Byla 3K-3-194/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Valentino Mikelėno (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. P. , E. T. , D. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį atsakovams D. P. , E. T. , D. Ž. , Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl administracinio akto ir sandorių pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys: R. G., G. A. P., M. S., sodininkų bendrija „Renetas“, Vilniaus 10-ojo notarų biuro notarė Žana Palaimienė, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas, Vilniaus miesto savivaldybė.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas – Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras – 2004 m. birželio 18 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad, remiantis Vilniaus rajono valdybos 1993 m. birželio 10 d. potvarkiu, 1993 m. rugpjūčio 2 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi R. G. buvo parduotas 0,10 ha ploto žemės sklypas sodininkų bendrijoje „Renetas“ (toliau – SB „Renetas“). Ši sutartis buvo patvirtinta notaro, įregistruota Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje (laikinajame registre), o nuo 1999 m. vasario 1 d. – Registrų centre. Vilniaus apskrities viršininkas 2002 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą atkurti D. P. nuosavybės teisę į 2 ha žemės Kryžiokų kaime, grąžinant 0,23 ha ploto žemės sklypą natūra. Grąžintas žemės sklypas 2002 m. birželio 20 d. buvo įregistruotas D. P. vardu Registrų centre. 2002 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi D. P. šį žemės sklypą pardavė, o 2002 m. rugpjūčio 6 d. perdavimo–priėmimo aktu perdavė E. T. ir D. Ž. . Ieškovas nurodė, kad yra nustatyta, jog D. P. 0,23 ha žemės sklypas buvo suformuotas ir grąžintas SB „Renetas“ suteiktoje neterminuotam naudojimuisi ir R. G. priklausančioje nuosavybės teise žemėje. Ieškovo teigimu, atkuriant D. P. nuosavybės teisę į šį žemės sklypą natūra, buvo pažeistos imperatyviosios Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 12 straipsnio 4, 6 punkto nuostatos, kad žemė, užimta sodininkų bendrijų, taip pat pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn, yra valstybės išperkama ir negali būti grąžinama natūra. Taigi D. P. negalėjo susigrąžinti šios žemės natūra, taip pat negalėjo jos perleisti E. T. ir D. Ž. . Ieškovo teigimu, minėti asmenys negali būti laikomi sąžiningais įgijėjais, nes jie, pirkdami ginčo žemės sklypą su vandens gręžiniu, tvora, asfaltuoto kelio dalimi, galėjo ir privalėjo išsiaiškinti, kam priklauso šie statiniai. Ieškovas, remdamasis CK 1.78, 1.80, 1.81, 4.96, 6.145, 6.146 straipsniais, prašė teismą pripažinti negaliojančiais: Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 01-1733 1.1 punktą, pagal kurį D. P. grąžintas natūra 0,23 ha žemės sklypas Vilniaus miesto savivaldybėje, Kryžiokų kaime; 2002 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią D. P. pardavė E. T. ir D. Ž. 0,23 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. 0101-01240001, kadastro Nr. 0101/0126:48) Vilniaus miesto savivaldybėje, Kryžiokų kaime; 2002 m. rugpjūčio 6 d. šio žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą; įpareigoti atsakovus E. T. ir D. Ž. grąžinti R. G. nuosavybėn, o SB „Renetas“ – naudojimuisi 0,23 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. 0101-01240001, kadastro Nr. 0101/0126:48) Vilniaus miesto savivaldybėje, Kryžiokų kaime; panaikinti šio žemės sklypo teisinę registraciją E. T. ir D. Ž. vardu.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2005 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino: pripažino negaliojančiais: Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 01-1733 1.1 punktą, pagal kurį D. P. grąžintas natūra 0,23 ha žemės sklypas Vilniaus miesto savivaldybėje, Kryžiokų kaime; 2002 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią D. P. pardavė E. T. ir D. Ž. už 76 000 Lt 0,23 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. 0101-01240001, kadastro Nr. 0101/0126:48) Vilniaus miesto savivaldybėje, Kryžiokų kaime; 2002 m. rugpjūčio 6 d. šio žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą; įpareigojo atsakovus E. T. ir D. Ž. grąžinti R. G. nuosavybėn, o SB „Renetas“ – naudojimuisi 0,23 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. 0101-01240001, kadastro Nr. 0101/0126:48) Kryžiokų kaime; panaikino šio žemės sklypo teisinę registraciją E. T. ir D. Ž. vardu; priteisė iš D. E. T. ir D. Ž. po 38 000 Lt. Teismas sprendime nurodė, kad pagal suformuotą teismų praktiką prokuroras gali bet kada kreiptis į teismą su ieškiniu, kai turi pagrindą manyti, jog pažeisti teisės aktų reikalavimai (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnio 1 dalis; Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis; Teismų praktika 20, p. 282). Teismas taip pat nurodė, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4, 6 punktuose įsakmiai nustatyta, jog žemė, užimta sodininkų bendrijų ir pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn, yra valstybės išperkama. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. birželio 18 d. sprendimo dalis, pagal kurią D. P. grąžintas natūra 0,23 ha žemės sklypas SB „Renetas“ naudojamoje ir R. G. priklausančioje nuosavybės teise žemėje, yra niekinė ir negaliojanti ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat nurodė, kad D. P. , neturėdama teisės įgyti natūra 0,23 ha ploto žemės sklypą Kryžiokų kaime, neturėjo teisės jo perleisti, nes iš neteisėtumo negali kilti jokia teisė. Teismas pažymėjo, kad, pripažinus sandorį negaliojančiu, restitucijos taikymas galimas tik nepažeidžiant sąžiningo įgijėjo interesų (CK 1.80 straipsnio 4 dalis, 4.96 straipsnis). Teismo nuomone, E. T. ir D. Ž. negalima laikyti sąžiningais įgijėjais, nes jie žinojo, kad perkamame žemės sklype yra statinių (vandens gręžinys, tvora, įvažiavimas), tačiau, neišsiaiškinę, kam priklauso šis turtas, sudarė sandorį. Be to, atsakovai, žinodami, kad perkamame žemės sklype esantys statiniai priklauso sodininkų bendrijai, pirkimo–pardavimo sutarties 3.5 punkte nurodė apie teisę nutraukti gręžinio eksploataciją, ir šie atsakovų veiksmai rodo jų nesąžiningumą. Teismas konstatavo, kad įstatyme nenustatyta ribojimų išreikalauti turtą iš nesąžiningo įgijėjo, todėl atsakovai E. T. ir D. Ž. turi grąžinti ginčo žemės sklypą SB „Renetas“ ir R. G. . Kartu teismas įpareigojo atsakovę D. P. grąžinti minėtiems atsakovams lygiomis dalimis 76 000 Lt, kuriuos ji gavo sudarydama pripažintą negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atmetė atsakovės D. P. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad įstatymus, reglamentuojančius nuosavybės teisės į žemę atkūrimą, kurie yra svarbūs didelei daliai Lietuvos visuomenės, būtina taikyti vienodai ir teisingai, todėl prokuroras, nustatęs neteisėtus nuosavybės teisės į žemę atkūrimo faktus, privalo imtis visų priemonių pažeidimams pašalinti. Tais atvejais, kai neteisėtus sprendimus yra priėmusios valstybės institucijos ar jų pareigūnai, kreipimasis su ieškiniu dėl tokių sprendimų panaikinimo ir pažeistų teisių atkūrimo laikytinas viešojo intereso gynimu, nes taip ginamas visos valstybės autoritetas. Kolegijos nuomone, šioje byloje generalinis prokuroras gina viešąjį interesą, t. y. kad visiems asmenims, kuriems žemė negali būti grąžinta dėl to, kad ji užimta sodininkų bendrijų ir pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn, būtų taikoma ta pati įstatymo norma – žemė iš šių piliečių turi būti valstybės išperkama. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CK 4.96 straipsnio 3 dalį savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais, jeigu daiktas įgytas neatlygintinai iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn. Kolegijos nuomone, atsakovė D. P. įgijo ginčo žemės sklypą iš apskrities viršininko neatlygintinai, todėl šios žemės savininkas turi teisę išreikalauti ją, neatsižvelgdamas į tai, kieno nuosavybėje ji atsirado. Kolegija taip pat pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog įsigydami ginčo žemę D. P. , E. T. ir D. Ž. nepažeidė įstatymo reikalavimų, nėra reikšminga sprendžiant dėl daikto, įgyto neatlygintinai, išreikalavimo. Kartu kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 0,23 ha žemės grąžinimo yra nekonkreti, t. y. neaišku, kokio dydžio žemės sklypas turi būti grąžintas R. G. , o kokio – SB „Renetas“. Tačiau kolegija nusprendė, kad nėra pagrindo keisti šią teismo sprendimo dalį, nes ieškovas pareiškė nekonkretų ieškinį, o atsakovė šiais argumentais neginčija teismo sprendimo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad dėl šios aplinkybės byloje gali būti priimtas papildomas sprendimas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovai D. P. , E. T. , D. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios arba apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Teismai neteisingai aiškino ir taikė CPK 49 straipsnio 1 dalį, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos. Pagal teismų aiškinimą prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti esant bet kokiam ginčui dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo, neatsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad „sąvoka „viešasis interesas“ yra vertinamojo pobūdžio ir jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2005). Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prokuroro teisė kreiptis į teismą su ieškiniu viešajam interesui ginti negali būti suabsoliutinta ir turi būti ribojama tam tikrų kriterijų, t. y. kai nukentėjęs asmuo pats negali tinkamai apginti savo pažeistų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-267/2001, Nr. 3K-3-354/2005). Prokuroro teisė dalyvauti byloje ginant privataus asmens interesą yra įtvirtinta įstatyme tiems atvejams, kai dėl akivaizdžiai nelygios ginčo šalių padėties (pvz., kai viena iš šalių yra neįgalus asmuo, negalintis savarankiškai pasirūpinti savo teisių apsauga) iškyla šalių lygiateisiškumo principo pažeidimo grėsmė. Ginčo atveju vienas iš asmenų, laikančių, kad buvo pažeistos jų teisės, yra darbingas, socialiai nepažeidžiamas fizinis asmuo, o kitas – juridinis asmuo, taigi šie asmenys galėjo patys ginti savo teises. Prokurorui ginant interesus asmens, kuris galėtų tai padaryti pats, buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/1998).

