darbo pobūdį. Bylos nagrinėjime iš esmės atsakovei teikiant paaiškinimus, buvo nurodyta, kad D. K. darbo planuose labai aiškiai atsispindi konkretus jos įdirbis projekte dirbant ties konkrečios genties drabužiais. Darbo planuose numatytas užduotis D. K. įgyvendino bei už tai gavo papildomą atlyginimą, premijų forma.

1077.6.

108Atsakovės teigimu, neretu atveju su atsakove bendradarbiaujančiomis siuvėjomis sutartys dėl kuršių, žemaičių, jotvingių ir t. t. genčių tekstilės gamybos buvo sudarinėjamos dar prieš atsakovei ir ieškovei sudarant atitinkamas paslaugų teikimo sutartis arba dar iki tol, kol pagal priėmimo – perdavimo aktus ieškovė pateikdavo savo surinktą medžiagą atsakovei. Akivaizdu, kad ieškovė nuo projekto įgyvendinimo pradžios (2009 m.) pati savęs nelaikė visų archeologinių – istorinių kostiumų autore. Ieškovė aiškiai įvardijo, kad skirtingi asmenys buvo atsakingi už skirtingas kostiumo dalis, taip aiškiai išreikšdama įvairių meistrų bendradarbiavimą rekonstruojant kostiumus. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad trečiasis asmuo D. K. būtų save tiesiogiai nurodžiusi kaip vienintelę kolekcijos autorę, ar kad atsakovė būtų nepažymėjusi, kad prie projekto įgyvendinimo prisidėjo daugybė meistrų, o idėja rekonstruoti senovinius kostiumus priklauso būtent D. S..

1097.7.

110Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino kalendorių maketo bei teksto sukūrimo faktą. Ieškovė pažymi, kad lietuvių genties kalendorius sumaketuotas, jo elementai parinkti ir išdėstyti pagal ieškovės nurodymus, todėl ieškovė yra šio kalendoriaus sudarytoja – autorė. Tačiau kadangi kalendoriaus gale, kaip kalendoriaus sudarytoja nurodyta ne ieškovė, o trečiasis asmuo D. K., ieškovės teigimu buvo pažeistos jos išimtinės neturtinės autorių teisės į autoriaus vardą ir autorystę, ją pasisavinant. Atsakovė su tokiais ieškovės argumentais nesutinka. 2009 m. rugsėjo 3 d. autorinės kūrinio užsakymo sutarties pagrindu ginčo šalys sutarė, kad ieškovė sukurs sieninio kalendoriaus „Baltų gentys. Lietuviai“ tekstą. Tuo pačiu šalys sutarė, kad kūrinys turi atitikti tam tikras sąlygas, pvz., jog tekstas turi būti sudarytas iš meninių fotografijų ir autorinio teksto, skirto plačiajai visuomenei. Taigi, ieškovė atsakovei pateikė tai, ką buvo sulygusi pagal sutartį, t. y. autorinį tekstą, lydimą fotonuotraukomis, t. y. apibūdinant fotonuotraukose užfiksuotų kostiumų detales, pateikiant papildomos archeologinės informacijos apie nešioseną, audinius ir pan. Tačiau nei pagal minėtą sutartį, nei kokiu nors kitu būdu tarp šalių nebuvo sutarta, kad ieškovei bus pavesta sumaketuoti visą kalendorių. Tuo pačiu paaiškino, kad fotosesiją kalendoriui suorganizavo ir padėjo įgyvendinti (tai yra į fotografavimo vietą keliavo bei modelius aprengė) D. K.. Dėl šios priežasties šis asmuo ir yra nurodytas prie kalendoriaus sudarytojų, pažymint, kad medžiagą kalendoriui suorganizavo ir parengė D. K.. O nuotraukas kalendoriui atrinko ne vienintelė ieškovė, tačiau visas atsakovės kolektyvas.

1117.8.

112Dėl kuršių genties archeologinių kostiumų kalendoriaus maketo ieškovė teigia, kad dėl atsakovės direktoriaus ir D. K. veiksmų ieškovės parengtas maketas buvo iškraipytas, todėl ieškovė prašė ties kalendoriaus sudarytojais nenurodyti jos vardo. Šiuo atveju su ieškove buvo pasirašyta 2012 m. rugsėjo 25 d. paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo paruošti kostiumų kalendoriaus leidybai reikalingą tekstinę medžiagą, tačiau priešingai nei lietuvių kalendoriui skirto teksto, šiam kalendoriui skirtam tekstui nebuvo keliama jokių reikalavimų. Todėl ieškovės argumentai, kad jos kūrinys buvo kažkokiu būdu iškraipytas, yra nelogiški ir nesuderinamai su faktinėmis šios bylos aplinkybėmis.

113Teisėjų kolegija

konstatuoja:

114IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos nagrinėjimo ribų

1158.

116Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai

117(CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

1189.

119Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl autorystės pripažinimo, autorių teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

12010.

121Ieškovė D. S. apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad nagrinėjama byla yra sudėtinga dėl faktinių aplinkybių visumos bei itin sudėtingų byloje keliamų teisinių klausimų, specifinės ginčo srities.

12211.

123Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

12412.

125Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu

126(CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.). Pažymėtina, kad ieškovė, teikdama prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydama išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

12713.

128Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu bylą nagrinėjęs teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vien ieškovės pateiktas deklaratyvus prašymas bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė bylos esmės, nepateikus jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, negali būti pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrosios taisyklės, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), todėl prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas kaip nepagrįstas. Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

12914.

130Ieškovė yra archeologė, humanitarinių mokslų daktarė, nuo 1996 metų profesionaliai užsiimanti archeologinių kostiumų rekonstravimu. 2005 metais ieškovė apgynė disertaciją tema „Lietuvos valdovo Vilniaus dvaro prabanga archeologijos duomenimis (XIII a. – XVI a. pradžia)“,

1312007 metais šios disertacijos pagrindu ieškovė išleido monografiją. Nuo 2003 metų ieškovė yra Eksperimentinės archeologijos klubo (asociacijos) „Pajauta“ narė. 2006 metais ieškovė įsteigė VšĮ „Vita Antiqua“, 2007 m. įkūrė Vilniaus amatininkų klubą „Dvaro meistrai“. Per VšĮ „Vita Antiqua“ veiklos laikotarpį ieškovė yra parašiusi virš 80 paraiškų įvairiems kultūros sklaidos projektams, festivaliams finansuoti, mokslinėms stipendijoms gauti, taip pat ir kostiumologiniams tyrimams bei kostiumų rekonstrukcijai atlikti.

13215.

1332007 metais VšĮ „Vita Antiqua“ gavo dalinį finansavimą tęstiniam projektui „I–XVI a. archeologinio kostiumo atkūrimas“: 5 000 Lt iš Kultūros rėmimo fondo, 2008 metais –

13415 000 Lt (4 344,30 Eur) iš Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Projektas skirtas I– XVI amžių baltų genčių archeologinių kostiumų atkūrimui – archeologinių duomenų rinkimui, sisteminimui ir materialiam senovinių drabužių sukūrimui. Pasak ieškovės, projektas tęstinio pobūdžio, numačius ateityje atkurti visų baltų genčių kostiumus, suskirsčius juos į keturis laikotarpius, kurių kiekvieną atspindėtų viena kostiumų pora – vyro ir moters, taip iš viso kolekciją sudarant iš 72 moksliniu pagrindu materialiai atkurtų kostiumų, turėsiančių didelę kultūrinę-istorinę vertę.

13516.

136Atsakovė yra valstybės biudžetinė įstaiga, kuri pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. ĮV-654 patvirtintus nuostatus, įgyvendindama savo veiklos paskirtį bei tikslus, vykdo kultūros, etninės kultūros, mėgėjų meno, kultūros centrų būklės ir raidos stebėseną, rengia ir prisideda rengiant su veiklos sritimis susijusias valstybines programas, pvz., Dainų šventę, tyrinėja tautodailę, tautinį kostiumą, tradicinę muziką ir choreografiją, papročius, vykdo tautinio, archeologinio, istorinio kostiumo tyrimo ir atkūrimo darbus bei kitas atsakovei priskirtas veiklas. Atsakovės kaip juridinio asmens paskirtis yra plėtoti istoriškai susiklosčiusias, kultūrinę tautinę tapatybę išreiškiančias ir įtvirtinančias etninės kultūros ir mėgėjų meno veiklas šalyje. Taip pat atsakovės vykdomos tautinio ir archeologinio-istorinio kostiumo studijos pagrindu yra atliekami tautinio ir archeologinio-istorinio kostiumų tyrimai, renkama įvairi mokslinė bei metodologinė medžiaga (konstrukciniai brėžinių, piešinių ir kt. rinkiniai), atkuriami tautiniai ir archeologiniai-istoriniai kostiumai bei vykdoma edukacinė, organizacinė, reprezentacinė veikla. Iki 2008 m. atsakovės veikla, susijusi su lietuvių kostiumais, buvo koncentruota į tautinio kostiumo rekonstrukciją.

