Byla 2A-524-516/2015
Dėl draudimo išmokos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „AGV Transport“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Citadele faktoringas ir lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1676-392/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Citadele faktoringas ir lizingas” ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „AGV Transport“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl draudiko atsisakymo sumokėti draudimo išmoką naudos gavėjui pagrįstumo ir teisėtumo.

5Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Citadele faktoringas ir lizingas” (ankstesnis pavadinimas – UAB „PAREX faktoringas ir lizingas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos (toliau – UAB DK) „PZU Lietuva“ naudos gavėjui UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 338 047,38 EUR (1 167 210 Lt) dydžio draudimo išmoką; 20 282,84 EUR (70 032,60 Lt) palūkanų; šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; nustatyti UAB DK „PZU Lietuva“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, kurio unikalūs numeriai: 2995-0012-1036:0003, 1993-7042-1013:0001, 7996-7004-2016:0002, 9496-1001-1017:0006, 2993-0008-3017:0006, 6195-8002-3017:0006, 1094-0122-4195:0001, priverstinę hipoteką.

6Ieškinyje ir dublike nurodė, kad ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir trečiasis asmuo UAB „AGV Transport“ sudarė šešias lizingo sutartis, pagal kurias ieškovas, kaip lizingo davėjas, įsipareigojo įgyti nuosavybės teise iš pardavėjo trečiojo asmens nurodytas transporto priemones ir perduoti jas valdyti ir naudotis trečiajam asmeniui, kaip lizingo gavėjui. Įsigytos transporto priemonės buvo apdraustos UAB DK „PZU Lietuva“ 2008 m. rugpjūčio 21 d. transporto priemonių draudimo sutartimi PZULT Nr. 1027047, pagal kurią naudos gavėjas yra UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Trečiasis asmuo UAB „AGV Transport“ 2008 m. gegužės 21 d. transporto priemonių nuomos sutarties Nr. 2001/02 pagrindu įsigytas transporto priemones perdavė laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį Rusijos Federacijos įmonei OOO PKF „GRIFON“. Ieškovas sutikimo subnuomoti ar kitu pagrindu perduoti lizinguojamas transporto priemones tretiesiems asmenims nebuvo davęs. Ieškovo teigimu, atsakovas apie lizinguojamų transporto priemonių įvežimą naudojimui Rusijos Federacijos teritorijoje ir rusiškų numerių šioms transporto priemonėms suteikimą žinojo, kadangi draudimo sutartyje ir jos priede draudžiamos transporto priemonės buvo nurodytos su laikinos registracijos Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais, be to, buvo numatyta papildoma sąlyga, kad transporto priemonės gali būti naudojamos nuomai Rusijos Federacijos įmonei OOO PKF „GRIFON“. Ieškovo manymu, atsakovas draudimo sutarties ir jos priedo sudarymo metu žinodamas apie nurodytas aplinkybes, prisiėmė draudimo objekto buvimo užsienio valstybėje riziką, įskaitant riziką, susijusią su neteisėtu transporto priemonių valdymu be savininko sutikimo. 2008 m. spalio 1 d. trečiasis asmuo pateikė Rusijos Federacijos įmonei OOO PKF „GRIFON“ pranešimą dėl 2008 m. gegužės 21 d. sutarties Nr. 2001/02 nutraukimo ir transporto priemonių grąžinimo, tačiau minėtos transporto priemonės jam nebuvo grąžintos. Apie tai trečiasis asmuo elektroniniu paštu ir raštu informavo ieškovą, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijas ir atsakovą. Ieškovo nuomone, kadangi neteisėtai užvaldytos jam priklausančios transporto priemonės buvo apdraustos atsakovo draudimo sutartimi, esant apdrausto turto pagrobimui (vagystei) – atsakovui atsirado pareiga jam, kaip naudos gavėjui, išmokėti draudimo išmoką. Ieškovo vertinimu, atsakovo atsisakymas išmokėti jam draudimo išmoką yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi egzistuoja visos draudimo išmokos išmokėjimo sąlygos: UAB „PAREX faktoringas ir lizingas“, kaip naudos gavėjas, yra tinkamas subjektas reikalauti draudimo išmokos išmokėjimo; reikalavimas išmokėti draudimo išmoką pateikiamas tinkamam subjektui – draudikui UAB DK „PZU Lietuva“; transporto priemonės buvo pagrobtos draudimo sutarties galiojimo teritorijoje draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu; reikalaujamos draudimo išmokos sumos dydis yra pagrįstas; reikalavimas išmokėti draudimo išmoką grindžiamas teisėtai sudaryta ir galiojančia draudimo sutartimi; lizinguojamų transporto priemonių dingimo įvykis, kurio metu dėl vagystės buvo parastas apdraustas turtas, yra draudžiamasis; apie draudžiamą įvykį draudikui buvo pranešta laiku.

7Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad lizinguojamų transporto priemonių dingimo faktinės aplinkybės neatitinka draudimo taisyklėse apibrėžto draudžiamojo įvykio „vagystė“ požymių, todėl ieškovui buvo atsisakyta išmokėti draudimo išmoką. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju draudimo taisyklėse esanti draudžiamojo įvykio „vagystė“ sąvoka yra suformuluota aiškiai, konkretizuojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio nuostatas, todėl šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl transporto priemonių pagrobimo pripažinimo draudžiamuoju įvykiu, turi būti įvertintos aplinkybės, nustatytos baudžiamojoje byloje. Atsakovo manymu, ginčo transporto priemonių pagrobimo įvykis nėra draudžiamasis, kadangi: 1) ieškovas neįrodė, kad nežinojo ar neturėjo jokių duomenų apie tai, kad tarp trečiojo asmens ir Rusijos Federacijos įmonės OOO PKF „GRIFON“, be ieškovo sutikimo, buvo sudaryta lizinguojamų transporto priemonių nuomos sutartis; 2) lizinguojamų transporto priemonių nuomos sutartis nėra nuginčyta ar pripažinta negaliojančia, nepaneigtos aplinkybės, kad trečiasis asmuo buvo įgaliojęs ginčo transporto priemones prižiūrėti Rusijos Federacijos piliečius A. D. ir P. Ž.; 3) vadovaujantis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr.049, patvirtintų UAB DK „PZU Lietuva“ 2008 m. lapkričio 28 d. valdybos posėdyje (toliau - draudimo taisyklės) 1.48 punkto nuostatomis, Rusijos Federacijos įmonė OOO PKF „GRIFON“ ir nurodyti Rusijos Federacijos piliečiai yra teisėti ginčo transporto priemonių valdytojai draudimo taisyklių prasme; 4) transporto priemonių dingimo metu vilkikų atsarginiai rakteliai buvo vilkikuose, kartu su vilkikais ir puspriekabėmis dingo transporto priemonių registracijos liudijimai, techninės apžiūros talonai, transporto priemonėse įmontuotos sekimo sistemos nebeveikė, kas atitinka nedraudžiamojo įvykio požymius, numatytus draudimo taisyklių 13.1.1. punkte. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju taip pat yra pagrindas taikyti draudimo taisyklių 6.1.1.4 punkto nuostatas, numatančias draudiko teisę nemokėti draudimo išmokos ar ją mažinti, kadangi ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog apie draudžiamąjį įvykį draudikui ir teisėsaugos institucijoms buvo pranešta draudimo taisyklėse nustatytais terminais. Atsakovo manymu, ieškovas tinkamai nepagrindė reikalaujamos išmokėti draudimo išmokos dydžio, nepateikė dokumentų, patvirtinančių prarastų ir apdraustų transporto priemonių rinkos vertę draudžiamojo įvykio dieną bei duomenų ir dokumentų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo jam nesumokėjo jokių išmokų pagal sudarytas lizingo sutartis.

8Trečiojo asmens BUAB „AGV Transport“ bankroto administratorius UAB „Katalonija“ (ankstesnis pavadinimas - UAB „ADMINISTRAVIMAS“) prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 1 982,53 EUR (6 845,28 Lt) bylinėjimosi išlaidų atsakovui.

10Teismas nustatė, kad nuo 2008 m. sausio 24 d. iki 2008 m. kovo 30 d. ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir trečiasis asmuo UAB „AGV Transport“ sudarė šešias lizingo sutartis, pagal kurias ieškovas nuosavybės teise įsigijo trečiojo asmens nurodytas transporto priemones bei perdavė jas trečiajam asmeniui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą transporto priemonės pereis trečiojo asmens nuosavybėn. Transporto priemonės pagal trečiojo asmens ir atsakovo sudarytą draudimo sutartį buvo apdraustos transporto priemonių draudimu, pagal kurį naudos gavėjas draudžiamojo įvykio atveju yra ieškovas.

11Teismas pripažino, kad 2008 m. gegužės 21 d. nuomos sutarties sudarymo metu trečiasis asmuo neturėjo ieškovo sutikimo išnuomoti lizinguojamas transporto priemones Rusijos Federacijos įmonei OOO PKF „GRIFON“.

12Vadovaudamasis draudimo taisyklių 1.51 ir 1.7 punktų (I t., b. l. 60- 66), CK 6.987 straipsnio nuostatomis, teismas priėjo išvadą, kad draudimo taisyklėse esanti draudžiamojo įvykio „vagystė“ sąvoka yra suformuluota aiškiai, konkretizuotai nurodant baudžiamojo kodekso 178 straipsnį (vagystė), todėl nagrinėjamu atveju baudžiamųjų įstatymų taikymas turi esminę reikšmę.

13Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad trečiojo asmens direktoriui G. Č. buvo pareikšti kaltinimai dėl to, kad jis būdamas įmonės direktoriumi, elgdamasis neatsargiai, išvaistė didelės vertės svetimą turtą, bei į tai, kad perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teismui ji buvo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, sprendė, kad įvykio faktinės aplinkybės neatitinka BK 178 straipsnyje numatyto nusikaltimo – vagystės – požymių, todėl draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos.