112. Teismai pažeidė CPK 49 straipsnio 3 dalį. Ieškinys viešajam interesui apginti yra tiesiogiai susijęs su R. G. ir SB „Renetas“ teisėmis, todėl šie asmenys turėjo dalyvauti byloje ne trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bet bendraieškiais (CPK 41, 47 straipsniai). Lietuvos teisės doktrinoje aiškinama, kad jeigu teismo sprendimas dėl ieškinio, pareikšto viešajam interesui apginti, tiesiogiai ar netiesiogiai veiks ir konkrečių asmenų materialiąsias teises ir pareigas, teismas turėtų juos įtraukti į bylą kaip bendrininkus (jeigu sprendimas tiesiogiai veiks atitinkamo asmens materialiąsias subjektines teises) arba kaip trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų (jeigu tokios tiesioginės įtakos nebus) (Civilinio proceso kodekso komentaras. I dalis. Bendrosios nuostatos. – Vilnius: Justitia, 2004, p. 267). Taip pat doktrinoje aiškinama, kad „esminis skirtumas tarp bendrininkų ir trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų yra tas, kad bendrininkus visada sieja bendra teisė ar pareiga, o tarp šalies ir asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, tokio ryšio nėra. Jeigu teismo sprendimas tiesiogiai veiks šių asmenų civilines teises ir pareigas, jie procese turėtų dalyvauti bendraieškiais. Pagal bendruosius civilinio proceso principus, ar įsitraukti į procesą kaip bendraieškiui, gali nuspręsti tik pats asmuo. Tačiau kadangi čia kalbama apie ieškinio viešajam interesui apginti pareiškimą, viršuoju interesu gali būti grindžiama ir minėto principo išimtis. Todėl aukščiau aptariama teismo teisė įtraukti asmenį savo iniciatyva į procesą galioja ir bendraieškiams“. Ginčo atveju tretieji asmenys R. G. ir SB „Renetas“ nepareiškė jokių savarankiškų reikalavimų, todėl teismų sprendimas įpareigoti atsakovus grąžinti šiems asmenims žemės sklypą nuosavybėn ir naudojimuisi yra visiškai nepagrįstas.