13717.

138Kaip tvirtina ieškovė, VšĮ „Vita Antiqua“, 2007 m. gavusi dalinį finansavimą tęstiniam projektui „I–XVI a. archeologinio kostiumo atkūrimas“, susidūrė su finansiniais sunkumais, neleidžiančiais materialiai pagaminti atkuriamų archeologinių kostiumų. Ieškovė 2008 metais pradėjo ieškoti papildomo finansavimo ir partnerių. Tinkamu partneriu pasirodė atsakovė, todėl ieškovė atsakovei žodžiu pasiūlė savo intelektinį produktą – moksliškai pagrįstą senovės baltų genčių drabužių atkūrimo projektą. Projektas bendru šalių sutarimu vykdytas etapais 2008– 2013 metais, gaunant valstybinį finansavimą ir atgaminant vienos arba dviejų pasirinktų baltų genčių kostiumus (kolekcijas) per metus.

13918.

140Siekiant atkurti senovinius lietuvių drabužius su ieškove 2008 m. rugsėjo 15 d. buvo sudaryta autorinio kūrinio užsakymo sutartis Nr. F-216.

14119.

1422008 m. rugsėjo 15 d. autorinio kūrinio užsakymo sutartimi Nr. F-216 ieškovė ir atsakovė susitarė, kad centras užsako, o autorius įsipareigoja sukurti ir perduoti centrui autorių turtines teises į sukurtą kūrinį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Laikotarpis, kuriam perduodamos turtinės autoriaus teisės sutartyje nenurodytas (Sutarties 1 punktas). Sutarties 1.3 punkte detalizuotos perduodamos autorių teisės į kūrinio panaudojimą: neišimtines teises išleisti (spaudos būdu, CD, DVD ir kt.), nenustatant tiražo; platinti (kopijuoti, skelbti internete, naudoti renginiuose ir kt.). Sutarties 2.5 punkte numatyta, kad nuo kūrinio priėmimo dienos centras tampa autorių turtinių teisių, perėmėju. Be to, Sutarties 1. 2 punkte nurodyta, kad kūrinys – Lietuvių genties bendruomenės I-XVI amžių kostiumų projektai – turi atitikti kūrinio rūšį (literatūros, meno, mokslo kūrinys), žanrą, tema: 12 moksliniu pagrindu sukurtų eskizų. Sutarties 3.1 punkte apibrėžti autoriaus įsipareigojimai: savarankiškai ir sąžiningai sukurti kūrinį, atitinkantį sutarties 1.2 punkte numatytas sąlygas, ir sutartyje numatytu laiku pateikti centrui; sutartyje numatytu laikotarpiu neperduoti be centro raštiško sutikimo centrui perduotų autorių turtinių teisių į kūrinį tretiesiems asmenims. Sutarties 3.2 punkte apibrėžti centro įsipareigojimai: sutartyje nustatyta tvarka ir terminais įvertinti autoriaus pateiktą kūrinį ir informuoti apie jo priėmimą, atmetimą ar reikalavimą pataisyti; nustatyta tvarka ir terminais išmokėti autoriui sutartyje numatytą atlyginimą; naudoti kūrinį arba suteikti teisę jį naudoti tretiesiems asmenims tik sutarties 1.3 punkte numatytais būdais; užtikrinti autoriaus asmenines neturtines teises į kūrinį.

14320.

144Atsakovė 2008 m. spalio 15 d. su D. K. sudarė autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. F-212, pagal kurią D. K. įsipareigojo sukurti istorinių drabužių sukirpimo ir pasiuvimo būdų rekonstrukcinius brėžinius, kurie turėjo būti atlikti remiantis archeologinių tyrimų duomenimis.

14521.

146Byloje nėra ginčo, kad projektas „I–XVI amžiaus archeologinio kostiumo atkūrimas“ buvo įgyvendintas 2009 metais – buvo sukurti 12 lietuvių genties archeologinių kostiumų.

14722.

1482011 m. balandžio 22 d. su VšĮ „Vita Antiqua“, kurios direktore buvo ieškovė, buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. R4-484. Šios sutarties objektas – kuršių genties kostiumo I– XIV amžiuje gamybai reikalinga vizualinė medžiaga (archeologinių radinių nuotraukos ir piešiniai) bei kuršių genties kostiumų papuošalų bei aksesuarų gamybos priežiūra (Sutarties 1.1 punktas).

14923.

1502012 m. kovo 14 d. su ieškove buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. R4-151, kurios objektas – žemaičių genties kostiumo I–XIV amžiuje gamybai reikalinga vizualinė medžiaga (archeologinių radinių nuotraukos ir piešiniai) bei žemaičių genties kostiumų papuošalų bei aksesuarų gamybos priežiūra bei konsultacijos.

15124.

1522012 m. rugpjūčio 27 d. su ieškove buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. R4-390, kurios objektas – jotvingių genties kostiumo I–XIV amžiuje gamybai reikalinga vizualinė medžiaga (archeologinių radinių nuotraukos ir piešiniai) bei jotvingių genties kostiumų papuošalų bei aksesuarų gamybos priežiūra bei konsultacijos.

15325.

1542013 m. kovo 4 d. su VšĮ „Vita Antiqua“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. R4-91, kurios objektas – aukštaičių genties kostiumo I–XIV amžiuje gamybai reikalinga vizualinė medžiaga (archeologinių radinių nuotraukos ir piešiniai) bei aukštaičių genties kostiumų papuošalų bei aksesuarų gamybos priežiūra bei konsultacijos.

15526.

156Nepaisant to, kad kai kurios sutartys buvo sudarytos ne tiesiogiai su ieškove, bet su jos įkurta ir vadovaujama VšĮ ,,Vita Antiqua“, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad reikalavimą pripažinti autorystę į baltų genčių archeologinius kostiumus ir jų kolekcijas, ieškovė reiškia kaip fizinis asmuo, o ATGTĮ 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad autoriumi laikomas tik kūrinį sukūręs fizinis asmuo, teismas padarė išvadą, jog vien aplinkybė, kad sutartys buvo sudarytos ne su D. S., bet su VšĮ ,,Vita Antiqua“, nepaneigia ieškovės reikalavimo teisių į autorystės pripažinimą. Dėl autorių teisių į baltų genčių archeologinius kostiumus

15727.

158Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės rekonstruotų drabužių, papuošalų, galvos apdangalų ir kt. daiktų apjungimas į vieną kostiumą gali būti laikomas autoriniu kūriniu, kuris apibūdinamas kaip duomenų rinkinys, kuris dėl turinio parinkimo ir išdėstymo yra ieškovės intelektinės kūrybos rezultatas (ATGTĮ 4 straipsnio 3 dalis), todėl jam taikoma ATGTĮ įstatyme įtvirtinta apsauga. Visgi, teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ne atsitiktinai tik pirmoji sutartis, sudaryta dar 2008 m. rugsėjo 15 d., buvo autorinio kūrinio užsakymo sutartis, o vėlesnės, jau 2011 metais sudarytos sutartys, sąmoningai buvo sudarytos, kaip paslaugų teikimo sutartys, nes atsakovė neprašė, kad ieškovė sukurtų autorinius kūrinius.

15928.

160Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje nurodė, kad šalių sudarytų sutarčių tekstinė išraiška yra siauresnė, negu faktiškai susiklostę šalių tarpusavio santykiai. Dėl faktiškai susiklosčiusių šalių tarpusavio santykių, kostiumų kūrimo sutartys, nepaisant to, kad nuo 2011 m. visos jos pavadintos paslaugų sutartimis, yra kvalifikuotinos kaip mišrios, susidedančios iš dviem sutartims būdingų bruožų: pirma, autorinės kūrinio užsakymo sutarties dėl kostiumų sukūrimo; antra, sutarties dėl kostiumų gamybos priežiūros, konsultavimo ir organizavimo (sutartis įvardinta paslaugų sutartimi).

16129.

162Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad visų keturių tarp atsakovės ir ieškovės sudarytų sutarčių objektas yra kuršių, žemaičių, jotvingių, aukštaičių genties kostiumo I–XIV amžiuje gamybai reikalinga vizualinė medžiaga (archeologinių radinių nuotraukos ir piešiniai) bei žemaičių genties kostiumų papuošalų bei aksesuarų gamybos priežiūra bei konsultacijos. Taigi, darytina išvada, kad vadovaujantis lingvistiniu, sisteminiu ir loginiu sutarčių aiškinimo taisyklėmis, šalys tiesiogiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog atsakovei bus teikiama vizualinė medžiaga, kuri yra detalizuojama kaip archeologinių radinių nuotraukos, piešiniai, o taip pat ir teiks kostiumų papuošalų ir aksesuarų gamybos priežiūrą bei konsultacijas.

