Byla 2A-529-440/2018
Dėl skolos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės, Irenos Stasiūnienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo M. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-897-650/2018 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo.

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
        1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl skolos pagal vekselį grąžinimo.
        2. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo M. K. 31858,20 Eur skolos. Nurodė, kad 2012-06-25 paprastuoju (neprotestuotinu) vekseliu A. K. paskolino atsakovui M. K. 31858,20 Eur (110000 Lt). Atsakovas, gaudamas pinigus, išrašė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2012-07-31 grąžinti vekselyje nurodytą sumą. Atsakovas šios sumos negrąžino iki šiol.
        3. Nurodė, kad atsakovas jam yra antros eilės pusbrolis, santykiai tarp jų buvo labai artimi. 2012 m. atsakovas paprašė paskolinti 110000 Lt verslui, susijusiam su mediena, minėdamas, kad reikia skubiai pinigų medienos užpirkimui. Ieškovas pasitikėjo giminaičiu, tikėjo, kad suma bus grąžinta. Anksčiau atsakovas yra skolinęsis mažesnes sumas 7000, 15000 Lt , dokumentų šioms paskoloms neformindavo, pinigai būdavo grąžinami. Ieškovas turėjo savo santaupų, be to buvo gavęs virš 32 000 Eur iš Nordea Banko naują kreditą būsto paskolos refinansavimui. Skolino atsakovui grynaisiais pinigais. Vekselio formą pasiūlė ir dokumento blanką surašė pats atsakovas. Kreipėsi į teismą po penkių metų, nes atsakovas nuolat žadėjo, kad netrukus grąžins, nurodydamas įvairias neatsiskaitymo priežastis, susijusias su verslu. Į teismą kreipėsi, kai atsakovas atvirai pasakė, jog negrąžins skolos. Ieškovui nėra žinoma, kuo tiksliai užsiima atsakovas ir kokias pareigas eina. Pats ieškovas neturi patirties versle, jo išsilavinimas aukštesnysis. Šiuo metu ieškovas dirba restauracijos padalinio vadybininku. Darbe su tokio pobūdžio klausimais nesusiduria. Be to ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl techninės klaidos ieškinyje nebuvo nurodytas išvestinis reikalavimas, kuris buvo išdėstytas pareiškime dėl teismo įsakymo – dėl 5 procentų metininių palūkanų priteisimo, todėl prašo priteisti.
        1. Atsakovas M. K. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovo pateiktas vekselis buvo išrašytas 2012-06-25, jo apmokėjimo terminas 2012-07-31. Vekselis parengtas paties ieškovo, todėl jam turėjo būti žinoma įstatyme numatyta vekselių pateikimo apmokėjimui tvarka, tačiau vekselis apmokėjimui niekada nebuvo pateiktas. Atsakovas per visą laikotarpį nėra gavęs iš ieškovo reikalavimų ar raginimų apmokėti vekselį. Jis jokių įsipareigojimų ieškovui pagal pateiktą vekselį neturi. Vekselyje nurodytą įsipareigojimą yra įvykdęs, o tinkamą įvykdymą šalys abipusiu sutarimu patvirtino. Ieškovas atsakovui patvirtino, kad vekselis bus sunaikintas. Atsakovo nuomone, ieškovo finansinė padėtis nesudaro prielaidų manyti, kad vekselyje nurodyta suma yra nereikšminga ieškovui, todėl jis galėjo ilgą laiką nereikšti pretenzijų. Taip pat nurodė, kad būtent ieškovas kreipėsi į atsakovą, nes jam buvo žinoma kuo verčiasi atsakovas. Jis nurodė, kad turi lėšų, kurias nori investuoti ir iš jų uždirbti. Atsakovas sutiko pagelbėti. Sutarė, kad ieškovas atsakovui perduos 105000 Lt, o atsakovas gražins 110000 Lt. Kadangi atsakovas galėjo lėšomis disponuoti trumpą laiką – šalys sutarė dėl trumpo grąžinimo termino. Atsakovas per kelis kartus ieškovui gražino minėtą sumą. Paskutiniu kartu, grąžinant 20000 Lt, šalys buvo susitikusios, bet, neturėjo vekselio originalo, todėl pasirašė raštelį, kuriuo patvirtino visišką lėšų gražinimą ir sutarė, kad vekselis bus sunaikintas. Kadangi atsakovas iš esmės pasitikėjo ieškovu, papildomų įrodymų apie sunaikinimą neprašė ir abi šalys suprato, kad suma yra grąžinta ir jokių pretenzijų penkis metus nebuvo teikta. Pakvitavimo paskutinei sumai atsakovas nerado.

