Byla ATP-202-360/2012

Dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Administracinės komisijos prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 3 d. nutarimas ir L. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 503 straipsnį paskirta administracinė nuobauda

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Administracinės komisijos prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 3 d. nutarimas ir L. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 503 straipsnį paskirta administracinė nuobauda,

Nustatė

2Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas 2011 m. liepos 14 d. L. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad L. L. 2011 m. birželio 12 d., apie 20.00 val., savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydama savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijama G. V., iš daugiabučio namo kiemo, esančio ( - ), Gargžduose, teritorijos ištraukė ir išmetė į šiukšlių konteinerį 4 vnt. ženklų, draudžiančių vedžiotis šunis, su stulpais, dėl ko G. V. buvo padaryra 60 litų turtinė žala. Tokiu būdu L. L. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje.

32011 m. lapkričio 3 d. Administracinė komisija prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos (toliau – Komisija) nutarimu L. L. nutraukė bylą pagal ATPK 188 straipsnį, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

4G. V. nesutikdamas su 2011 m. lapkričio 3 d. Komisijos nutarimu kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti minėtą nutarimą ir L. L. paskirti administracinę nuobaudą pagal ATPK 50 straipsnį dėl smulkaus svetimo turto pagrobimo.

5Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 19 d. nutarimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas nutarimu konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole tik abstrakčiai nurodyta, jog L. L. G. V. pagamintus ženklus, draudžiančius vedžioti šunis, ištraukė savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydama savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijama G. V., tačiau nėra nurodytas konkretus teisės aktas, kurio reikalavimus L. L. pažeidė. Tokie teisės aktai taip pat nepateikti į bylą. Taigi duomenų, leidžiančių kvalifikuoti L. L. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus veiksmus kaip savavaldžiavimą, byloje nėra. Apylinkės teismas sutiko su Komisijos išvada, jog L. L. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, sudėties. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Komisija nepagrįstai nutraukė bylą, kadangi neįvertino, kad L. L. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytuose veiksmuose yra ATPK 503 straipsnio sudėtis, nes L. L. tyčia iš daugiabučio namo kiemo, esančio ( - ), Gargžduose, teritorijos ištraukė ir išmetė į šiukšlių konteinerį 4 vnt. ženklų, draudžiančių vedžiotis šunis, su stulpais, dėl to G. V. buvo padaryta 60 litų turtinė žala. Tokiu būdu apylinkės teismas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo Komisijos 2011 m. lapkričio 3 d. nutarimą panaikino ir L. L. pagal ATPK 503 straipsnį, pritaikęs ATPK 301 straispnio nuostatas paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą, bei įpareigojo L. L. atlyginti G. V. 62,64 litų turtinį nuostolį.

6L. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantės teigimu, teismas spręsdamas klausimą dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 503 straipsnį, pirmiausiai turėjo tinkamai nustatyti, ar iš tiesų buvo sunaikintas vertingas turtas, pareikalauti iš nukentėjusiojo tai patvirtinančių įrodymų bei tinkamai įvertinti visas bylos aplinkybes. Tačiau teismas, vadovaudamasis tik G. V. žodiniais paaiškinimais nusprendė, kad ženklų pagaminimui buvo išleista 62,64 litai. Apeliantė nurodo, jog tai buvo paprasti ir nedažyti, kuoliukai, paprastos lazdelės, ne daugiau kaip 0,5 m., kurių galima pasirinkti pievoje, ant kurių iš kartono buvo priklijuoti popieriniai ženklai su perbrauktu šunimi. Jie neturėjo absoliučiai jokios vertės ir tuo labiau negalėjo kainuoti tiek kiek nurodė G. V. Apeliatės nuomone, G. V. pastatyti ženklai, tik gadino kiemo vaizdą. Mano, jog remiantis tik G. V. žodžiais ir jo paties, praėjus daugiau, kaip pusei metų, surašyta sąmata, konstatuoti apie G. V. padarytą turtinį nuostolį, teismas neturėjo jokio pagrindo. G. V. išskyrus jo surašytos sąmatos, kuri negali būti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu žalos sumą, nepateikė absoliučiai jokių įrodymų apie tai, kad tai buvo jo vertingas turtas. Teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad kuoliukai, G. V. buvo pastatyti savavališkai. Todėl mano, jog paties G. V. veikoje buvo administracinės atsakomybės požymių.