16330.

164Byloje nenustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė santykiai, kurie nebuvo aptarti paslaugų teikimo sutartyse (t. y. kad šalis siejo platesni santykiai nei buvo įvardyta sutartyse). Į bylą pateikti įrodymai patvirtina atsakovės argumentus, kad ieškovė teikė atitinkamą archeologinę medžiagą, kuri yra būtina kostiumų rekonstrukciniams / atkūrimo darbams atlikti. Pavyzdžiui, ieškovė kartu su ieškiniu pateikė susirašinėjimą, kuriame matoma, kad atsakovei buvo siunčiamas kepurės eskizas kartu su rasto artefakto nuotrauka. Taigi, negalima teigti, kad tokia atgaminta kepurė galėtų būti traktuojama kaip ieškovės pagamintas originalus kūrinys.

16531.

166ATGTĮ 4 straipsnio 3 dalies numatyta, kad autorių teisių objektais laikomi išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai, inscenizacijos, adaptacijos, anotacijos, referatai, apžvalgos, muzikinės aranžuotės, statinės ir interaktyvios interneto svetainės ir kiti išvestiniai kūriniai); kūrinių rinkiniai ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas; teisės aktų, oficialių administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentų, nurodytų šio Įstatymo 5 straipsnio 2 punkte, neoficialūs vertimai.

16732.

168Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė savo procesiniuose dokumentuose akcentuoja, jog baltų genčių archeologiniai kostiumai buvo „rekonstruoti“, „atkurti“. Pastebėtina, kad būtent tokias sąvokas duodami parodymus vartojo ir byloje apklausti liudytojai (pavyzdžiui, E. B., T. J. ir kiti). Todėl vien lingvistiškai aiškinant šias sąvokas negali būti teigiama, kad ieškovės rekonstruoti baltų genčių archeologiniai kostiumai buvo sukurti ir tai yra ieškovės intelektinės kūrybos rezultatas ATGTĮ 4 straipsnio 3 dalies prasme.

16933.

170Nors ieškovė nurodo, kad archeologiniai radiniai, susiję su apranga ir juvelyrinių dirbinių panaudojimo būdais, yra gana skurdūs ir randami dažniausiai tyrinėjant laidojimo paminklus (senkapiuose, pilkapynuose ir kapinynuose), tačiau negalima nesutikti, kad archeologinio kostiumo rekonstrukcija – atkūrimas yra paremtas būtent archeologinių tyrimų metu rastais artefaktais. Paprastai archeologiniai radiniai nėra laikomi autoriniais kūriniais. Ir nors, kaip ieškovė teigia, rašytinių šaltinių analizuojamu laikotarpiu nebuvo ar buvo labai nedaug, tačiau atkuriant archeologinius kostiumus yra remiamasi ir Lietuvos archeologijos mokslo ir archeologijos tyrimų metu surinkta medžiaga, istoriniais šaltiniais (tame tarpe ir vaizdiniais, medžiagos, rašytiniais, kalbiniais, etnografiniais ir kt.) bei kaip aukščiau nurodyta, archeologinių kasinėjimų metu rastais artefaktais. Tą iš esmės patvirtino ir pati ieškovė, kuri nurodė, kad tiesiogiai skirstydama ir prižiūrėdama aksesuarų gamintojų darbus, jiems teikdavo reikalingų gaminių išmatavimus, archeologinių radinių nuotraukas, vesdavosi juos į muziejų. Be to, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose patvirtino ir pagal jos į bylą pateiktas metalinių dirbinių (papuošalų) nuotraukas galima daryti išvadas, kad metaliniai dirbiniai atrandami gana gerai išlikę ir juos galima pakartoti pilna apimtimi, o baltų genčių kostiumams panaudotą medžiagą galima nustatyti iš išlikusių skutelių. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių sudarytos paslaugų teikimo sutartys buvo sudarytos archeologinių – istorinių kostiumų rekonstrukcijų įgyvendinimo tikslu, t. y. siekiant ne sukurti, o kuo tiksliau atkurti senovės lietuvių genčių kostiumus. Kaip teisingai nurodė ieškovė, nėra išlikęs nei vienas archeologinio kostiumo pavyzdys, su kuriuo galima būtų palyginti atkurtą archeologinį kostiumą, jį išmatuoti, nustatyti proporcijas, kirpimus ir t. t. Tačiau pažymėtina ir tai, kad atkurtas kostiumas vizualiai ir estetiškai turėtų išlaikyti savo archeologinio paveldo puoselėjimo ir sklaidos šaltinio funkciją.

17134.

172Pažymėtina, kad autorių teisėje pabrėžiama kūrybinės veiklos reikšmė ir būtent savarankiška kūrybinė veikla yra veiksnys, lemiantis galimybę taikyti autorių teisių apsaugą, o išvestiniams kūriniams, kaip ir visiems kitiems, taikomas originalumo reikalavimas, t. y. jie turi būti savarankiško kūrybinio darbo rezultatas (Birštonas R., Klimkevičiūtė D., Matulevičienė N. J., Mickienė L., Usonienė J. Intelektinės nuosavybės teisė. Vadovėlis. Valstybės įmonė Registrų centras. Vilnius, 2010. P. 101, 107). „Bendriausiu požiūriu originalumas pasireiškia kūrinio išreiškimu kūrybiška ir individualia išraiškos forma. <...> Autorių teisės požiūriu svarbu, kad kūrinio išraiškos forma pasireikštų individualumu, atskleidžiančiu kažką būdinga konkretaus autoriaus asmenybei“ (Mizaras V. Autorių teisė. I tomas. Vilnius: Justitia, 2008, p. 168–169).

17335.

174Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad archeologinio kostiumo atkūrimui yra reikalingos ne vien istorinės ir archeologijos žinios. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų ties archeologinių baltų genčių kostiumų atkūrimu dirbo kostiumo dizaineriai, juvelyrai, kalviai, juvelyrai – archeologai, avalynės konstruktoriai, audėjos, juostų audėjos, gintaro specialistai ir t. t. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad atkuriant archeologinius kostiumus dalyvavo ne vien tik D. S. ir D. K., tačiau į projektą buvo įtraukti ir archeologinio klubo „Pajauta“ nariai, amatininkų klubo „Dvaro meistrai“ nariai, pavieniai meistrai, besispecializuojantys juvelyrikoje, juostų vijime, batsiuvystėje ir kitose aktualiose srityse. Pastebėtina ir tai, kad nepaisant stiprių archeologinių ir istorinių žinių, ieškovė nesispecializuoja kostiumo dizaino srityje (tokių duomenų byloje nėra). Taigi, atsakovės teigimu, nepasiteisinus ieškovės eskizų, sukurtų 2008 m. rugsėjo 15 d. autorinės kūrinio užsakymo sutarties Nr. F-216 pagrindu, atitikimui moksliniams duomenims, buvo nuspręsta su ieškove sudarinėti sutartis tik dėl priežiūros paslaugų teikimo tam, kad gaminiai būtų istoriškai kuo tikslesni. Tai patvirtina byloje atliktas ieškovės D. S. brėžinių palyginimas su pasiūtais kostiumais. Jos pačios prirašytuose komentaruose yra nurodoma, kad kai kurių kostiumų galutinis vaizdas neatitinka pirminės idėjos, pavyzdžiui, panaudota kita suknelė, trūksta segių, tunikos, ginkluotės, pasiūta kita nei planuota kepurė, pasiūta trumpesnė suknelė, pridėtas nuometėlis ir t. t. Aplinkybės, kad atkurti kostiumai būtų kuo labiau istoriškai tikslesni neginčija ir pati ieškovė. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė taip pat sudarydavo paslaugų teikimo sutartis ir su kitais asmenimis, t. y. su įvairių sričių specialistais, dėl kostiumų dalių (skraisčių, juostų, kepurių, kojinių), konkrečių drabužių (suknelių, švarkų), juvelyrikos dirbinių gamybos. Todėl visiškai nepagrįstas yra ieškovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad projekte rekonstruojant kostiumus dalyvavo dar kokia nors atsakovo darbuotojų ar specialistų komanda, prieštarauja daugybei byloje surinktų įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybės, kurios iš šalių iniciatyva prisijungė prie archeologinių baltų genčių kostiumų atkūrimo specialistų (juvelyrų, kalvių ir kitų) komandos nariai. Bendraautoriu ATGTĮ prasme negali būti laikomas asmuo, suteikęs materialinę, techninę ar organizacinę pagalbą kuriant kūrinį (ATGTĮ 7 straipsnis). Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė vykdė bendrą projektą, kurį finansavo Kultūros rėmimo fondas. Nagrinėjamu atveju nepripažinus, kad ieškovė sukūrė autorinį originalų kūrinį ATGTĮ prasme, nėra pagrindo teigti, kad vienintelės projekte iš atsakovės įstaigos dalyvavusios D. K. kompetencijos tokiam darbui nepakako, kadangi tokiam darbui nepakako ir vienintelės ieškovės D. S. kompetencijos (priešingu atveju ieškovė nesikreiptų į atsakovę, siūlydama projektą įgyvendinti bendromis jėgomis). Ne vien tik ieškovės, tačiau ir atsakovės, kitų specialistų dėka, prisidėjusių prie projekto įgyvendinimo teikiant ir techninę, organizacinę ar finansinę pagalbą, buvo atkurta daugiau nei 50 baltų genčių archeologinių kostiumų, kurie gali būti panaudojami švietėjiškais ir kitais tikslais. Taigi, darytina išvada, kad įgyvendinant projektą vyko tam tikras darbų pasidalinimas, kurio metu D. K. buvo atsakinga už tekstilinę dalį, o ieškovė teikė reikalingą vizualinę medžiagą ir archeologinius duomenis bei koordinavo papuošalų gamintojų ir juvelyrų darbą.