3II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4

        1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui A. K. iš atsakovo M. K. 31858,20 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-02-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė bylinėjimosi išlaidas 926,00 Eur žyminio mokesčio ir 600,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų.
        1. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžio metu atsakovo M. K. atstovo teikti paaiškinimai iš esmės skiriasi nuo pozicijos, teiktos atsiliepime į ieškinį. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas neigė paskolos suteikimo jam faktą, motyvuodamas, kad ieškovas neturėjo finansinių galimybių tokią didelę pinigų sumą paskolinti, o teismo posėdžio metu pripažino, kad pinigai vis dėl to atsakovui buvo paskolinti, tačiau jau yra grąžinti.
        1. Konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog piniginės lėšos buvo paskolintos atsakovui. Atsakovas teigė, kad pats ieškovas pinigus paskolino investavimo tikslu, tikėdamas gauti greitą naudą, nes faktiškai skolino tik 105 000 Lt ir sutarė gauti iš atsakovo jau 110 000 Lt kartu su paskaičiuotomis palūkanomis. Teismas tokius atsakovo atsikirtimus atmetė kaip neįrodytus, nes vekselyje tokie šalių susitarimai nėra užfiksuoti. Teismas vertino, kad ieškovas pateikė rašytinius duomenis apie jam tuo laikotarpiu suteiktą kreditą, 2012-03-07 kreditavimo sutartis su Nordea Bank Finland Plc Nr. ( - ), kas pagrindžia jo teiginius, kad tuo metu turėjo piniginių lėšų, kurias galėjo atsakovui paskolinti, todėl teismas 110 000 Lt paskolinimo faktą laikė įrodytu.
        1. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė skolos grąžinimo fakto, nepateikė įrodymų apie skolos dalimis sumokėjimą ieškovui. Byloje taip pat nėra įrodymų patvirtinančių atsakovo teiginius, kad šalys surašė skolos grąžinimo raštelį bei susitarė dėl vekselio sunaikinimo.
        1. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, būdamas pasiskolinęs iš ieškovo pakankamai didelę sumą pinigų, nesiėmė priemonių siekdamas užfiksuoti galimus šių lėšų grąžinimo faktus, galutinį atsiskaitymą, kurį buvus teigia atsakovo atstovas, ir šiuos įrodymus išsaugodamas. Tokių veiksmų neatlikęs atsakovas turi prisiimti visą dėl to kylančią riziką bei galimas neigiamas pasekmes dėl vekselio vykdymo.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

610. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

710.1. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas jau yra įvykdęs visas savo prievoles pagal ieškovui išduotą vekselį. Priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, atsakovas niekada neneigė, jog ieškovas buvo perdavęs atsakovui savo lėšas. Atsiliepime į ieškinį atsakovas teigė, jog vekselyje nurodytą įsipareigojimą ieškovui yra įvykdęs, tą patį atsakovas akcentavo ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs faktines aplinkybes, nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju byloje turėtų būti vadovaujamasi ieškovo paaiškinimais, kurie apie negrąžintas lėšas tariamai yra nuoseklūs ir pagrįsti.