14Teismas nurodė, kad transporto priemonių dingimo (pagrobimo) atvejis nėra laikomas draudžiamuoju įvykiu taip pat dėl to, kad nepateikta draudimo taisyklėse reikalaujama policijos pažyma, patvirtinanti transporto priemonių vagystę. Faktas, jog Rusijos Federacijos įmonė OOO PKF „GRIFON“ pateikė pareiškimą Rusijos federacijos kompetentingoms institucijoms dėl transporto priemonių vagystės, teismo vertinimu, vagystės fakto neįrodo, nes ikiteisminiame tyrime, be kitų, buvo tiriama ir versija dėl galimo nusikaltimo inscenizavimo, siekiant gauti draudimo išmoką (baudžiamosios bylos 4 t. b. l. 197).

15Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju draudimo išmoka negali būti mokama, kadangi iš baudžiamojoje byloje trečiojo asmens direktoriui pareikšto kaltinimo matyti, kad jo veiksmai bei transporto priemonių pagrobimo aplinkybės atitinka draudimo taisyklių 13.1.4. ir 13.1.11. punktų nuostatas, t. y. padarytos žalos atsiradimas susietas su teisėto valdytojo veika, kurioje kvotos, tardymo įstaiga arba teismas nustatė nusikaltimo požymius; transporto priemonės buvo pavogtos, kai neveikė automobilių sekimo sistema, automobiliuose buvo palikti visi dokumentai, rakteliai, imobilaizeriai, signalizacijų pulteliai.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16Ieškovas UAB „Ctadele faktoringas ir lizingas“ (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

171. Teismo aiškinimas dėl baudžiamojo kodekso nuostatų reikšmės, sprendžiant įvykio pripažinimo draudžiamuoju klausimą, yra nepagrįstas ir prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai, pagal kurią klausimas dėl transporto priemonių pagrobimo pripažinimo draudžiamuoju įvykiu sprendžiamas vadovaujantis turto savininko interesais, o ne turto pagrobimo kvalifikavimu pagal vieną ar kitą baudžiamojo kodekso normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1540/2002).

182. Teismas nepagrįstai sprendė, kad transporto priemonių pagrobimas (dingimas) nelaikytinas draudžiamuoju įvykiu, kadangi ikiteisminio tyrimo metu trečiojo asmens direktoriui buvo pareikšti kaltinimai dėl didelės vertės svetimo turto išvaistymo, o perdavus baudžiamąją bylą į teismą – ji buvo nutraukta suėjus senaties terminui. Apelianto teigimu, baudžiamosios atsakomybės senaties institutas siejasi su nekaltumo prezumpcija, todėl negali būti pagrindas nurodytai išvadai.

193. Teismo išvados, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl transporto priemonių pagrobimo be kitų buvo tiriama ir versija dėl galimo nusikaltimo inscenizavimo, kad nebuvo pateikta pažyma, patvirtinanti automobilių vagystę (pagrobimą), neatitinka baudžiamojoje byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių.

204. Teismas nepagrįstai konstatavo draudimo taisyklėse 13.1.1 punkte numatytų nedraudžiamųjų įvykių požymius, kadangi atsakovui buvo žinoma apie transporto priemonių įvežimą naudojimui Rusijos Federacijos teritorijoje bei rusiškų numerių transporto priemonėms suteikimą; sudarydamas draudimo sutartį atsakovas prisiėmė draudimo objekto buvimo užsienio valstybėje riziką, įskaitant riziką, susijusią su neteisėtu transporto priemonių valdymu be savininko sutikimo.

215. Teismo išvada, kad ginčo transporto priemonių dingimo (pagrobimo) atvejis nėra laikomas draudžiamuoju, kadangi automobiliuose buvo palikti registracijos dokumentai, rakteliai, imobilaizeriai, signalizacijų pulteliai, taip pat nepagrįsta, kadangi vadovaujantis kasacinio teismo praktika nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atsisakyti mokėti draudimo išmoką, bet tik sumažinti jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2012).

22Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

231. Apeliantas nepagrįstai aiškina, kad klausimas dėl transporto priemonių pagrobimo pripažinimo draudžiamuoju įvykiu sprendžiamas vadovaujantis turto savininko interesais, o ne turto pagrobimo kvalifikavimu pagal vieną ar kitą baudžiamojo kodekso normą. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad draudimo taisyklėse numatyta draudžiamojo įvykio „vagystė“ sąvoka suprantama ne kaip bet koks apdrausto turto dingimas (praradimas, nebuvimas), o turto dingimas (praradimas, nebuvimas), atitinkantis BK 178 straipsnyje apibrėžtą veiką.