17536.

176Ir nors byloje nekilo ginčas dėl to, kad idėja atkurti archeologinius baltų genčių kostiumus priklauso ieškovei D. S., idėja nėra laikoma autorių teisių objektu, todėl jai ATGTĮ apsauga nėra taikoma (ATGTĮ 5 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nei kostiumų komplektacijos, nei drabužių konstruktyvo sprendimai ir (ar) siluetai nėra ieškovės sukurti originalūs sprendimai, kadangi jie yra atkurti naudojant informaciją iš įvairių šaltinių.

17737.

178Nesutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė ATGTĮ normas dėl kūrinio apsaugai keliamų sąlygų ir ieškovei kelia papildomą, įstatyme neegzistuojantį reikalavimą įgyti autorių teisinei apsaugai į kūrinį – reikalauja kūrinio sukūrimo sutarties su atsakove sudarymo fakto, ignoruojant ATGTĮ taisykles dėl automatinės įstatymo apsaugos atsiradimo kūriniui nuo jo sukūrimo momento (ATGTĮ

17913 straipsnis).

18038.

181Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio

1821 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

18339.

184Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus paaiškinimus procesiniuose dokumentuose sprendė, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, kad sudarytų sutarčių tekstinė išraiška yra siauresnė, negu faktiškai susiklostę šalių tarpusavio santykiai. Teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka.

18540.

186Ieškovė D. S. taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog D. K. braižė konstrukcinius archeologinių kostiumų brėžinius pagal ieškovės surinktą archeologinę medžiagą, taip pat šiam faktui suteikė netinkamą teisinę reikšmę. Atsakovė su D. K. sutartį sudarė galimai fiktyviai, atgaline tvarka, be to, į bylą nėra pateikti jos atlikti brėžiniai, brėžinių priėmimo perdavimo aktas.

18741.

188Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad D. K. ir LNKC sudaryta 2008 m. spalio 15 d. sutartis Nr. F-212 nėra nuginčyta, todėl galiojanti. Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad D. K. ir LNKC sudaryta sutartis galimai sudaryta fiktyviai, atgaline tvarka. Išanalizavus sutarties nuostatas nustatyta, kad LNKC ir D. K. susitarė, jog pastaroji sukurs vyriškų ir moteriškų drabužių konstrukcinius brėžinius, kurie bus atlikti remiantis archeologinių tyrinėjimų duomenimis. Į bylą taip pat yra pateikti D. K. kaip LNKC darbuotojos veiklos planai už 2008 – 2014 metus, iš kurių matyti, kad nurodytu laikotarpiu D. K. atliko daug funkcijų, susijusių su archeologinių kostiumų atkūrimu – situacijos analizę ir gamintojų paiešką, konstrukcinius brėžinius, sukaupė reikalingą medžiagą kostiumų gamybai (tikėtina tai buvo ir ieškovės teikiama medžiaga, reikalinga kostiumo atkūrimui), remiantis muziejų, archyvų, mokslinės literatūros šaltiniais. Į trečiojo asmens veiklos planą taip pat buvo įtrauktos funkcijos ir susijusios su kalendorių gamyba, t. y. medžiagos suorganizavimas ir parengimas spaudai.

18942.

190Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai motyvuose nurodė, kad ieškovės rekonstruotų drabužių, papuošalų, galvos apdangalų ir kt. daiktų apjungimas į vieną kostiumą gali būti laikomas autoriniu kūriniu, kuris apibūdinamas kaip duomenų rinkinys, kuris dėl turinio parinkimo ir išdėstymo yra ieškovės intelektinės kūrybos rezultatas (ATGTĮ 4 straipsnio 3 dalis), todėl jam taikoma ATGTĮ įstatyme įtvirtinta apsauga. Nagrinėjamu atveju visiškai sutiktina su atsakovės pozicija, kad archeologiniai kostiumai apskritai negali būti laikomi autorių teisės saugomais kūriniais, o tarp šalių sudarytomis sutartimis nebuvo susitarta sukurti originalų atitinkamo laikmečio kostiumą panaudojant išskirtinai individualią kūrybą ir idėjas.

19143.

192Ieškovė D. S. taip pat teigė, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo ir ginčijamame sprendime nepasisakė dėl visų ieškinio reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. d. H. prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92). Tačiau kai šalies argumentas turi lemiamą reikšmę bylai, jis reikalauja konkretaus ir aiškaus atsakymo (1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje H. B. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18064/91; 2020 m. balandžio 2 d. sprendimas byloje M. J. prieš Azerbaidžaną, peticijos Nr. 39331/09). Dėl tokių apeliantės argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad dėl visų kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų teismas atskirai nepasisakys, nes, atmetus reikalavimus dėl autorystės pripažinimo į baltų genčių archeologinius kostiumus ir jų kolekcijas bei lietuvių ir kuršių gentims skirtus sieninius kalendorius, laiko juos teisiškai nereikšmingais nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka ir pabrėžia, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės reikalavimą pripažinti autoriaus teises į archeologinius baltų genčių kostiumus, pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo analizuoti ieškovės reikalavimų atsakovei A. Š. S. dėl solidariosios atsakomybės su LNKC už ieškovei galimai padarytą neturtinę žalą. Todėl nepagrįsti ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė proceso įstatymo normas. Dėl sutartimis perduotų autorinių teisių atsakovei

19344.

194Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad paslaugų teikimo sutarčių pagrindu, kurių atlikimui buvo reikalinga ir intelektinė ieškovės veikla, ieškovė įsipareigojo teikti atitinkamos genties kostiumo I–XIV a. gamybai reikalingą vizualinę medžiagą – archeologinių radinių nuotraukas ir piešinius. Ieškovės rengiama vizualinė medžiaga buvo skirta konkrečiam projektui, t. y. archeologinio-istorinio kostiumo rekonstrukcijai (gamybai). Vadovaujantis teisių perdavimo tikslų taisykle, konstatuotina, kad pagal paslaugų teikimo sutartis ieškovė atsakovui perdavė turtines teises tokia apimtimi, pagal kurią atsakovas galėjo tinkamai naudotis ieškovės perduota medžiaga, o pagal ją rekonstruotus kostiumus galėjo naudoti atsakovo veikloje, t. y. viešai rodyti kostiumus (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 6 punktas), atgaminti kostiumus (ATGTĮ

19514 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nuomoti kostiumus (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 8 punktas) ir pan.

19645.

197Ieškovė D. S., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje nurodė, kad paslaugų sutartimis neperduodamos ir nesuteikiamos autorių turtinės teisės į sukurtą objektą, jos perduodamos autorių licencinėmis sutartimis arba kūrinio sukūrimo sutartimis, taip pat atskirais įstatymo numatytais atvejais, be to, pažymėtina, – tik į autorių teisių objektus.

19846.