123. Teismai, ignoruodami kasatorių prašymus pakeisti netinkamą šalį tinkama ir sujungti nagrinėjamą bylą su kita civiline byla pagal E. T. ir D. Ž. ieškinį atsakovui R. G. dėl žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ne tik pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), bet ir lėmė neteisingą šios bylos išnagrinėjimą. Jeigu nagrinėjamoje byloje R. G. būtų atsakovas, jam būtų galima pareikšti priešieškinį dėl sodo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir kasatoriams nebūtų reikėję kelti atskiros bylos dėl šio sandorio nuginčijimo, ir tai leistų įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis). Be to, teismai nepagrįstai nesustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimo tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla pagal E. T. ir D. Ž. ieškinį atsakovui R. G. dėl žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Dėl to teismai per anksti konstatavo, kad D. P. nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą buvo atkurta neteisėtai, nes minėtoje byloje dar nėra išspręstas ginčas dėl sodo žemės sklypo pardavimo R. G. teisėtumo.

134. Teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 1.80, 4.96 straipsnius. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi CK 4.96 straipsnio 3 dalimi, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ginčijamas žemės sklypas atsakovams E. T. ir D. Ž. buvo perleistas atlygintinai. Apeliacinis teismas nepasisakė dėl minėtų atsakovų sąžiningumo ar nesąžiningumo, nors turėjo šį klausimą išspręsti pagal CK 1.80 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-551/2002, Nr. 3K-3-181/2004). Be to, teismas nutartyje konstatavo, kad „atsakovai, įgydami žemę, nepažeidė įstatymo reikalavimų“. Taigi, neįrodžius E. T. ir D. Ž. nesąžiningumo, ginčo žemės sklypas negali būti iš jų išreikalautas net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažintas neteisėtu bei panaikintas sprendimas atkurti nuosavybės teises (CK 6.153 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1204).

145. Administracinis aktas, kuriuo atsakovei D. P. buvo atkurta nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą, negali būti laikomas neatlygintiniu sandoriu CK 4.96 straipsnio 3 dalies prasme, ir jam turi būti taikomos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, o ne CK normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-961/2003). Be to, minėta, žemės grąžinimo D. P. neteisėtumo klausimas dar nėra iki galo išspręstas.

15Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad:

161. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį, 49 straipsnio 1 dalį, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnį įstatymų nustatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui apginti. Kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Kasatoriai nepagrįstai siaurinamai aiškina prokuroro teisę pareikšti ieškinį tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo negali pats tinkamai apginti savo pažeistų teisių – Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje neribojama prokuroro kompetencija ginant viešąjį interesą civilinių santykių srityje. Sprendimais atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, priimtais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, pažeidžiamas viešasis interesas, kurį remdamasis Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalimi, Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 19 straipsniu, CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka ir būdais gina prokuroras. Seimas 2003 m. liepos 4 d. nutarime Nr. IX-1701 „Dėl problemų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, sprendimo“ įtvirtino nuostatą, kad Generalinė prokuratūra, gindama viešuosius interesus, turi imtis priemonių, kad neteisėtai priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir jų pagrindu sudaryti sandoriai būtų panaikinti įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo atveju buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir prokuroras gina viešąjį interesą, o ne privačių asmenų interesus, todėl prokuroro kreipimasis į teismą su ieškiniu nepažeidė CPK 17 straipsnyje įtvirtinto šalių lygiateisiškumo principo.