242. Apelianto argumentai, kad baudžiamosios atsakomybės senaties institutas siejasi su nekaltumo prezumpcija, todėl negali būti pagrindas išvadai, jog nutraukius baudžiamąją bylą suėjus senaties terminui transporto priemonių pagrobimas negali būti laikytinas draudžiamuoju įvykiu, taip pat nepagrįsta, kadangi baudžiamosios bylos nutraukimas suėjus senaties terminui savaime nereiškia asmens reabilitavimo ir negali būti tapatinama su asmens išteisinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2012).

253. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad faktas, jog Rusijos Federacijos OOO PKF „GRIFON“ pateiktas pareiškimas teisėsaugos institucijoms dėl transporto priemonių vagystės neįrodo vagystės fakto, nepagrįstas, nes vien tik kreipimasis į teisėsaugos institucijas nėra ir negali būti laikomas įrodymu (pažyma), patvirtinančiu vagystės faktą.

264. Apeliacinio skundo argumentai, kad sudarydamas draudimo sutartį atsakovas prisiėmė draudimo objekto buvimo užsienio valstybėje riziką, įskaitant riziką, susijusią su neteisėtu transporto priemonių valdymu be savininko sutikimo, taip pat yra nepagrįsti, kadangi trečiasis asmuo sudarė ne tik nuomos, bet ir lizingo sutartis su Rusijos Federacijos įmone OOO PKF„GRIFON“, kurių pagrindu transporto priemonės formaliai tapo Rusijos Federacijos įmonės nuosavybe (baudžiamosios bylos Nr. 1-71-409/2014 8 t. 55-56, 6 t. 84-89, 90-94 l.).

275. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad aplinkybės, jog pagrobtų transporto priemonių atsarginiai rakteliai buvo vilkikuose, kartu su vilkikais ir puspriekabėmis dingo ir transporto priemonių registracijos liudijimai, techninės apžiūros talonai, atitinka draudimo taisyklių 13.1.1. punkte numatytą nedraudžiamąjį įvykį.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

30Ginčas byloje kilo dėl draudiko atsisakymo sumokėti draudimo išmoką naudos gavėjui, pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju apdraustų transporto priemonių pagrobimo (dingimo) aplinkybės neatitiko draudimo sutartyje numatytų vagystės požymių, todėl nesudaro draudžiamojo įvykio sudėties bei neįpareigoja draudiko išmokėti naudos gavėjui draudimo išmoką. Apeliantas, nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikosi pozicijos, kad draudikas draudimo sutarties sudarymo metu žinodamas, kad draudžiamos transporto priemonės bus perleistos trečiajam asmeniui, vykdančiam veiklą Rusijos Federacijoje, prisiėmė draudimo objekto buvimo užsienio valstybėje riziką, įskaitant riziką, susijusią su neteisėtu transporto priemonių valdymu be savininko sutikimo, todėl dingus šioms transporto priemonėms jam tenka pareiga išmokėti naudos gavėjui draudimo išmoką.

31Apeliacinis teismas, sutikdamas su nurodytais apelianto argumentais, pažymi, kad kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011). Draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (CK 6.38 str. 3 d.). Kai pagal sudaromą draudimo sutartį naudos gavėjas yra ne draudėjas, bet trečiasis asmuo, kurio reikalavimu ir nustatytomis sąlygomis draudėjas inicijuoja draudimo sutarties sudarymą, draudikas, būdamas draudimo srities profesionalas, žinodamas, kokia informacija pageidaujamai sudaryti draudimo sutarčiai būtų reikšminga, turėtų siekti ją gauti iš visų sutarties sudarymu suinteresuotų asmenų ir pats pateikti šiems aiškią informaciją, sudarančią sąlygas pasirinkti tinkamiausią draudimo rūšį.

32Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Cetadele faktoringas ir lizingas“ ir trečiasis asmuo UAB „AGV Transport“ sudarydami lizingo sutartis susitarė, kad trečiasis asmuo be lizingo davėjo raštiško sutikimo negali perduoti, įkeisti, dovanoti, mainyti, subnuomoti ar kitu būdu perleisti lizinguojamas transporto priemones tretiesiems asmenims (lizingo sutarčių 2.1, 5.1.4, 6.1.3 punktai, t. 1, b. l. 21 – 59). Trečiasis asmuo UAB „AGV Transport“ lizinguojamas transporto priemones apdraudė atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 2008 m. rugpjūčio 21 d. transporto priemonių draudimo sutartimi PZULT Nr. 1027047, naudos gavėju numatydamas ieškovą (t. 1, b. l. 68-70). Draudimo sutarties neatskiriama dalimi yra Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 048, patvirtintos UAB DK „PZU Lietuva“ 2008 m. lapkričio 28 d. valdybos posėdyje (t. 1, b. l. 60-67), taip pat sutarties 2008 m. gegužės 21 d. papildomas susitarimas, kuriame trečiajam asmeniui buvo nustatytos papildomos specialiosios draudimo sąlygos (t. 1, b. l. 146). Transporto priemonės buvo apdraustos siekiant užtikrinti naudos gavėjo nuostolių, patirtų turtą praradus ar sugadinus dėl draudžiamojo įvykio, atlyginimą. 2008 m. gegužės 21 d. trečiasis asmuo UAB „AGV Transport“ ir Rusijos Federacijos įmonė OOO PKF „GRIFON“ sudarė lizinguojamų transporto priemonių išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2001/02, pagal kurią trečiasis asmuo, kaip lizingo davėjas, perdavė Rusijos Federacijos įmonei, kaip lizingo gavėjui, laikinai valdyti ir naudotis už mokestį jam nuosavybės teise priklausančias transporto priemones (t. 3, b. l. 38 – 48). Šios sutarties pagrindu lizingo davėjas (trečiasis asmuo) įsipareigojo užtikrinti perduodamų transporto priemonių draudimą nuo rizikos – žalos, susijusios su transporto priemonių nuvarymu, vagyste, plėšimu, atvirąja vagyste (Sutarties 5.1 punktas).

33Kaip matyti iš UAB DK „PZU Lietuva“ teikimo draudiko Tarifų komitetui, sprendžiant klausimą dėl lizinguojamų transporto priemonių draudimo sutarties sąlygų, draudimo bendrovei buvo žinomos aplinkybės, kad draudžiamos transporto priemonės yra su laikinais Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais, kad draudžiamos transporto priemonės bus perduotos nuomai Rusijos Federacijoje registruotai įmonei, kad draudėjas moka už draudžiamas transporto priemones lizingo įmokas Lietuvoje esančioms kredito įstaigoms bei šios aplinkybės priimant teigiamą sprendimą buvo įvertintos (baudžiamosios bylos 2 t., b. l. 145-163). Draudimo bendrovėje dėl nurodytų draudimo sutarčių sudarymo aplinkybių buvo atliekamas patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad apdraudžiant transporto priemones nebuvo surinkta pakankamai informacijos apie trečiojo asmens UAB „AGV Transport“ atsakomybės sąlygas transporto priemonių praradimo atveju, duomenų apie vairuotojus, kurie vairuos apdraustas transporto priemones, taip pat draudimo sutarties sąlygos nebuvo derinamos su vadovais, nebuvo apžiūrėtos draudžiamos transporto priemonės, kurios tuo metu jau buvo Rusijos Federacijos teritorijoje (baudžiamosios bylos 2 t., b. l. 175-176, 180-181, 3 t. 1-3). Draudimo sutartyje transporto priemonių, dėl kurių pagrobimo (dingimo) ieškovas reikalauja sumokėti draudimo išmoką, duomenys buvo nurodyti su Rusijos Federacijos laikinaisiais valstybiniais numeriais. Byloje nėra duomenų, kad draudimo sutarties sudarymą inicijavo naudos gavėjas, kad derinant draudimo sutarties sąlygas buvo gautas jo sutikimas, kad šios sutarties sudarymo metu buvo tinkamai įvertintos aplinkybės, jog draudžiamos transporto priemonės, kurios nuosavybės teise draudėjui nepriklauso. Taip pat nėra duomenų, kad sudarytos draudimo sutarties sąlygos naudos gavėjui buvo atskleistos. Be to, draudimo sutarties sąlygų derinimo metu nustačius, kad draudžiamos transporto priemonės bus perleistos įmonei, veikiančiai Rusijos Federacijoje, ši informacija nebuvo perduota naudos gavėjui bei nebuvo išsiaiškinta jo nuomonė dėl tokių tolimesnių sandorių sudarymo. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pats draudikas patvirtino, jog nebuvo informavęs ieškovo (nei žodžiu, nei raštu) apie sudarytas subnuomos sutartis su Rusijos Federacijos įmone OOO PKF „GRIFON“ bei nesikreipė į ieškovą dėl lizingo davėjo raštiško sutikimo gavimo tokioms sutartims sudaryti (baudžiamosios bylos 2 t., b. l. 120, t. 3, b. l. 55, 58, 62, 66). Apeliacinio teismo vertinimu, nurodytos esminės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad draudimo bendrovė žinodama, jog pagal sudaromą draudimo sutartį naudos gavėjas yra ne draudėjas, bet trečiasis asmuo, netinkamai įvertino šiai sutarčiai sudaryti pateiktą informaciją, nepatikrino jos pagrįstumo, neišreikalavo papildomos informacijos, susijusios su naudos gavėjo interesais, neišsiaiškino naudos gavėjo nuomonės dėl siūlomos jam priklausančio turto apsaugos, ko pasėkoje pasirinko netinkamą turto apsaugos rūšį bei tuo pačiu prisiėmė turto buvimo užsienio valstybėje riziką.

34Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apdraustų transporto priemonių pagrobimo (dingimo) pripažinimo draudžiamuoju įvykiu, apsiribojo vien draudžiamojo įvykio – vagystės – sampratos aiškinimu draudimo sutarties ir baudžiamojoje byloje pareikšto kaltinimo kontekste. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra vagystės požymių, kadangi trečiojo asmens vadovui buvo pareikšti kaltinimai ne dėl vagystės, o dėl didelės vertės turto išvaistymo, be to bylą perdavus į teismą, ji buvo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Taip pat teismas konstatavo, jog nėra vagystės draudimo taisyklių prasme, kadangi nepateikta policijos pažyma apie vagystės faktą. Apeliacinis teismas su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

35Kaip žinoma, turto pagrobimas - tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 52 “dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose”). Kaip jau buvo minėta, draudimo sutartimi lizinguojamos transporto priemonės buvo apdraustos siekiant užtikrinti naudos gavėjo nuostolių, patirtų turtą praradus ar sugadinus dėl draudžiamojo įvykio, atlyginimą. Taigi draudimo sutarties objektas yra naudos gavėjo turtiniai interesai. Draudimo taisyklių 12.1 punkte išvardinti draudžiamieji įvykiai, tarp jų trečiųjų asmenų tyčinė veikla, vagystė ir plėšimas. Vagystės samprata apibrėžta draudimo taisyklių 1.51 punkte, nurodant, kad tai transporto priemonės, atskirų jos dalių pagrobimas (BK 178 str.) arba bandymas pagrobti. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodo apeliantas, apdraustos transporto priemonės buvo pagrobtos (dingo) draudimo sutarties galiojimo teritorijoje. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad apdraustos transporto priemonės buvo užvaldytos apgaulės būdu, trečiojo asmens ir Rusijos Federacijos įmonės OOO PKF „GRIFON“ atstovams taikiai nesusitarus dėl tarpusavio atsiskaitymų pagal 2008 m. gegužės 21 d. lizinguojamų transporto priemonių išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2001/02. Apeliacinis teismas sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad aiškinant vagystę, kaip draudžiamąjį įvykį, būtina atsižvelgti į tai, kad draudimo sutartyje šis įvykis siejamas su vagystės požymiais, numatytais BK 178 straipsnyje. Tačiau apeliacinio teismo vertinimu, vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu trečiojo asmens atstovo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį, ne kaip vagystė, o kaip turto išvaistymas, nepaneigia išvados, jog nagrinėjamu atveju, įvertinus visas ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, lizinguojamos transporto priemonės buvo neteisėtai užvaldytos, t. y. pagrobtos, kitų asmenų. Šių aplinkybių nepaneigia nagrinėjamoje ir baudžiamojoje byloje esantys duomenys, kad Rusijos Federacijos teritorijoje atliekami tyrimai dėl neteisėtai užvaldytų apdraustų transporto priemonių. Tyrimo stadijoje yra privalomas visų galimų versijų patikrinimas, tam kad būtų teisingai kvalifikuotos padarytos neteisėtos veikos, todėl pripažįstama nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog tyrimo metu buvo tikrinama versija dėl galimo nusikaltimo inscenizavimo, sudaro pagrindą spręsti, jog vagystė nebuvo padaryta. Nesant oficialių Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų sprendimų, kuriais pradėti tyrimai būtų nutraukti nustačius, kad transporto priemonės pas trečiuosius asmenis esančios teisėtu pagrindu, neatmetama galimybė, kad šios transporto priemonės buvo neteisėtai užvaldytos, t. y. pagrobtos.

36Nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui be lizingo davėjo sutikimo perleidus jam priklausančias transporto priemones kitiems tretiesiems asmenims, lizingo davėjas neteko galimybės valdyti ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Tai, kad lizingo davėjui priklausantis turtas buvo perleistas kitiems tretiesiems asmenims sutarties pagrindu, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nes šis faktas draudimo teisinių santykių prasme taip pat vertinamas kaip vagystė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-175/2003). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju draudiminė apsauga transporto priemonėms buvo reikalinga ir tam, kad jos būtų apdraustos nuo turto netekimo rizikos, tuo pačiu ir kai prarandama nuosavybės teisė, turtą pasisavinus kitiems asmenims. Šiuo atveju nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas prisidėjo prie turto praradimo, todėl nėra pagrindo nagrinėjamą atvejį prisikirti prie nedraudžiamųjų įvykių. Tai, kad lizingo davėjui nuosavybės teise priklausantis turtas buvo neteisėtai užvaldytas prieš jo valią, sudaro pagrindą išvadai, jog susidariusi situacija atitinka draudimo sąlygų 1.51 punkte numatytą sąlygą. Laikyti vagystę nedraudžiamuoju įvykiu dėl to, kad nebuvo pateikta policijos pažyma dėl vagystės fakto taip pat nėra pagrindo, kadangi nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog Rusijos Federacijoje atliekami tyrimai dėl neteisėtai užvaldytų apdraustų transporto priemonių, o informacijos apie vagystę nepateikimas laiku sudaro pagrindą mažinti draudimo išmoką, bet ne atsisakyti ją išmokėti.

37Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad draudimo taisyklių 13.1.11 punkte numatytų aplinkybių buvimas sudaro atskirą pagrindą laikyti vagystę nedraudžiamuoju įvykiu. Kaip jau buvo minėta, kiekvienu atveju vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Automobilio registracijos dokumentų, raktų, signalizacijos nuotolinio valdymo pulto ir kitų įrenginių palikimas automobilyje savaime nereiškia aplinkybės, lengvinančios tyčinio nusikaltimo (vagystės) padarymą, atsiradimą. Jeigu transporto priemonės valdytojas susitaria su vagystę siekiančiu įvykdyti asmeniu, kad jis paliks automobilyje jo registracijos dokumentus, tai toks transporto priemonės valdytojo elgesys gali būti atitinkamai įvertintas kaip vagystės organizavimas, kurstymas ar padėjimas pavogti, ir būtų pagrindas svarstyti, jog nėra draudžiamojo įvykio. Jeigu tokių transporto priemonės valdytojo veiksmų nenustatyta, tai automobilio registracijos dokumentų jame palikimas nelemia draudžiamojo įvykio (vagystės), bet gali sudaryti palankesnes sąlygas tolimesniems vagystę padariusio asmens veiksmams (automobilio paslėpimui, realizavimui ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2006).

38Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas, įvertinęs apdraustų transporto priemonių neteisėto užvaldymo aplinkybes, sprendžia, kad automobilio registracijos dokumentų, raktų, signalizacijos nuotolinio valdymo pulto ir kitų įrenginių palikimas transporto priemonėse neturėjo tiesioginės reikšmės neteisėtam turto užvaldymui, bet turėjo įtakos vagystės padariniams, t. y. sunkiau surasti transporto priemones, kartu – ir kaltus asmenis, draudikui pasinaudoti regreso teise. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi formuojama teismų praktika, konstatuoja, kad tokio pobūdžio draudimo taisyklių pažeidimas vertintinas ne kaip pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką, bet kaip pagrindas sumažinti jos dydį.

39Nustačius, kad apdraustų transporto priemonių neteisėto užvaldymo įvykis laikytinas draudžiamuoju, spręstinas klausimas dėl draudimo išmokos dydžio. Pagal draudimo taisyklių 1.12 punkto nuostatas, draudimo išmoka yra pinigų suma, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma. Draudimo taisyklių 17.1.3 punkte numatyta, kad kai transporto priemonė, jos detalės, įranga pavogta, draudimo išmoka yra transporto priemonės, jos detalių, įrangos rinkos kaina draudžiamojo įvykio dieną, sumažinta išskaitos suma. Besąlyginė išskaita (franšizė) yra suma kuria draudžiamojo įvykio atveju draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką. Vagystės atveju nustatyta 10 procentų franšizė (Draudimo taisyklių 1.3 punktas). Bendra transporto priemonių draudimo suma – 1 296 900 Lt. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad naudos gavėjas yra ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Draudimo sutartyje numatyta, kad draudimo vertė yra lygi transporto priemonės rinkos kainai įvykio dieną, išskyrus atvejus, kai draudimo liudijimui taikomi draudimo variantai „draudimas naująja verte“ arba „draudimas pastovia draudimo suma“ (1 t., b. l. 68). Ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 338 047,38 EUR (1 167 210 Lt) dydžio draudimo išmoką, 20 282,84 EUR (70 032,60 Lt) palūkanų, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Draudimo išmokos dydį ieškovas grindė aplinkybėmis, jog transporto priemonių vertė nuo draudimo sutarties sudarymo iki draudžiamojo įvykio nepasikeitė, pagal lizingo sutartis liko nesumokėta 1 238 338,95 Lt kainos dalis ir 96 538,88 Lt palūkanų. Atsakovas su ieškovo draudimo išmokos dydžiu nesutiko bei nustačius, jog įvykis yra draudžiamasis, prašė mažinti prašomos priteisti draudimo išmokos sumą iki 928 983,60 Lt. Nurodytą draudimo išmokos sumą atsakovas grindė VšĮ „Emprekis“ pateiktose Turto vertinimo ataskaitose nurodytais turto rinkos kainų vidurkiais (t. 3, b. l. 25-29).

40Byloje nustatyta, kad apdraustos transporto priemonės buvo pagrobtos po dviejų mėnesių nuo draudimo sutarties sudarymo. Apeliacinio teismo vertinimu, vien tai, kad transporto priemonės buvo neteisėtai užvaldytos po kelių mėnesių nuo draudimo sutarties sudarymo nesudaro pagrindo išvadai, jog jų vertė nepasikeitė. Pagal Nepriklausomų vertintojų biuro „Marleksa“ įvertinimą pagrobtų transporto priemonių bendra vertė yra 928 983,60 Lt. Kitų neginčytinų duomenų, patvirtinančių transporto priemonių vertę įvykio metu byloje nėra.

41Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas, įvertinęs byloje padarytas išvadas dėl draudimo taisyklių pažeidimų, sprendžia, jog draudimo išmoką sudaro 928 983,60 Lt dydžio transporto priemonių kaina įvykio dieną, kuri mažintina 10 procentų franšize. Bendra 836 085,24 Lt draudimo išmokos suma mažintina dar 10 procentų už byloje nustatytus draudimo taisyklių pažeidimus. Iš viso naudos gavėjui priteistina 752 476,72 Lt (217 932 EUR) dydžio draudimo išmoka. Taip pat iš atsakovo priteistinos ieškovo prašomos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK6.37, 6.210 str.).

42Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 70 032,60 Lt palūkanas už laiku nesumokėtą draudimo išmoką, kadangi esant ginčui dėl pagrindų mokėti draudimo išmoką egzistavimo bei esant nenuginčytam draudimo bendrovės sprendimui atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, prievolė sumokėti draudimo išmoką atsiranda nuo teismo sprendimo priėmimo.

43Esant išdėstytiems argumentams teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, išaiškinus ir pritaikius materialiosios teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius (nedraudžiamuosius įvykius), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, ieškinį tenkinant iš dalies.

44CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamoje byloje priimamas naujas sprendimas, iš dalies tenkinant ieškovo apeliacinį skundą ir atitinkamai ieškinį, todėl spręstina dėl ieškovo turėtų išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

45Ieškovas už ieškinį sumokėjo 16 372 Lt (4741,66 EUR) dydžio žyminį mokestį (t. 1, b. l. 1), už apeliacinį skundą – 4 741 EUR žyminį mokestį (t. 3, b. l. 121). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas taip pat turėjo 3 267 Lt (946,19 EUR) bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą (t. 1, b. l. 108-109). Apeliacinio teismo sprendimu patenkinama 68 procentai pareikštų ieškinio reikalavimų. Todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos nagrinėjimo trukmę, pareikštų reikalavimų naujumą, atitinkamai ieškovui iš atsakovo priteistina 5 784 EUR žyminio mokesčio ir 577 EUR išlaidų už ieškinio surašymą.

46Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

47Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.

48Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ (įmonės kodas 110057869) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Citadele faktoringas ir lizingas“ (įmonės kodas 126233315) 217 932 EUR (du šimtus septyniolika tūkstančių devynis šimtus trisdešimt du eurus) draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 2010 m. sausio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 361 EUR (šešis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl draudiko atsisakymo sumokėti draudimo išmoką naudos... 5. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Citadele faktoringas... 6. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir... 7. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti... 8. Trečiojo asmens BUAB „AGV Transport“ bankroto administratorius UAB... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 10. Teismas nustatė, kad nuo 2008 m. sausio 24 d. iki 2008 m. kovo 30 d. ieškovas... 11. Teismas pripažino, kad 2008 m. gegužės 21 d. nuomos sutarties sudarymo metu... 12. Vadovaudamasis draudimo taisyklių 1.51 ir 1.7 punktų (I t., b. l. 60- 66), CK... 13. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad trečiojo asmens direktoriui G. Č. buvo... 14. Teismas nurodė, kad transporto priemonių dingimo (pagrobimo) atvejis nėra... 15. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju draudimo išmoka negali būti mokama,... 16. Ieškovas UAB „Ctadele faktoringas ir lizingas“ (toliau – apeliantas)... 17. 1. Teismo aiškinimas dėl baudžiamojo kodekso nuostatų reikšmės,... 18. 2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad transporto priemonių pagrobimas... 19. 3. Teismo išvados, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl transporto priemonių... 20. 4. Teismas nepagrįstai konstatavo draudimo taisyklėse 13.1.1 punkte numatytų... 21. 5. Teismo išvada, kad ginčo transporto priemonių dingimo (pagrobimo) atvejis... 22. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 23. 1. Apeliantas nepagrįstai aiškina, kad klausimas dėl transporto priemonių... 24. 2. Apelianto argumentai, kad baudžiamosios atsakomybės senaties institutas... 25. 3. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad faktas,... 26. 4. Apeliacinio skundo argumentai, kad sudarydamas draudimo sutartį atsakovas... 27. 5. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 30. Ginčas byloje kilo dėl draudiko atsisakymo sumokėti draudimo išmoką naudos... 31. Apeliacinis teismas, sutikdamas su nurodytais apelianto argumentais, pažymi,... 32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Cetadele faktoringas ir... 33. Kaip matyti iš UAB DK „PZU Lietuva“ teikimo draudiko Tarifų komitetui,... 34. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apdraustų transporto... 35. Kaip žinoma, turto pagrobimas - tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas... 36. Nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui be lizingo davėjo sutikimo perleidus... 37. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad draudimo taisyklių... 38. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas, įvertinęs apdraustų transporto... 39. Nustačius, kad apdraustų transporto priemonių neteisėto užvaldymo įvykis... 40. Byloje nustatyta, kad apdraustos transporto priemonės buvo pagrobtos po... 41. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas, įvertinęs byloje... 42. Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 70... 43. Esant išdėstytiems argumentams teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 44. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas... 45. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 16 372 Lt (4741,66 EUR) dydžio žyminį... 46. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir... 48. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos...