Byla 2A-1194/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. galutinio sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3693-232/2012 pagal ieškovo Latvijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovės „1C:Multimedia Baltic“ ieškinį atsakovui R. D. dėl skolos priteisimo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims Latvijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovei „Akelote“ ir Ko (toliau tekste – SIA „Akelote“ ir Ko), bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Akelote“ ir Ko.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 211 668,04 Lt skolos, 14 914,91 Lt palūkanų, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė 2008 m. rugsėjo 30 d. atsakovo ieškovui išduotu 43 477,68 Latvijos latų (2 11 668,04 Lt) vertės vekseliu, kuriuo atsakovas šią sumą ieškovui įsipareigojo sumokėti iki 2008 m. lapkričio 30 d., tačiau prievolių pagal minėtą vekselį neįvykdė.

5Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 11 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.

6Atsakovas pateikė prieštaravimus, prašydamas panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, vekselį jis pasirašė ne asmeniškai, o UAB „Akelotė ir ko“ vardu. Taip pat nurodė, kad nėra gavęs pinigų iš minėtos bendrovės. Ieškovo teigimu, tais atvejais, kai ieškovas nenorėdavo parduoti prekių be išankstinio apmokėjimo, buvo prašoma trečiųjų asmenų pasirašyti vekselį. Taip buvo ir minėto vekselio atveju - ieškovas teikė prekes SIA „Akelotė“ ir Ko, o UAB „Akelotė“ ir Ko kaip garantą pasirašė vekselį. Tačiau atsakovas vekselį pasirašė ne savo, o įmonės vardu. SIA „Akelote“ ir Ko yra iškelta bankroto byla, ieškovas šioje byloje yra pareiškęs 31 832,70 latų kreditorinį reikalavimą. Ši aplinkybė patvirtina, kad sutartis dėl prekių tiekimo buvo sudaryta ieškovo su SIA „Akelotė“ ir Ko ir ši įmonė buvo prekių gavėja, todėl ir skolą pagal vekselį turi grąžinti ši įmonė.

7Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad jau yra gavęs Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusį 2010 m. birželio 11 d. preliminarų sprendimą, todėl nėra teisinio pagrindo priimti atsakovo prieštaravimų.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 27 d. galutiniu sprendimu 2010 m. birželio 11 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir ieškovui iš atsakovo priteisė 1 035,84 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad atsakovui nepavyko įteikti paštu preliminaraus sprendimo, todėl ieškovo prašymu jis buvo įteiktas per antstolį 2010 m. rugpjūčio 25 d. atsakovo darbovietei UAB „Biuro sprendimai“. Teismas, 2010 m. rugsėjo 17 d. gavęs atsakovo prašymą pratęsti terminą prieštaravimams pareikšti, prašymą tenkino rezoliucija. Prieštaravimai pateikti nustatytu laiku, todėl byloje nebuvo išduotas vykdomasis raštas, o preliminarus sprendimas nėra įsiteisėjęs.

10Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl suklydimo pasirašant vekselį, motyvuodamas tuo, kad tokie apelianto argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Atsakovas yra verslininkas, todėl turi patirties tvarkant verslo bei finansinius reikalus ir veikdamas kaip apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo perskaityti tekstą po kuriuo pasirašo. Teismo nuomone, mažai tikėtina, kad atsakovas būdamas verslininku ir nemokėdamas rusų kalbos būtų pasirašęs po tekstu kurio nesuprato. Be to, atsakovas pasirašydamas vekselį savo parašo nepatvirtino bendrovės spaudu, todėl turėjo suprasti, kad vekselyje nustatytas prievoles prisiima asmeniškai. Teismo vertinimu, vekselis buvo išduotas užtikrinti SIA „Akelote“ ir Ko bei UAB „Akelotė“ ir Ko atsiskaitymus už prekes. Pagrindinis skolininkas SIA „Akelotė“ ir Ko yra bankrutavusi; bankroto administratorės teigimu, ieškovo 39 556, 13 latų reikalavimas SIA „Akelotė“ ir Ko bankroto byloje nebus patenkintas; BUAB „Akelotė“ ir Ko taip pat nemoki; abiejų bendrovių skola ieškovui sudaro 69 834,50 latų. Todėl sprendė, kad ieškovo reikalavimas pagrįstas.

11Teismas, vertindamas bylos nagrinėjimo metu atsakovo pareikštą reikalavimą nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nustatė, kad ieškovas Latvijos Respublikoje buvo inicijavęs priverstinį skolos išieškojimą pagal minėtą vekselį ne ginčo tvarka. Rygos apygardos teismo prisiekusi notarė 2008 m. gruodžio 1 d. atsakovui siuntė raginimą dėl įsipareigojimo geruoju įvykdymo pagal minėtą vekselį. Rygos Kuržemės apygardos teismas 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu atmetė ieškovo reikalavimą išieškoti skolą ne ginčo tvarka nustatęs, kad atsakovui nebuvo įteiktas raginimas įvykdyti įsipareigojimus pagal vekselį. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes konstatavo, kad minėtas Latvijos Respublikos teismo sprendimas negali būti laikomas sprendimu, kuriuo ginčas tarp šalių išspręstas iš esmės, taip pat šis sprendimas negali būti prilyginamas teismo nutarčiai, kuria priimamas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ar patvirtinama šalių taikos sutartis. Todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo bylą nutraukti vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. galutinį sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

141. Rygos miesto Kuržemės apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. įsiteisėjusiu sprendimu jau yra išspręstas tarp šalių šis ginčas, todėl teismas turėjo nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

152. Teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 4,7 p.), nes teismo sprendimas be motyvų – teismas nepasisakė dėl atsakovo nurodytų argumentų. Be to, tokiu būdu pažeidė lygiateisiškumo ir teisės į gynybą principus.

163. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė argumentus dėl ieškinio senaties taikymo, tačiau teismas dėl to nepasisakė.

17Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

181. Latvijos Respublikos teismas, nagrinėdamas ieškovo paraišką dėl neginčijamo vekselio priverstinio vykdymo nenagrinėjo ieškovo ieškinio atsakovui dėl skolos priteisimo pagal 2008 m. rugsėjo 30 d. atsakovo išduotą vekselį. Latvijos Respublikos Kuržemės apygardos teismas savo sprendimu atsisakė pradėti priverstinį vykdymą supaprastina tvarka (padaryti vykdomąjį įrašą), motyvuodamas tuo, kad notaro užpildytame protesto akte nėra duomenų apie tai, jog skolininkui, esančiam ne Latvijos Respublikoje buvo tinkamai pranešta apie reikalavimą. Taigi, Latvijos Respublikos teismas nesprendė ginčo dėl vekselio pagrįstumo, jo pasirašymo aplinkybių ar skolos priteisimo.

192. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo deklaratyvaus pobūdžio samprotavimus arba jų iš viso nevertino. Atsakovas yra verslininkas, suprato kalbą, kuria pasirašė vekselį, todėl prisiėmė įsipareigojimus pagal vekselį. Pažymi, kad atsakovas iki šiol nėra pareiškęs ieškinio dėl vekselio nuginčijimo, o prievolę atsiskaityti pagal išduotą ieškovui vekselį ėmė ginčyti tik praėjus dvejiems metams po jo išrašymo.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

22Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo iš atsakovo priteisti skolą pagal atsakovo ieškovui 2008 m. lapkričio 30 d. išduotą vekselį.

23Apeliacinis skundas grindžiamas dviem argumentais: 1) Latvijos Respublikos teismas jau yra išsprendęs tarp šalių ginčą, todėl teismas turėjo nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu; 2) skundžiamas sprendimas taip pat naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi teismas nepasisakė dėl ieškovo argumentų ir įrodymų.

24Dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

25CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).

26Apeliantas, prašydamas nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, remiasi Latvijos Respublikos Rygos Kuržemės apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu, kuriuo buvo atmestas ieškovo reikalavimas išieškoti ieškovui iš atsakovo skolą ne ginčo tvarka, pagal 2008 m. rugsėjo 30 d. atsakovo ieškovui išduotą 43 477,68 latų vertės vekselį (10 b. l.). Iš minėto Latvijos Respublikos teismo sprendimo matyti, kad ieškovas kreipėsi į Latvijos Respublikos teismą, prašydamas priverstinio 2008 m. rugsėjo 30 d. protestuojamo vekselio vykdymo. Rygos Kuržemės apygardos teismas 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškovo reikalavimą atmetė, nes teismui nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, jog yra įvykdytas Latvijos Respublikos civilinio proceso įstatymo 404 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimas - įteikti raginimą skolininkui įvykdyti prievolę. Taigi Latvijos Respublikos teismas išnagrinėjo ieškovo paraišką dėl įsipareigojimų neginčijamo priverstinio vykdymo supaprastinta tvarka, remiantis vekselį, kaip vertybinį popierių, reglamentuojančiomis įstatymo nuostatomis. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti skolą iš atsakovo remiantis prievoliniais teisiniais santykiais (CK 6.63 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisinių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Tačiau tokiu atveju vekselio turėtojas nepraranda reikalavimo teisės į vekselio davėją, tačiau vekselio turėtojas neturi besąlyginio reikalavimo teisės pagal ginčijamą vekselį, kaip vertybinį popierių, o skolininkas jam gali reikšti prieštaravimus, neribojamus ĮPVĮ nuostatų. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Taigi, pagal minėtus kasacinio teismo išaiškinimus ieškovas, praleidęs ĮPVĮ nustatytus terminus ir nesikreipęs į notarą ĮVPĮ nustatyta tvarka, gali kreiptis į teismą tik bendraisiais pagrindais, privalėdamas įrodyti teisinio santykio atsiradimo pagrindą pagal vekselį ir nebegali reikalauti priteisti skolą remdamasis ĮPVĮ normomis ir tokiu atveju įrodžius prievolės atsiradimo pagrindą ir pinigų perdavimo faktą nėra teisinio pagrindo atmesti ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo. Pirmiau aptartos faktinės aplinkybės ir kasacinio teismo išaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad šioje byloje ieškovo reiškiamas reikalavimas negali būti vertinamas, kaip tapatus ieškovo pareikštam Rygos Kuržemės apygardos teismui, atitinkamai apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas turėjo procesą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

27Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28CPK 430 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teismo pareiga dokumentinio proceso antrajame etape išnagrinėti bylą ir galutiniu sprendimu ginčą išspręsti visiškai. Toks sprendimas priimamas tada, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti pareikštų visų reikalavimų pagrįstumą (CPK 260 str.).

29Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvus ir apelianto argumentus dėl absoliutaus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo, konstatuoja, kad atsakovas iš esmės nesutinka su teismo argumentacija taikant materialiosios teisės normas ginčo atveju, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė ir nevertino atsakovo argumentų ginčo klausimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad materialiosios teisės normų atitinkamas taikymas ir teismo argumentacija, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, su kuria nesutinka apeliantas, negali lemti išvados, kad yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Nagrinėjamu atveju teismas atmetė atsakovo argumentus dėl suklydimo pasirašant vekselį, motyvuodamas tuo, kad tokie apelianto argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kadangi atsakovas yra verslininkas, turėjo patirties tvarkant verslo bei finansinius reikalus ir veikdamas kaip apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo perskaityti tekstą po kuriuo pasirašo. Pirmosios instancijos teismo nuomone, mažai tikėtina, kad atsakovas būdamas verslininku ir nemokėdamas rusų kalbos būtų pasirašęs po tekstu, kurio nesuprato. Be to, atsakovas pasirašydamas vekselį savo parašo nepatvirtino bendrovės spaudu, todėl turėjo suprasti, kad vekselyje nustatytas prievoles prisiima asmeniškai. Teismas taip pat nustatė, kad vekselis išduotas trečiųjų asmenų (bendrovių) prievolių užtikrinimui; atsakovas buvo UAB „Akelote“ ir Ko vienintelis akcininkas ir direktorius, o SIA „Akelote“ ir Ko“ dukterinė Lietuvos bendrovės įmonė; tretieji asmenys bankrutavusios įmonės, kurių turto nepakaks patenkinti ieškovo reikalavimų; bendra abiejų įmonių skola sudaro 69 834,50 latų, todėl laikė, kad ieškovo reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas. Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgęs į atsakovo prieštaravimo argumentus. Taigi nagrinėjamojoje byloje teismas nagrinėjo aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl atsakovo valios ar supratimo trūkumų, pasirašant minėtą vekselį, buvimo, tyrė šalių teisinius ir verslo santykius, vertino prievolės turinį, aiškinosi atsakovo valios pasirašyti minėto vekselio formavimosi procesą (bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tokiu būdu ne pirmą kartą užtikrinamos trečiųjų asmenų prievolės), vertino šalių elgesį, atsakovo patirtį versle ir kitas svarbias aplinkybes, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė ir nevertino atsakovo argumentų ginčo klausimu, atitinkamai nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 4 ,7 p.)

30Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad esant atsakovo reikalavimui, teismas neįvertino atsakovo argumentų dėl ieškinio senaties taikymo, kadangi atsakovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio protokoluose nėra užfiksuoti atsakovo reikalavimai dėl ieškinio senaties taikymo.

31Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas galutinis sprendimas, kuriuo paliktas nepakeistas preliminarus sprendimas šioje byloje yra priimtas tinkamai pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą nėra teisinio pagrindo.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų.

33Ieškovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė rašytinių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija dėl jų nesprendžia (CPK 98 str.).

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 11 d. preliminariu sprendimu... 6. Atsakovas pateikė prieštaravimus, prašydamas panaikinti preliminarų... 7. Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad jau yra gavęs Vilniaus... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 27 d. galutiniu sprendimu 2010 m.... 10. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl suklydimo pasirašant vekselį,... 11. Teismas, vertindamas bylos nagrinėjimo metu atsakovo pareikštą reikalavimą... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012... 14. 1. Rygos miesto Kuržemės apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d.... 15. 2. Teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo... 16. 3. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė argumentus dėl ieškinio... 17. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą... 18. 1. Latvijos Respublikos teismas, nagrinėdamas ieškovo paraišką dėl... 19. 2. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo deklaratyvaus pobūdžio samprotavimus... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 22. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovo reikalavimo... 23. Apeliacinis skundas grindžiamas dviem argumentais: 1) Latvijos Respublikos... 24. Dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.... 25. CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos... 26. Apeliantas, prašydamas nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto... 27. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.... 28. CPK 430 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teismo pareiga dokumentinio proceso... 29. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvus ir apelianto... 30. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad esant... 31. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 33. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė rašytinių įrodymų... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. galutinį sprendimą palikti...