172. Teismai teisingai aiškino ir taikė CPK 49 straipsnio 3 dalį. Ginčo atveju nereikėjo pakeisti trečiųjų asmenų R. G. ir SB „Renetas“ procesinės padėties, įtraukiant juos į procesą bendraieškiais, nes pagal CPK 49 straipsnio 3 dalį tokie asmenys gali būti įtraukiami dalyvauti procese arba trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, arba bendraieškiais. Taip pat nebuvo pagrindo pakeisti netinkamą šalį (ieškovą) tinkama (CPK 45 straipsnis), nes ginčo atveju prokuroras turėjo teisę pareikšti ieškinį viešajam interesui apginti.

183. Kasatorių argumentai dėl šios bylos sustabdymo yra nepagrįsti. Visus teisiškai reikšmingus faktus teismas nustatė nagrinėjamoje byloje, todėl nebuvo pagrindo stabdyti šią bylą (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SIA „Parex lizingas“ v. UAB „Parex lizingas“; bylos Nr. 3K-7-260/2005).

194. Teismai, pripažindami negaliojančiu sprendimą atkurti nuosavybės teises, pagrįstai taikė sandorių negaliojimą reglamentuojančias teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. J. N.; bylos Nr. 3K-7-274/2005).

205. Teismai nepažeidė teisės normų, ginančių sąžiningų trečiųjų asmenų teises (CK 1.80, 4.96 straipsniai). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai E. T. ir D. Ž. , sudarydami ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai: įsigijo žemės sklypą su jame esančiu vandens bokštu, dalimi sodininkų bendrijai priklausančios tvoros ir asfaltuoto kelio. Esant tokioms aplinkybėms, šių atsakovų negalima laikyti sąžiningais įgijėjais, todėl žemės sklypas galėjo būti iš jų išreikalautas.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

23Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. birželio 18 d. sprendimu D. P. buvo atkurta nuosavybės teisė į 2 ha ploto žemės sklypą Kryžiokų kaime, grąžinant 0,23 ha ploto žemės sklypą natūra. Teismai pripažino, kad D. P. 0,23 ha ploto žemės sklypas buvo suformuotas ir grąžintas SB „Renetas“ suteiktoje neterminuotam naudojimuisi ir R. G. priklausančioje nuosavybės teise žemėje. Dėl to, atkuriant D. P. nuosavybės teisę į šį žemės sklypą natūra, buvo pažeistos imperatyviosios Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 12 straipsnio 4, 6 punkto nuostatos, kad žemė, užimta sodininkų bendrijų, taip pat pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn, yra valstybės išperkama ir negali būti grąžinama natūra. Grąžintas žemės sklypas 2002 m. birželio 20 d. buvo įregistruotas D. P. vardu Registrų centre. 2002 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi D. P. šį žemės sklypą pardavė, o 2002 m. rugpjūčio 6 d. perdavimo–priėmimo aktu perdavė E. T. ir D. Ž. . Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad E. T. ir D. Ž. negalima laikyti sąžiningais įgijėjais, nes jie žinojo, jog perkamame žemės sklype yra statinių (vandens gręžinys, tvora, įvažiavimas), tačiau, neišsiaiškinę, kam priklauso šis turtas, sudarė sandorį. Be to, atsakovai, žinodami, kad perkamame žemės sklype esantys statiniai priklauso sodininkų bendrijai, pirkimo–pardavimo sutarties 3.5 punkte nurodė apie teisę nutraukti gręžinio eksploataciją, ir šie atsakovų veiksmai rodo jų nesąžiningumą.

24V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 49 straipsnio 1 dalį, nes viešasis interesas nebuvo pažeistas, todėl prokuroras neturėjo teisės pareikšti ieškinio (pirmasis kasacinio skundo argumentas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 49 straipsnio 1 dalies sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį.

26Nagrinėjamoje byloje prokuroras kreipėsi į teismą po to, kai buvo nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2002 m. birželio 18 d. priėmė neteisėtą sprendimą, kuriuo buvo pažeistos imperatyviosios Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 ir 6 punkto nuostatos. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis).

27Valstybės institucijos priima aktus įvairiais klausimais, todėl gali būti, kad neteisėtu aktu yra pažeidžiamos konkretaus fizinio ar juridinio asmens teisės arba teisėti interesai. Dažnai yra situacijų, kai neteisėtas valstybės institucijos aktas pažeidžia kartu ir viešąjį, ir privatųjį interesus. Dėl šios priežasties viešojo intereso gynimas kartu reiškia ir privačiojo intereso gynimą. Taigi, nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas. Dėl to prokuroras, nustatęs valstybės institucijos veikloje neteisėtumo faktą, ne tik turi teisę, bet ir privalo į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis. Viena iš tokių priemonių yra CPK 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prokuroro teisė inicijuoti civilinę bylą. Šiuo atveju civilinė byla inicijuojama viešajam interesui apginti. Tačiau, minėta, apginant viešąjį interesą, kartu apginamas ir privatusis interesas.

28Nagrinėjamoje byloje žemesniųjų instancijų teismai pripažino, kad Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. birželio 18 d. sprendimas yra neteisėtas. Taigi kartu yra pripažinta, kad buvo pažeistas viešasis interesas, kurį prokuroras pagrįstai gynė. Panaikinus minėtą neteisėtą sprendimą, buvo apgintas ne tik viešasis interesas, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas vyktų teisėtai ir skaidriai. Ta aplinkybė, kad kartu buvo apginti privačių asmenų interesai, nepaneigia viešojo intereso ir jo gynimo būtinumo nagrinėjamoje byloje buvimo fakto. Tai, kad ginant viešąjį interesą, kartu gali būti apgintas ir privatusis interesas, tiesiogiai numato ir įstatymas (CPK 49 straipsnio 3 dalis). Dėl šių motyvų teisėjų kolegija pirmąjį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.

29Kasatoriai teigia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 49 straipsnio 3 dalį (antrasis kasacinio skundo argumentas). Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai viešojo intereso gynimas kartu reiškia ir privačiojo intereso gynimą, į bylą taip pat įtraukiami asmenys, kurių privatusis interesas kartu yra ginamas. Dėl šių asmenų procesinės padėties – įtraukti juos į bylą kaip trečiuosius asmenis, pareiškiančius savarankiškus reikalavimus, ar kaip bendraieškius, sprendžia konkrečią bylą nagrinėjantis teismas. Nagrinėjamoje byloje SB „Renetas“ ir R. G. buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Tokį jų procesinės padėties įvertinimą nulėmė ta aplinkybė, kad nei ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko sprendimas, nei ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis tiesiogiai nedarė įtakos šių trečiųjų asmenų teisėms. SB „Renetas“ dėl ginčijamo sprendimo ir sutarties neprarado žemės sklypo valdymo teisės. R. G. taip pat neprarado nuosavybės teisės į ginčijamą žemės sklypą, nes jo nuosavybės teisė į šį žemės sklypą atsirado dar 1993 m., įregistravus 1993 m. rugpjūčio 2 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal CK 1.75 straipsnio 4 dalį, jeigu tas pačias teises į daiktą ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo. R. G. nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą įregistravo 1993 m., o ieškovai – tik 2002 m., taigi šio žemės sklypo savininku pagal daiktinės teisės normas yra R. G. . Dėl to nei Vilniaus apskrities viršininko sprendimas, nei teismo pripažinta negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartis R. G. nuosavybės teisės nepanaikino. Dėl šių motyvų teisėjų kolegija antrąjį kasacinio skundo motyvą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.