199Teisėjų kolegija su ieškovės argumentais sutinka. Kaip jau anksčiau šioje nutartyje nurodyta, pirmosios instancijos visiškai nepagrįstai motyvuose nurodė, kad ieškovės rekonstruotų drabužių, papuošalų, galvos apdangalų ir kt. daiktų apjungimas į vieną kostiumą gali būti laikomas autoriniu kūriniu, kuris apibūdinamas kaip duomenų rinkinys, kuris dėl turinio parinkimo ir išdėstymo yra ieškovės intelektinės kūrybos rezultatas (ATGTĮ 4 straipsnio

2003 dalis). Taigi, nepripažinus ieškovės atkurtų baltų genčių archeologinių kostiumų autoriniu kūrinių, nėra pagrindo teigti, kad yra įmanomas turtinės teisės į sukurtą objektą perdavimas arba suteikimas. Be to, kaip teisingai nurodė ieškovė D. S., paslaugų sutartimis neperduodamos ir nesuteikiamos autorių turtinės teisės į sukurtą objektą, jos perduodamos autorių licencinėmis sutartimis arba autorinėmis sutartimis, paveldėjimo tvarka arba įstatymo numatytais atvejais (ATGTĮ 38 straipsnio 1 dalis). Dėl lietuvių ir kuršių kalendorių maketų

20147.

202Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nustatė, kad dėl lietuvių genties kalendoriaus sudarymo tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta 2009 m. rugsėjo 3 d. autorinė kūrinio užsakymo sutartis Nr. F-232. Sutarties 1.1.2. punktu šalys susitarė, kad kūrinio rūšis, žanras, tema – 2010, 2011 m. Sieninis kalendorius. Sutarties 1.2. punkte nurodyta, kad kūrinys turi atitikti šias sąlygas: tekstas turi būti sudarytas iš meninių fotografijų ir autorinio teksto, skirto plačiajai visuomenei. Teismas, įvertinęs tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, aplinkybę, kad šalys skirtingai aiškina sutartį ir skirtingai traktuoja jos turinį, taip pat tai, kad santykiai, dėl kurių kilo ginčas susiklostė dar 2009 metais, prioritetą nagrinėjamu atveju teikė lingvistiniam, pažodiniam sutarties teksto aiškinimui. Teismo vertinimu, iš 2009 m. rugsėjo 3 d. autorinės kūrinio užsakymo sutarties Nr. F-232 nėra galimybės padaryti išvadą, kad ieškovė buvo atsakinga už kalendoriaus maketo sukūrimą, taigi atsakovė, kalendoriaus „Baltų gentys, Lietuviai“ gale nurodydama, kad projekto bei teksto autorė yra D. S., nepažeidė ieškovės teisės į autoriaus vardą ir autorystę.

20348.

204Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje, nurodė tai, kad sutartyje nebuvo tiksliai apibrėžtas objektas (šiuo atveju kalendoriaus maketas), bet jis šalių santykių eigoje buvo sukurtas, o tai lemia autorių teisių apsaugos atsiradimą šiam kūriniui, kadangi teisės į kūrinį atsiranda jį sukūrus, nepaisant sutarties teksto. Autorių teisė saugo tiek kūrinius, dėl kurių sukūrimo buvo sudarytos sutartys, tiek kūrinius, kuriuos kuriant jokių sutarčių nebuvo sudaryta.

20549.

206Teisėjų kolegija, išanalizavusi į bylą pateiktą medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2010 – 2011 m. sieniniame kalendoriuje kostiumų kolekcijos projekto autore yra nurodyta archeologė D. S.. Taip pat ieškovės pavardė yra minima prie kostiumų rekonstravimo prisidėjusių asmenų bei prie teksto rengimo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad būtent ieškovei būtų pavesta atlikti aukščiau nurodyto kalendoriaus maketą. Atsakovės paaiškinimais, jos darbuotoja D. K. suorganizavo ir dalyvavo fotosesijoje, kurioje be jos dalyvavo ir D. S. vaikai L. S. ir R. S.. Padarytas nuotraukas kalendoriui atrinko atsakovės darbuotojai. Todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad kalendoriaus maketo sukūrimo procese dalyvavo ne tik ieškovė, bet ir atsakovės darbuotojai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė teikė pasiūlymus atsakovei dėl to, kokios nuotraukos kalendoriuje galėtų būti panaudotos. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės indėlis į sieninio kalendoriaus sudarymą pirmosios instancijos teismo yra įvardytas tinkamai ir nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo ginčijamas sprendimas šioje dalyje turėtų būti panaikintas.

20750.

208Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad 2012 m. rugsėjo 25 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė paslaugų teikimo sutartį Nr. R4-273, pagal kurią ieškovė įsipareigojo paruošti kostiumų kalendoriaus leidybai reikalingą tekstinę medžiagą (aštuonių archeologinių kostiumų ir jų detalių nuotraukų aprašymus) (Sutarties 1 punktas). Priešingai nei lietuvių genties kalendoriui skirto teksto, šiam kalendoriui skirtam tekstui nebuvo keliama jokių reikalavimų, t. y. yra šalys nesulygo, kad ieškovės tekstas būtų originalus ir (ar) lydimas nuotraukomis, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė, kaip šio teksto užsakovė, turėjo visas teises parinkti fotonuotraukas, kurios buvo panaudotos kalendoriuje.

20951.

210Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje nurodė, kad atsakovė visiškai iškraipė ieškovės parengtą tekstą, be ieškovės sutikimo pakeitė tekstą. Teismas netinkamai vertino kalendorių maketo bei teksto sukūrimo faktą, šių objektų kvalifikavimą kaip autoriaus teisių objektus ir, atitinkamai, teisių į juos pažeidimą, tuo pažeisdamas sutarčių aiškinimo bei autorių teisių apsaugos teisės normas. Su tokiai argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

21152.

212Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ir ieškovė šių argumentų nepaneigė, kad 2012 m. rugsėjo 25 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. R4-273 šalys nesusitarė, kad ieškovės tekstui bus keliami tam tikri reikalavimai. Atsakovės teigimu, ieškovė, laikydama save autorinio teksto sudarytoja, nepageidavo būti įrašyta prie kalendoriaus sudarytojų, kadangi ji nesutiko nei su kalendoriui parinkta vaizdine medžiaga, nei jai pritaikytu tekstu. Šioje dalyje taip pat nekilo ginčas dėl to, kad ieškovė teikė pasiūlymus dėl kalendoriuje naudotinų nuotraukų. Tą patvirtina ieškovės pateikti elektroniniai laiškai atsakovei. Ieškovės pavardė, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai buvo nurodyta prie kostiumų rekonstruotojo, kadangi atsakovė, kaip kalendoriaus teksto užsakytoja, ne tik turėjo teisę redaguoti tekstą, bet ir savo nuožiūra pasirinkti kokios nuotraukos buvo dedamos į kalendorių, jų eiliškumą, padėtį ir kt. Ieškovės pateiktas susirašinėjimas dėl kalendoriaus teksto labiau patvirtina atsakovės poziciją, kuri nurodo, kad pats tekstas buvo pakoreguotas kalbos redaktorių. Pagal šalių pateiktą susirašinėjimą matoma, kad tokiam redagavimui ieškovė prieštaravimo nepareiškė iki ieškinio teismui padavimo dienos.

21353.

214Dėl išdėstyto, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą šioje dalyje, kurį būtų pagrindas panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

21554.

216Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš dalies, nurodė, kad ieškovė lietuvių genties kostiumų kalendoriui skirtą tekstą parašė pagal 2009 m. rugsėjo 3 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį su LLKC Nr. F-232. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė sukurtą autorinį tekstą perleido atsakovui autorinės sutarties pagrindu. Tačiau ši sutartis yra terminuota, todėl 2014 m. rugsėjo 3 d., praėjus sutartyje nurodytam 5 metų laikotarpiui, suėjo sutartimi suteikiamų turtinių teisių naudojimo terminas, todėl nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. šio teksto naudojimas atsakovės tinklalapyje yra neteisėtas ir kasdien pažeidžia ieškovės autorių turtines teisės viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais. Pirmosios instancijos teismas taip pat palygino ieškovės tekstą 2012 metų birželio mėnesio žurnale „Pasaulio lietuvis“ straipsnyje „I-XIV a. kuršių archeologinis kostiumas“ su ieškovės atliktu tekstu ,,Lietuvių kostiumas I-XVI a.“ (D. S.). Šiuos tekstus sulyginus paaiškėjo, kad ,,I-XIV a. Kuršių archeologinis kostiumas“ (D. K.) tekstas nurašytas pažodžiui iš ieškovės lietuvių kalendoriui rašyto teksto dalies, pakeičiant tik tam tikras teksto vietas, kad jis tiktų kuršių genčiai aprašyti. Teismo vertinimu, tokiu būdu tekstas buvo iškraipytas, pateikta netiksli informacija, be to, šis tekstas išspausdintas ne tik su pakeitimais, bet ir kitu vardu – teksto autore nurodoma D. K.. Dėl šių veiksmų egzistuoja atsakovės kaltė, nes tekstą žurnalui išsiuntė atsakovės darbuotojai. Tokiu būdu buvo pažeistos ieškovės neturtinės teisės į autoriaus vardą, jo nenurodant (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas), autorystės teisė, ją pasisavinant (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir kūrinio neliečiamybės teisė, iškraipant tekstą (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kartu buvo padaryta ir žala ieškovės profesinei reputacijai. Taip pat buvo pažeistos ir ieškovės išimtinės autorių turtinės teisės atgaminti (išleisti) kūrinį, kadangi sutartis buvo sudaryta dėl kūrinio panaudojimo leidžiant kalendorių, o ne atgaminant tekstą kitais būdais. Už šiuos pažeidimus pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė 1 094 Eur žalos atlyginimą.