810.2.Ieškovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės nesugebėjo aiškiai nurodyti kokiomis aplinkybėmis jis perdavė atsakovui vekselyje nurodytą sumą. Ieškovui vekselyje nurodyta suma yra labai didelė ir turėjo esminės reikšmės, vekselio apmokėjimo data - 2012 m. liepos 31 d. Tačiau atsakovas iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios, t. y. beveik penkis metus nuo vekselyje nurodyto apmokėjimo termino, nebuvo gavęs iš ieškovo jokių pretenzijų dėl tariamai neįvykdytų įsipareigojimų. Ieškovas be abstrakčių teiginių, jog nuolat ragino atsakovą grąžinti jam vekselyje nurodytą sumą, byloje nepateikė jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

910.3.Vekselio sumos reikšmingumas ieškovui, pretenzijų nereiškimas ilgą laiką, nepasinaudojamas numatyta tvarka dėl vekselio apmokėjimo, leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog atsakovas yra įvykdęs savo prievoles ieškovui pagal vekselį ir nėra jam skolingas. Ieškovas, būdamas apdairus ir protingas asmuo, tuo atveju, jeigu atsakovas su juo būtų neatsiskaitęs, reikalavimus atsakovo atžvilgiu būtų pareiškęs nedelsdamas. Pirmosios instancijos teismas anksčiau minėtų aplinkybių priimtame sprendime nevertino ir į jas neatsižvelgė.

1010.4. Atsižvelgiant į tai, kad santykiai tarp šalių buvo geri, atsakovui grąžinus ieškovui lėšas pagal vekselį, o ieškovui patvirtinus atsakovui, jog vekselis bus sunaikintas, atsakovas neturėjo jokio pagrindo abejoti tokiais ieškovo teiginiais. Atsakovas tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal vekselį, o ieškovas reikšdamas nepagrįstą ieškinį piktnaudžiavo susiklosčiusia padėtimi ir tarpusavio santykiais su atsakovu.

1111. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo palikti nepakeistą teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1211.1. Atsakovas apeliaciniame skunde plačiai analizuoja rungimosi principo bei įrodymų pakankamumo klausimus ir vekselio išdavimą bei apmokėjimą reglamentuojančio ĮPVĮ bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos XLIII skyriaus normų tarpusavio sąveiką. Pripažįsta, kad 110000 Lt - 31858,20 Eur iš ieškovo yra gavęs, tačiau nurodo, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėjimui iš ko darytina išvada, jog atsakovas yra įvykdęs savo prievoles ieškovui ir nėra jam skolingas, o ieškovas, būdamas apdairus ir protingas reikalavimus būtų pareiškęs nedelsiant.

1311.2. Teismas, kruopščiai išanalizavęs byloje esančius įrodymus, priėjo vienareikšmės išvados, kad atsakovo teiginiai apie skolos grąžinimą bei neva egzistavusį susitarimą sunaikinti vekselį neatitinka tiesos. Pažymėjo, kad atsakovas, teigdamas priešingai, remiasi tais pačiais argumentais apie giminystės santykius su ieškovu bei egzistavusį tarpusavio pasitikėjimą, kuriais bando paneigti ieškovo teiginius apie priežastis, sąlygojusias jo sprendimą nesikreipti dėl vekselio apmokėjimo ĮPVĮ nustatyta tvarka.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

16ir teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  1. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

18Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

  1. Teismas nustatė, kad 2012-06-25 atsakovas M. K. išrašė ieškovui A. K. paprastąjį (neprotestuotiną) vekselį 110000 Lt (31 858,20 Eur) sumai, kurio apmokėjimo terminas iki 2012-07-31. Teismas vertino, kad ieškovas pateikė rašytinius duomenis apie jam tuo laikotarpiu suteiktą kreditą, kas pagrindžia jo teiginius, kad tuo metu jis turėjo piniginių lėšų, kurias galėjo atsakovui paskolinti, todėl teismas 110 000 Lt paskolinimo faktą laikė įrodytu. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo pareigos sumokėti skolą pagal paprastąjį vekselį. Nors atsakovas reiškė reikalavimus išreikalauti iš ieškovo įrodymus apie galimybę atsakovui paskolinti lėšas, kokiu pagrindu ieškovas buvo įgijęs ginčo sumą ir kitą. Tačiau byloje nebekeliamas klausimas, kad ieškovas neturėjo galimybės paskolinti vekselyje nurodytą pinigų sumą. Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde iš esmės nurodė, kad jei skola nebūtų buvusi gražinta, ieškovas tiek ilgai beveik penkis metus jos nebūtų laukęs. Tai, kad tarp jų santykiai buvo geri ir tai, kad ieškovas tokį ilgą laiką nesikreipė į teismą rodo, kad ieškovas siekia pasipelnyti, nors jam skola gražinta, siekia, kad būtų priteista antrą kartą.
  1. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012). Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).
  1. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į ĮPVĮ įtvirtintą reglamentavimą, vekselio turėtojas, prieš įgyvendindamas savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, t. y. prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, turi pateikti vekselį apmokėti ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnis). Tokių privalomų įstatyme nustatytų procedūrų atlikimo tikslas – apsaugoti vekselio davėjo ar kitų pagal vekselį įsipareigojusių asmenų interesus, užtikrinant, kad jie bus informuoti apie vekselio pateikimą apmokėti, o jeigu jis neapmokėtas, – apie jo neapmokėjimą, taip apribojant tikimybę, jog vekselio turėtojui pagal tą patį vekselį bus sumokėta daugiau nei vieną kartą, taip pat sudarant prielaidas įvykdyti pagal vekselį atsiradusią prievolę iki priverstinio vykdymo pradžios ir išvengti papildomų išlaidų ir kt. Konkrečiu atveju nekyla ginčo, kad nebuvo kreiptasi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir kaip minėta nebekyla ginčo, kad pinigai buvo paskolinti. Nors atsakovas ir teigia, kad jam buvo paskolinti 105 000 Lt, o jis turėjo pareigą gražinti 110 000 Lt, tačiau byloje atsakovas tai teigdamas nepateikė jokių paaiškinimus pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl paskolintos sumos ir kitomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
  2. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Aplinkybė, kad yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, pati savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013).
  3. Tačiau pripažinimas, kad atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą. Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008 ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).
  1. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nuosekliai išplėtojęs įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018).
  1. Tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde apeliantas teigė, kad vekselio suma ieškovui turėjo būti ypač reikšminga, tačiau tai, kad jis nesikreipė tokį ilgą laiko tarpą rodo, kad skola yra gražinta. Apelianto vertinimu ieškovas, būdamas apdairus ir protingas asmuo, tuo atveju, jeigu atsakovas su juo būtų neatsiskaitęs, reikalavimus atsakovo atžvilgiu būtų pareiškęs nedelsdamas. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas anksčiau minėtų aplinkybių priimtame sprendime nevertino ir į jas neatsižvelgė. Atsakovo vertinimu jis neturėjo jokio pagrindo abejoti ieškovo teiginiais, kad gražinus skolą jis vekselį sunaikins. Minėtos aplinkybės pasak apelianto lėmė ir tai, kad apeliantas praėjus ilgam laiko tarpui nuo ginčo aplinkybių, negalėjo pateikti rašytinių įrodymų, patvirtinančių prievolių ieškovui įvykdymo faktą. Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalių žodinius susitarimus vertino išimtinai remdamasis tik ieškovo parodymais. Pateiktų įrodymų visuma leidžia apelianto vertinimu daryti pagrįstas išvadas, kad šiuo atveju labiau yra tikėtina, jog atsakovas tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal Vekselį, o ieškovas reikšdamas nepagrįstą ieškinį piktnaudžiavo susiklosčiusia padėtimi ir tarpusavio santykiais su atsakovu.
  1. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apelianto argumentai, kad ieškovas ilgą laiką beveik penkis metus nesikreipė dėl skolos priteisimo neįrodo, kad atsakovas skolą gražino. Atsakovas nurodė, kad skolą gražino dalimis, o dėl paskutinės skolos gražinimo surašė raštelį kurio neišsaugojo. Apeliacinės instancijos teismui tokie apelianto paaiškinimai kelia abejonių, nes apeliantas akcentavo, kad tarp jo ir ieškovo buvo geri santykiai, vienas kitu pasitikėjo, bet apeliantas nenurodė kodėl ankstesniais skolų gražinimo atvejais nebuvo surašytas raštelis, tik šiuo paskutiniu lėšų gražinimo atveju, taip pat nenurodė kokiomis aplinkybėmis buvo surašytas raštelis ir pan. Įvertinus byloje esančius duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė skolos grąžinimo fakto, nepateikė įrodymų apie skolos dalimis sumokėjimą ieškovui. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių atsakovo teiginius, kad šalys surašė skolos grąžinimo raštelį bei susitarė dėl vekselio sunaikinimo.
  1. Kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.65 straipsnio 1 dalis). Byloje nebuvo pateikta patikimų ir pakankamų įrodymų, kad gana didelė pinigų suma buvo grąžinta ieškovui ir jis išdavė dokumentą patvirtinantį skolos gražinimą, ieškovas neigia atsakovo nurodytas aplinkybes, o atsakovas nepateikė duomenų apie prievolės įvykdymą (CK 6.65 straipsnio 1-5 dalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, vadovaujantis protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad kiekvienas protingas, apdairus asmuo, privalo tinkamai įvertinti, apsvarstyti savo veiksmus dėl prisiimtų įsipareigojimų. Aplinkybė, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius, įstatymo nuostatas, yra pagrindo išvadai, kad atsakovas prievolės gera valia neįvykdė.