30Kasaciniame skunde nurodoma, kad dėl netinkamos R. G. procesinės padėties nustatymo atsakovai neteko teisės pareikšti jam priešinį ieškinį (trečiasis kasacinio skundo argumentas). Teisėjų kolegija jau konstatavo, kad daiktinės teisės aspektu R. G. buvo ir tebėra ginčo sklypo savininkas ir nagrinėjamoje byloje ginčijami sprendimas bei sutartis nedarė įtakos jo nuosavybės teisei (CK 1.75 straipsnio 4 dalis). Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai R. G. pripažino trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Ta aplinkybė, kad atsakovai pareiškė ieškinį R. G. atskiroje byloje, teismams netrukdė nagrinėti šios bylos, nes, minėta, R. G. nuosavybės teisę gina CK 1.75 straipsnio 4 dalis. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija trečiąjį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.

31Kasatoriai teigia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 1.80 ir 4.96 straipsnius, nes žemės sklypą jie įgijo atlygintinai (ketvirtasis kasacinio skundo argumentas). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiuo argumentu. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai E. T. ir D. Ž. žemės sklypą iš D. P. įsigijo už 76 000 Lt. Taigi ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis yra atlygintinis sandoris. Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šie atsakovai yra nesąžiningi. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios instancijos teismo nustatytų faktų. Teismui konstatavus, kad atsakovai yra nesąžiningi, ginčo žemės sklypas iš jų buvo išreikalautas pagrįstai, nes iš nesąžiningo asmens daiktas gali būti išreikalautas visais atvejais (CK 4.96 straipsnis). Dėl to vien ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ginčijamą sutartį kaip neatlygintinį sandorį, neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui.

32Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį kasaciniame skunde nurodytais motyvais.

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

35Nutarties nuorašą išsiųsti Registrų centrui.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas – Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras – 2004 m. birželio... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2005 m. gegužės 5 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovai D. P. , E. T. , D. Ž. prašo panaikinti Vilniaus... 10. 1. Teismai neteisingai aiškino ir taikė CPK 49 straipsnio 1 dalį, taip pat... 11. 2. Teismai pažeidė CPK 49 straipsnio 3 dalį. Ieškinys viešajam interesui... 12. 3. Teismai, ignoruodami kasatorių prašymus pakeisti netinkamą šalį tinkama... 13. 4. Teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 1.80, 4.96 straipsnius.... 14. 5. Administracinis aktas, kuriuo atsakovei D. P. buvo atkurta nuosavybės... 15. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 16. 1. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį, 49 straipsnio 1 dalį, Prokuratūros... 17. 2. Teismai teisingai aiškino ir taikė CPK 49 straipsnio 3 dalį. Ginčo... 18. 3. Kasatorių argumentai dėl šios bylos sustabdymo yra nepagrįsti. Visus... 19. 4. Teismai, pripažindami negaliojančiu sprendimą atkurti nuosavybės teises,... 20. 5. Teismai nepažeidė teisės normų, ginančių sąžiningų trečiųjų... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 23. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2002 m.... 24. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino... 26. Nagrinėjamoje byloje prokuroras kreipėsi į teismą po to, kai buvo... 27. Valstybės institucijos priima aktus įvairiais klausimais, todėl gali būti,... 28. Nagrinėjamoje byloje žemesniųjų instancijų teismai pripažino, kad... 29. Kasatoriai teigia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 49 straipsnio 3... 30. Kasaciniame skunde nurodoma, kad dėl netinkamos R. G. procesinės padėties... 31. Kasatoriai teigia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 1.80 ir 4.96... 32. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad nėra pagrindo... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.... 35. Nutarties nuorašą išsiųsti Registrų centrui.... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...