21755.

218Atsakovė LNKC nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog tekstas iš kalendoriaus buvo nukopijuotas į žurnalą. Pirmuoju asmeniu parašytas tekstas buvo pakoreguotas pasirenkant neveikiamąją rūšį, o taip pat jis buvo redaguotas kalbos redaktorių. Pabrėžė, kad ties kiekviena gentimi yra naudojama beveik ta pati drabužių komplektacija, kuri viena nuo kitos besiskiria tik spalva, audinio audimo būdu ir kostiumuose naudojama atributika. Todėl tokio teksto panaudojimas pritaikant jį kitos genties kostiumų kolekcijai aprašyti neiškraipo egzistuojančios tiesos ir nepažeidžia ieškovės teisių. Be to, ieškovė nenurodo konkrečių aplinkybių dėl jos dvasinių, emocinių išgyvenimų, reputacijos pablogėjimo, kurie galėjo kilti dėl tariamų atsakovės neteisėtų veiksmų. Taigi, ieškovė neįrodė neturtinės žalos fakto.

21956.

220Pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė pripažino padariusi neteisėtus veiksmus, kadangi, kaip teigia pati atsakovė, jos darbuotoja D. K. kreipėsi į žurnalo „Pasaulio lietuvis“ redakciją, prašydama pakeisti teksto autorę į D. S.. Tačiau šie veiksmai negali eliminuoti atsakovės pareigos atlyginti ieškovei savo neteisėtais veiksmai padarytą žalą. Be to, D. K. į redakciją kreipėsi po gana ilgo laiko, t. y. po 2,5 metų.

22157.

222Ieškovė jos teisių pažeidimą kildina iš ATGTĮ. Pagal ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 6 punktą autorių teisių, gretutinių teisių subjektai, gindami savo teises, išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, taip pat kolektyvinio administravimo organizacijos, gindamos administruojamas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio Įstatymo

22384 straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalą. ATGTĮ 84 straipsnis nustato, kad šio įstatymo 14 straipsniuose nurodytas autorių neturtines teises pažeidęs asmuo privalo atlyginti neturtinę žalą. Šios žalos dydį pinigais nustato teismas vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą.

22458.

225ATGTĮ 14 straipsnis nustato, kad kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, turi šias asmenines neturtines teises: 1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė); 2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą); 3) teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę).

22659.

227Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

22860.

229Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovės sukurtas tekstas žurnale pakankamai ilgą laiką buvo viešai publikuojamas, neįtraukiant ieškovės į bendraautorių sąrašą ir atsakovė ieškovės parašytą tekstą pakeitė bei ieškovės asmeninę rekonstrukcinę nuomonę ir pasirinkimus pavertė neginčijamais faktais ir šimtaprocentine rekonstrukcija, kurie neatitiko realybės ir mokslinių duomenų, todėl ieškovei, kaip mokslininkei, padarė žalą, o dėl sužinoto autorių teisių pažeidimo ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga, siekdama apsaugoti ieškovės autorystės teises į jos sukurtą kalendoriui tekstą, kurį ieškovė sukūrė sutarties pagrindu, sprendžia, jog ieškovės prašomas priteisti neturtinės ir turtinės žalos dydis yra pagrįstas ir teisingas bei atitinka įstatyme nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus žalos dydžio nustatymo kriterijus.

23061.

231Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Dėl kitų ieškovės D. S. apeliacinio skundo argumentų

23262.

233Ieškovė D. S. nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra pernelyg abstrakti, jame neįvardinti konkretūs neteisėti veiksmai, pažeistos teisės ar atliktini paskelbimai, kuriuos turi įvykdyti atsakovė. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo vykdymas yra labai apsunkinamas ir prarandamas privalomumo požymis, dėl ko nėra užtikrinama ieškovės teisių gynyba. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

23463.

235Nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti į teismo procesinio sprendimo vientisumo bruožą ir jo struktūrinių dalių vientisumo principą. Konstitucinės jurisprudencijos nuostatos, aiškinant teismo sprendimų struktūrai keliamus reikalavimus, suponuoja išvadą, kad baigiamasis teismo aktas (galutinis teismo sprendimas CPK aspektu) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji (rezoliucinė CPK aspektu) dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais ir išvadomis (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad baigiamasis teismo aktas negali būti nevientisas ir kad iš Konstitucijos kylantis vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, jog tokio akto rezoliucinę dalį visada, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, civilinėje byloje A. M. v. Ž. M., bylos Nr. 3K-3-470/2010). CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti teismo išvada ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų pareikštų reikalavimų (išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas), surašydamas rezoliucinėje sprendimo dalyje savo išvadas. Kai yra pareikšti keli reikalavimai ir teismas juos tenkina, sprendime turi būti išdėstytas kiekvieno patenkinto reikalavimo turinys. Rezoliucinė teismo sprendimo dalis būtinai turi būti grindžiama motyvuojamąja dalimi, t. y. teismo išvada turi būti pagrįsta teismo sprendimo motyvais. Rezoliucinė sprendimo dalis turi būti aiški, nedviprasmiška, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų neaiškumų dėl patenkintų ir atmestų reikalavimų turinio.

23664.

237Ieškinyje ieškovė kėlė reikalavimus, susijusius su ieškovės autorių neturtinės teisės į autoriaus vardą, jo nenurodant (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir kūrinio neliečiamybę, tekstą be leidimo sutrumpinant (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas) pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 2014 m. rugsėjo 3 d., praėjus sutartyje nurodytam 5 metų laikotarpiui, suėjo sutartimi suteikiamų turtinių teisių naudojimo terminas, todėl nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. šio teksto naudojimas atsakovės tinklalapyje yra neteisėtas ir kasdien pažeidžia ieškovės autorių turtines teisės viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais. Teismas taip pat pripažino, kad ieškovės tekstą 2012 metų birželio mėnesio žurnale „Pasaulio lietuvis“ straipsnyje „I-XIV a. kuršių archeologinis kostiumas“, atsakovė nurašė pažodžiui iš ieškovės lietuvių kalendoriui rašyto teksto dalies, pakeičiant tik tam tikras teksto vietas. O ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodė: Įpareigoti atsakovę valstybės biudžetinę įstaigą Lietuvos nacionalinį kultūros centrą nutraukti neteisėtus veiksmus ir atkurti pažeistas ieškovės asmenines neturtines teises, padarant reikiamus taisymus savo tinklalapiuose internete. Apie atsakovės valstybės biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio kultūros centro padarytus pažeidimus paskelbti viešai savo tinklalapiuose lnkc.lt ir paskyroje „Facebook“, taip pat žurnale „Liaudies kultūra“.

23865.

239Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirai rezoliucinėje dalyje net ir neįvardijus atsakovės padarytus konkrečius pažeidimus ir neteisėtus veiksmus, ji negali pašalinti jų daugiau nei tai yra konstatuota ginčijamo sprendimo motyvuojamoje dalyje. Atsižvelgiant į galutinio teismo sprendimo vientisumo ir jo struktūrinių dalių vientisumo principą darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio keliamus reikalavimus teismo procesinio sprendimo turiniui.

24066.

241Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųsto sprendimo teisėtumui, todėl nenagrinėtini. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

24267.

243Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. papildomu sprendimu paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė atsakovei LNKC iš ieškovės D. S. 4 722 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas netenkino, atsižvelgdamas į tai, kad jos ieškinys patenkintas nedidele dalimi.

24468.

245Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tenkino dalį ieškovės turtinio reikalavimo, tačiau nepriteisė žyminio mokesčio už šią dalį. Taip pat negalima sutikti su teismo pozicija, kad buvo patenkinta tik nedidelė ieškovės reikalavimų dalis. Tokiu teiginiu teismas proporcingai įvertino tik turtinę ieškovės reikalavimų dalį, tačiau visiškai neatsižvelgė į neturtinių teisių pažeidimą, kurį pripažino teismas. Teismas turėjo ieškovei priteisti dalį žyminio mokesčio bei advokatų išlaidų, tačiau to nepadarė ir pažeidė civilinio proceso teisės normas. Priteisdamas visą atsakovės prašytą bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas niekaip nepagrindė jos dydžio, kadangi bendra suma viršija patvirtintas rekomendacijas. Teisėjų kolegija su ieškovės argumentais sutinka iš dalies.