19Dėl bylos procesinės baigties

  1. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

  1. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas M. K. sumokėjo 605 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Nors apeliantas prašė priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atmetus apeliacinį skundą, jos neatlygintinos. Prašymas dėl išlaidų priteisimo turi būti pateiktas raštu kartu su šių išlaidų dydį patvirtinančiais įrodymais (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė duomenis, kad sumokėjo 400 Eur advokatui už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
  1. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, t. y. į Rekomendacijų 7 punktą, pagal kurį priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, taip pat į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašoma atlyginti advokato darbo išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatytos maksimalios ribos, yra pagrįsta, todėl tenkintinas prašymas priteisti iš atsakovo 400 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

21Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

22Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą.

23Priteisti ieškovui M. K. iš A. K. 400 Eur (keturis šimtus eurų ) išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

24Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

25Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
      3. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 4.
            5. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė... 6. 10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo... 7. 10.1. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas jau yra įvykdęs visas savo... 8. 10.2.Ieškovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės nesugebėjo aiškiai nurodyti... 9. 10.3.Vekselio sumos reikšmingumas ieškovui, pretenzijų nereiškimas ilgą... 10. 10.4. Atsižvelgiant į tai, kad santykiai tarp šalių buvo geri, atsakovui... 11. 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo palikti nepakeistą... 12. 11.1. Atsakovas apeliaciniame skunde plačiai analizuoja rungimosi principo bei... 13. 11.2. Teismas, kruopščiai išanalizavęs byloje esančius įrodymus, priėjo... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 16. ir teisiniai argumentai ir išvados... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.
            1. Bylos... 18. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
              1. Teismas... 19. Dėl bylos procesinės baigties
                1. Remiantis... 20. Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų 21. Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos... 22. Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m.... 23. Priteisti ieškovui M. K. iš A. K. 400 Eur (keturis šimtus eurų ) išlaidų... 24. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 25. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims....