Byla 2-1090-880/2014
Dėl skolos priteisimo

1Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. V.-V. ieškinį atsakovui M. L. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2Ieškovė kreipėsi į teismą dėl 8375 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo M. L..

3Atsakovui apie ieškinį pranešta tinkamai. Iš atsakovo per teismo nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį nėra gautas, todėl tenkintinas ieškovo prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo (LR CPK 142 str. 4 d.).

4Ieškinį tenkinti visiškai.

5Ieškinys tenkintinas visiškai.

6Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.

7Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

8Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 1 d. atsakovas M. L. išdavė ieškovei J. V.-V. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo iki 2012 m. balandžio 2 d. besąlygiškai įsipareigojo ieškovei sumokėti 8375 Lt, tačiau, suėjus vekselio apmokėjimo terminui, skolos nesumokėjo, todėl dėl skolos priteisimo ieškovė kreipėsi į teismą.

9Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Pagal kasacinį teismą aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 str.). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad nors vekselyje įtvirtinta prievolė yra abstraktaus pobūdžio, tačiau suprantama, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 1 d. atsakovas M. L. išdavė ieškovei neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo ieškovei besąlygiškai sumokėti 8375 Lt iki 2012 m. balandžio 2 d., tačiau, suėjus vekselio apmokėjimo terminui, skolos nesumokėjo. Ieškovė terminą kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo praleido, todėl savo pažeistas teises gina teisme. Konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos bei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės tokio pobūdžio bylose. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). CK 6.871 straipsnyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt, turi būti rašytinė. Nagrinėjamo ginčo atveju paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Atsakovo prievolė sumokėti ieškovei 8375 Lt įforminta vekseliu. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Nors vekselyje neįtvirtintas pinigų perdavimo atsakovui faktas, šį faktą ieškovė grindžia rašytinais įrodymais, t.y. banko pavedimais. Pagal prievolės esmę, skolininkas privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (LR CK 6.1 str.). LR CK 6.38 str. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovas prievolę grąžinti gautą paskolą nustatytu terminu pažeidė, todėl iš jo priteistina ieškovės nurodyta skola.

10CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. spalio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11CPK 93 str. 1 d. nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, sumokėjo 251 Lt žyminio mokesčio ir patyrė 500 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai rengiant ieškinį, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 751 Lt bylinėjimosi išlaidos.

12Teismas, vadovaudamasis CPK 142 str. 4 d., 285 str., 286 str.,

Nutarė

13Ieškinį tenkinti visiškai.

14Priteisti J. V.-V. naudai iš atsakovo M. L. 8375 Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. spalio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 751 Lt bylinėjimosi išlaidų.

15Išaiškinti atsakovui, kad sprendimas už akių negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau šalis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

16Išaiškinti ieškovui, kad sprendimas už akių per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Ryšiai