24669.

247Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos atsižvelgiant į tai, jog jos reikalavimai patenkinti nedidele dalimi.

24870.

249Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė iš viso patyrė 5 262,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 2 984,45 Eur žyminio mokesčio ir 2 278,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė LNKC patyrė 4 722 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

25071.

251Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinys patenkintas apytiksliai 0,45 procentais proporcingai jos pareikštiems turtiniams reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendimu netenkino ieškovės reikalavimų – pripažinti ieškovės autorystę į baltų genčių archeologinius kostiumus ir jų kolekcijas bei lietuvių ir kuršių gentims skirtus sieninius kalendorius. Taigi pagrįsta yra teigti, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas tik nežymia dalimi. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendimu pripažino, kad atsakovė nepagrįstai ieškovės ruoštą tekstą kalendoriui panaudojo 2012 metų birželio mėnesio žurnale „Pasaulio lietuvis“ straipsnyje „I-XIV a. kuršių archeologinis kostiumas“, jo autoriumi nurodydama D. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės ieškinys negali būti pripažįstamas patenkintas daugiau nei 5 procentais dalyje dėl ieškovės keliamų neturtinių reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 286,83 Eur (5 262,88 Eur x 5,45 procentai).

25272.

253Ieškovė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, papildomu sprendimu priteisdamas atsakovei išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimą, neatsižvelgė į tai, kad jos viršija rekomendacijose nurodytus dydžius, niekaip nepagrindė priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

25473.

255Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

25674.

257Susipažinus su į bylą pateiktomis sąskaitomis už atsakovei teiktas teisines paslaugas nustatyta, kad atsakovei buvo suteiktos tokios paslaugos: atsiliepimo į ieškinį pateikimas (1 090 Eur), dubliko, tripliko parengimas (1 005 Eur) bei pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose (už 26,67 h apmokėta bendra suma sudaro 2 627 Eur). Pagal Rekomendacijas yra numatyta maksimali suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą 2 057 Eur (Rekomendacijų 8.2 punktas), už tripliko parengimą – 1 226,40 Eur (Rekomendacijų 8.3 punktas), už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose – 2 196,35 Eur (Rekomendacijų 8.19), skaičiuojant pagal užpraeito ketvirčio vidutinį darbo užmokestį (bruto). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės patirtos išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą teisme viršija Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytą maksimalų dydį, todėl atsakovės naudai turėjo būti priteista ne 4 722 Eur, o 4 291,35 Eur (1 090 Eur +1 005 Eur + 2 196,35 Eur).

25875.

259Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad ieškinys yra patenkintas 5,45 procentais, sprendžia, kad atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 4 057,47 Eur (4 291,35 Eur - (4 291,35 Eur x 5,45 procentai) (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovės naudai iš ieškovės turėjo būti priteista 3 770,64 Eur (4 057,47 Eur – 286,83 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.

26076.

261Pirmosios instancijos teismas suklydo apskaičiuodamas ir paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, taigi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. papildomas sprendimas, kuriuo šalims buvos paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, patikslintinas, iš esmės paliekant jį nepakeistu (CPK 328 straipsnis).

26277.

263Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmestini, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistu, tik pašalinant iš sprendimo motyvuojamosios dalies argumentą, kad „ieškovės rekonstruotų drabužių, papuošalų, galvos apdangalų ir kt. daiktų apjungimas į vieną kostiumą gali būti laikomas autoriniu kūriniu, kuris apibūdinamas kaip duomenų rinkinys, kuris dėl turinio parinkimo ir išdėstymo yra ieškovės intelektinės kūrybos rezultatas (ATGTĮ 4 straipsnio 3 dalis), todėl jam taikoma ATGTĮ įstatyme įtvirtinta apsauga“. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26478.

265Atmetus apeliančių ieškovės D. S. ir atsakovės LNKC apeliacinius skundus ir palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistu, apeliantės neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

26679.

267Ieškovė D. S. už apeliacinį skundą sumokėjo 609 Eur žyminio mokesčio. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovei D. S. atidėjo žyminio mokesčio – 2 400 Eur sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad iš ieškovės D. S. valstybei turi būti priteista 2 400 Eur žyminio mokesčio. Dėl procesinės bylos baigties

26880.

269Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantės, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

27081.

271Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir faktinių aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, neatitinkantį CPK 270 straipsnio reikalavimų, padarė procesinės teisės normų pažeidimus, pažeidė įrodymų vertinimo ir teismų praktikoje suformuotas sutarčių aiškinimo taisykles, šalių įrodinėjimo pareigą, arba šalių teisę į teisingą teismo procesą ir teisėtą teismo sprendimą, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškino bei taikė materialinės teisės normas.

272Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

273Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, pašalinant iš sprendimo motyvuojamosios dalies argumentą, kad „ieškovės rekonstruotų drabužių, papuošalų, galvos apdangalų ir kt. daiktų apjungimas į vieną kostiumą gali būti laikomas autoriniu kūriniu, kuris apibūdinamas kaip duomenų rinkinys, kuris dėl turinio parinkimo ir išdėstymo yra ieškovės intelektinės kūrybos rezultatas (Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis), todėl jam taikoma Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtinta apsauga“.

274Priteisti iš ieškovės D. S. (asmens kodas ( - ) valstybei 2 400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų) žyminio mokesčio.

275Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. papildomą sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

276„Priteisti iš ieškovės D. S. (asmens kodas ( - ) atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui (juridinio asmens kodas 1907585519) 3 770,64 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt eurų ir šešiasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.“