7Be to, apeliantė nesutinka ir su tuo, jog apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi pratęsė administracinės bylos nagrinėjimo terminą vieneriems metams. Pasak apeliantės, tam nebuvo jokio pagrindo. Pažymi, jog administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo terminai pratęsiami neilgiau, negu numatyta ATPK 35 str., kai asmuo vengia administracinės atsakomybės, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, serga, paskelbiama jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo arba kitų objektyvių priežasčių nustatytais terminais neįmanoma išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Tokių ATPK 282 str. nustatytų priežasčių byloje, apeliantės teigimu, nėra.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu L. L. pripažinta kalta dėl ATPK 503 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo. Šioje teisės normoje numatyta, jog tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos, užtraukia baudą nuo 100 iki 300 Lt.

10Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už nurodytame ATPK straipsnyje nustatyto pažeidimo padarymą, būtina įrodyti šio administracinio teisės pažeidimo sudėtį, t. y. nustatyti, kad asmuo sunaikino ar sužalojo turtą, toks turto sugadinimas nepadarė žymios žalos bei, kad šį pažeidimą asmuo padarė tyčia.

11ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

12Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo detaliai ištirti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad L. L. tyčia iš daugiabučio namo kiemo, esančio ( - ), Gargžduose, teritorijos ištraukė ir išmetė į šiukšlių konteinerį 4 vnt. ženklų, draudžiančių vedžioti šunis su stulpais, dėl ko G. V. buvo padaryta 62,64 litų turtinė žala. L. L. pripažino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes ir jų neginčija, tačiau apeliantės teigimu, teismas patraukdamas ją administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 503 turėjo tinkamai nustatyti ar buvo sunaikintas vertingas turtas, nes anot apeliantės, pastatyti ženklai neturėjo jokios vertės. Tokie skundo argumentai nepagrįsti, nes ATPK 503 teisės normoje yra numatyta tik nežymi padaryta žala, o ne kaip teigiama apeliaciniame skunde, vertingas turtas. Be to, apeliantė skundžiamą nutarimą kritikuoja ir dėl to, jog byloje nėra turtinę žalą patvirtinančių įrodymų, o teismas įpareigodamas G. V. atlyginti 62,64 litus, nepagrįstai rėmėsi tik G. V. paaiškinimais ir jo paties sudaryta pateikta sąmata. Apygardos teismas pažymi, jog ATPK 37 str. nustatyta, kad jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, apylinkės teismo teisėjas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį.

13Civilinio kodekso 6.249 str. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismas šioje byloje būtų netinkamai nustatęs turtinio nuostolio dydį. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo patirtus nuostolius sudaro pirktos medžiagos skirtos ženklų gamybai. G. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog ženklams pagaminti reikalingas medžiagas pirko skirtingose parduotuvėse, pirkimo dokumentų neišsaugojo, nemanė, kad jų gali prireikti. Apeliantės teiginiai, kad priteista suma per didelė, kad pagaminti ženklai neturėjo jokios vertės nėra pagrįsti objektyviais įrodymais. Byloje pateikta sąmata patvirtina, jog pirktų medžiagų sumos nėra padidintos ar kitaip iškreiptos.

14Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas būtų pažeidęs kokias nors administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną reglamentuojančias teisės normas.

15Pažymėtina ir tai, jog G. V. veiksmai, kai jis savo iniciatyva, tik žodžiu suderinęs su namo gyventojais nutarė įteisinti ženklus draudžiančius vedžioti šunis daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo teritorijoje taip pat nėra teisėti. Tokių ženklų įrengimui, esant tam tikroms aplinkybėms, reikalingas ne namo gyventojų sutikimas, o atitinkamų valstybės institucijų leidimas. Gyventojai, norintys kiemuose pastatyti ženklus, draudžiančius vedžioti šunis, turėtų kreiptis į miesto savivaldybės instituciją. Tačiau nepaisant to, L. L. tai nesuteikė jokios teisės sunaikinti G. V. turto, t. y. ištraukti ir išmesti gamintus ženklus į šiukšlių konteinerį.

16Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta apygardos teismas sprendžia, jog L. L. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 503 straipsnį už svetimo turto sunaikinimą.

17Nepagrįsti ir apeliantės skundo argumentai, jog teismas neturėjo pagrindo pratęsti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo termino. ATPK 35 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė ne ilgiau nei vieneriems metams pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pagal teismų praktiką sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Bylai esant teismo žinioje, teismas turi pareigą išspręsti termino pratęsimo klausimą, priimdamas motyvuotą nutartį. Iš bylos medžiagos matyti, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi, konstatavęs, jog dėl objektyvių priežasčių neįmanoma bylos išnagrinėti per įstatymo nustatytą terminą, nagrinėjimo terminą pratęsė vienerių metų laikotarpiui. Apygardos teismas konstatuoja, kad ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą pirmosios instancijos teismas pasinaudojo teisėtai, pagrįstai ir laiku, nustatęs faktinį pagrindą pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą, todėl apeliantės skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

18Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

20L. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

21Nutartis neskundžiama.