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: pripažinti... 7. 2.... 8. Ieškovė nurodė, kad bendradarbiaudama su atsakove, 2009–2013 metais... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino... 12. 3.1.... 13. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės rekonstruotų drabužių,... 14. 3.2.... 15. Ieškovė su atsakove sudarė ne tik autorinio kūrinio užsakymo sutartį, bet... 16. 3.3.... 17. Atsakovė įrodinėjo, kad tik pirmoji sutartis, sudaryta dar 2008 m. rugsėjo... 18. 3.4.... 19. Pirmosios instancijos teismas atsakovės versiją laikė labiau tikėtina, nei... 20. 3.5.... 21. Teismo vertinimu, svarbi aplinkybė, kad archeologinio-istorinio kostiumo... 22. 2013 metais atsakovė ir ieškovė susitarė sudarinėti paslaugų teikimo... 23. 3.6.... 24. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė su ieškove ir viešąja... 25. 3.7.... 26. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė šalių tarpusavio santykius... 27. 3.8.... 28. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad nepaisant to, jog paslaugų teikimo... 29. 3.9.... 30. Paslaugų teikimo sutarčių pagrindu, kurių atlikimui buvo reikalinga ir... 31. 3.10.... 32. Ieškovė įrodinėja, kad lietuvių genties archeologinių kostiumų... 33. 3.11.... 34. 2012 m. rugsėjo 25 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė paslaugų teikimo... 35. 3.12.... 36. Ieškovė taip pat kėlė reikalavimus, susijusius su ieškovės autorių... 37. 3.13.... 38. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad ieškovės... 39. 3.14.... 40. Ieškovė taip pat nurodo, kad ruošiantis kuršių kalendoriaus leidybai, dėl... 41. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 42. 4.... 43. Ieškovė D. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė Vilniaus... 44. 4.1.... 45. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra pernelyg... 46. 4.2.... 47. Sprendime teismas visiškai nieko nepasisakė dėl ieškovės reikalavimų... 48. 4.3.... 49. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad konkretūs archeologiniai... 50. ATGTĮ įstatyme įtvirtinta apsauga. Teismas taip pat pripažino, kad kostiumo... 51. 4.4.... 52. Byloje buvo įrodyta aplinkybė (ir teismas ją kitoje sprendimo vietoje... 53. 4.5.... 54. Tai, kad teismas remiasi neteisinga prielaida dėl sutarties tikslo, lemia ir... 55. 4.6.... 56. Faktiniai duomenys ir įrodymai, surinkti bei išnagrinėti teismo posėdžių... 57. 4.7.... 58. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė ATGTĮ normas... 59. 4.8.... 60. Ieškovės kūriniai pagrįstai pripažintini autorių teisių objektais –... 61. 4.9.... 62. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė atsakovės teiginiams, kad... 63. 4.10.... 64. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės kostiumai,... 65. 4.11.... 66. Teismo nepagrįstai pripažintas faktas, kad trečiasis asmuo D. K. braižė... 67. 4.12.... 68. Tai, kad pripažinęs sutartis buvus paslaugų, teismas pritaikė joms teisių... 69. 4.13.... 70. Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė pati... 71. 4.14.... 72. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino autorių teisės normas,... 73. 4.15.... 74. Teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimus dėl jos teisių pažeidimo, kiek... 75. 4.16.... 76. Teismas, formaliai remdamasis tarp ieškovės ir atsakovės 2012 m. rugsėjo 25... 77. 4.17.... 78. Atsakovas taip pat neteisėtai perrašė ieškovės sukurto teksto dalį, ir... 79. 4.18.... 80. Papildomu 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismas... 81. 5.... 82. Atsakovė LNKC pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti... 83. 5.1.... 84. Pirmosios instancijos teismas sprendimu visiškai pagrįstai atmetė ieškovės... 85. 5.2.... 86. Dėl ieškovės argumentų, susijusių su jos 2009 m. rugsėjo 3 d. autorinės... 87. 5.3.... 88. Kiekvienos genties kostiumų kolekciją sudarantys drabužiai vieni nuo kitų... 89. 5.4.... 90. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus,... 91. 5.5.... 92. Pasisakant dėl kompensacijos, kaip ieškovės reikalaujamo autorių teisių... 93. 6.... 94. Ieškovė D. S. pateikė atsiliepimą į atsakovės LNKC apeliacinį skundą,... 95. 7.... 96. Atsakovė LNKC pateikė atsiliepimą į ieškovės D. S. apeliacinį skundą,... 97. 7.1.... 98. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp ieškovės ir... 99. 7.2.... 100. Atsakovė teigia tai, kad pripažinęs sutartis buvus paslaugų, teismas... 101. 7.3.... 102. Pagal bylos duomenis paslaugų teikimo sutarčių pagrindu ieškovė... 103. 7.4.... 104. Apeliaciniame skunde ieškovė laikosi pozicijos, kad tik ieškovė buvo... 105. 7.5.... 106. Įvertinant ieškovės ne kartą išsakytus teiginius, kad D. K., vadovaudamasi... 107. 7.6.... 108. Atsakovės teigimu, neretu atveju su atsakove bendradarbiaujančiomis... 109. 7.7.... 110. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino kalendorių maketo bei teksto... 111. 7.8.... 112. Dėl kuršių genties archeologinių kostiumų kalendoriaus maketo ieškovė... 113. Teisėjų kolegija... 114. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 115. 8.... 116. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320... 117. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio... 118. 9.... 119. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo,... 120. 10.... 121. Ieškovė D. S. apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti apeliacinės... 122. 11.... 123. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas... 124. 12.... 125. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia,... 126. (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d.... 127. 13.... 128. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių... 129. 14.... 130. Ieškovė yra archeologė, humanitarinių mokslų daktarė, nuo 1996 metų... 131. 2007 metais šios disertacijos pagrindu ieškovė išleido monografiją. Nuo... 132. 15.... 133. 2007 metais VšĮ „Vita Antiqua“ gavo dalinį finansavimą tęstiniam... 134. 15 000 Lt (4 344,30 Eur) iš Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.... 135. 16.... 136. Atsakovė yra valstybės biudžetinė įstaiga, kuri pagal Lietuvos Respublikos... 137. 17.... 138. Kaip tvirtina ieškovė, VšĮ „Vita Antiqua“, 2007 m. gavusi dalinį... 139. 18.... 140. Siekiant atkurti senovinius lietuvių drabužius su ieškove 2008 m. rugsėjo... 141. 19.... 142. 2008 m. rugsėjo 15 d. autorinio kūrinio užsakymo sutartimi Nr. F-216... 143. 20.... 144. Atsakovė 2008 m. spalio 15 d. su D. K. sudarė autorinę kūrinio užsakymo... 145. 21.... 146. Byloje nėra ginčo, kad projektas „I–XVI amžiaus archeologinio kostiumo... 147. 22.... 148. 2011 m. balandžio 22 d. su VšĮ „Vita Antiqua“, kurios direktore buvo... 149. 23.... 150. 2012 m. kovo 14 d. su ieškove buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr.... 151. 24.... 152. 2012 m. rugpjūčio 27 d. su ieškove buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis... 153. 25.... 154. 2013 m. kovo 4 d. su VšĮ „Vita Antiqua“ buvo sudaryta paslaugų teikimo... 155. 26.... 156. Nepaisant to, kad kai kurios sutartys buvo sudarytos ne tiesiogiai su ieškove,... 157. 27.... 158. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės rekonstruotų... 159. 28.... 160. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje... 161. 29.... 162. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad visų keturių tarp... 163. 30.... 164. Byloje nenustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė santykiai,... 165. 31.... 166. ATGTĮ 4 straipsnio 3 dalies numatyta, kad autorių teisių objektais laikomi... 167. 32.... 168. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė savo... 169. 33.... 170. Nors ieškovė nurodo, kad archeologiniai radiniai, susiję su apranga ir... 171. 34.... 172. Pažymėtina, kad autorių teisėje pabrėžiama kūrybinės veiklos reikšmė... 173. 35.... 174. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad archeologinio kostiumo atkūrimui yra... 175. 36.... 176. Ir nors byloje nekilo ginčas dėl to, kad idėja atkurti archeologinius baltų... 177. 37.... 178. Nesutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios... 179. 13 straipsnis).... 180. 38.... 181. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismas įvertina byloje... 182. 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka... 183. 39.... 184. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs į bylą... 185. 40.... 186. Ieškovė D. S. taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 187. 41.... 188. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad D. K. ir LNKC sudaryta 2008 m.... 189. 42.... 190. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu,... 191. 43.... 192. Ieškovė D. S. taip pat teigė, kad pirmosios instancijos teismas... 193. 44.... 194. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad paslaugų teikimo sutarčių... 195. 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nuomoti kostiumus (ATGTĮ 14 straipsnio 1... 196. 45.... 197. Ieškovė D. S., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje... 198. 46.... 199. Teisėjų kolegija su ieškovės argumentais sutinka. Kaip jau anksčiau šioje... 200. 3 dalis). Taigi, nepripažinus ieškovės atkurtų baltų genčių... 201. 47.... 202. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nustatė, kad dėl... 203. 48.... 204. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje,... 205. 49.... 206. Teisėjų kolegija, išanalizavusi į bylą pateiktą medžiagą, sutinka su... 207. 50.... 208. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad 2012 m. rugsėjo 25 d.... 209. 51.... 210. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje... 211. 52.... 212. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ir ieškovė šių... 213. 53.... 214. Dėl išdėstyto, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos... 215. 54.... 216. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės reikalavimą dėl... 217. 55.... 218. Atsakovė LNKC nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje... 219. 56.... 220. Pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė pripažino padariusi neteisėtus... 221. 57.... 222. Ieškovė jos teisių pažeidimą kildina iš ATGTĮ. Pagal ATGTĮ 77... 223. 84 straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalą. ATGTĮ 84... 224. 58.... 225. ATGTĮ 14 straipsnis nustato, kad kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo... 226. 59.... 227. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 228. 60.... 229. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovės... 230. 61.... 231. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti,... 232. 62.... 233. Ieškovė D. S. nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo... 234. 63.... 235. Nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti į teismo procesinio sprendimo... 236. 64.... 237. Ieškinyje ieškovė kėlė reikalavimus, susijusius su ieškovės autorių... 238. 65.... 239. Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirai rezoliucinėje dalyje net ir... 240. 66.... 241. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 242. 67.... 243. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. papildomu sprendimu... 244. 68.... 245. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovė nurodė, kad... 246. 69.... 247. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi... 248. 70.... 249. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė iš viso patyrė 5... 250. 71.... 251. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinys... 252. 72.... 253. Ieškovė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, papildomu... 254. 73.... 255. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar... 256. 74.... 257. Susipažinus su į bylą pateiktomis sąskaitomis už atsakovei teiktas... 258. 75.... 259. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad ieškinys yra patenkintas 5,45... 260. 76.... 261. Pirmosios instancijos teismas suklydo apskaičiuodamas ir paskirstydamas... 262. 77.... 263. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmestini, o Vilniaus... 264. 78.... 265. Atmetus apeliančių ieškovės D. S. ir atsakovės LNKC apeliacinius skundus... 266. 79.... 267. Ieškovė D. S. už apeliacinį skundą sumokėjo 609 Eur žyminio mokesčio.... 268. 80.... 269. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 270. 81.... 271. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliantės nesutinka su... 272. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 273. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti iš... 274. Priteisti iš ieškovės D. S. (asmens kodas ( - ) valstybei 2 400 Eur (du... 275. Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. papildomą... 276. „Priteisti iš ieškovės D. S. (asmens kodas ( - ) atsakovei biudžetinei...