Byla e2-1099-998/2018
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė, sekretoriaujant Ritai Bružinskienei, dalyvaujant ieškovo atstovams R. V., advokatui Laimonui Straukai, atsakovams S. M., A. M., atsakovų atstovui advokatui Dariui Krenciui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams S. M., A. M. dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovų S. M. ir A. M. solidariai priteisti 8 833,41 Eur skolos, 883,34 Eur baudos, 4 004,54 Eur palūkanų, iš viso 13 721,27 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2012-01-07 paskolos sutartį paskolino A. M. 8 833,41 Eur (30 500,00 Lt), kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2012-12-24. Paskolą laidavo dabar jau bankrutavusi ir išregistruota iš juridinių asmenų registro UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. M., todėl išregistruotas juridinis asmuo į procesą nėra traukiamas. Ieškovo teigimu, atsakovas A. M. nurodė, kad paskola jam būtina jo šeimos turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai. Tai patvirtina išrašas iš nekilnojamojo turto registro, kad abiejų atsakovų vardu yra įregistruotas žemės sklypas su jame statomu gyvenamuoju namu. Todėl ieškovas nurodo, jog už skolos grąžinimą solidariai yra atsakingi abu atsakovai, nes pinigai buvo skolinami abiejų sutuoktinių interesų tenkinimui. 2012-01-07 paskolos sutarties 5 punktas numato, kad už gautą paskolą atsakovas privalėjo mokėti 8 procentų metines palūkanas nuo pasiskolintos sumos. 6 punktas numato, kad už paskolos negrąžinimą iki paskolos sutarties 3 punkte numatytos datos atsakovas moka 10 procentų baudą nuo negrąžintos pasiskolintos sumos. Todėl atsakovai pagal 2012-01-07 paskolos sutartį yra solidariai skolingi 8 833,41 Eur skolos, 883,34 Eur baudos bei 4 004,52 Eur palūkanų.

5Atsakovas A. M. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2012-01-07 paskolos sutartimi 30 500,00 Lt (8 833,41 Eur) paskola jam nebuvo suteikta, todėl nei jis, nei jo sutuoktinė menamos skolos grąžinti neprivalo. Ieškovo menamai suteikta paskola nebuvo panaudota gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai. Be to, apie 2012-01-07 paskolos sutartį sutuoktinė nebuvo informuota, todėl solidariai atsakyti neprivalo. Atsakovo teigimu, pagal ieškovo nurodytą 2012-01-07 paskolos sutartį piniginių lėšų grąžinti neprivalo, kadangi tokių piniginių lėšų iš ieškovo negavo. Atkreipia dėmesį, jog paskolos davėjas 5 metus nei skolos, nei palūkanų, nei baudų iš jo nereikalavo. Ieškovas iš jo prisiteisdamas mažesnę skolą 2013 m. menamos paskolos pagal 2012-01-07 paskolos sutartį nereikalavo. Atsakovas taip pat nurodo, kad reikalavimas priteisti 883,34 Eur baudos yra nepagrįstas, kadangi netesyboms nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Palūkanų skaičiavimui taikytinos 9 p. nuostatos. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.

6Atsakovai pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jiems nebuvo suteikta menama paskola, todėl jos neprivalo grąžinti. Nurodė, jog, jų žiniomis, ieškovas yra pateikęs ieškinį Ž. J. ir S. J. dėl 8 833,41 Eur paskolos pagal 2012-01-07 paskolos sutartį. Atsakovai mano, kad ieškovas 2012-01-07 neturėjo 61 000,00 (17 666,82 Eur) piniginių lėšų, kuriuos, kaip nurodo, paskolino A. M. ir Ž. J.. Pažymėjo, jog ieškovo menama paskola nebuvo panaudota gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai. Piniginės lėšos namo statybai buvo gautos iš banko pagal 2010-10-04 kredito sutartį. Atsakovai taip pat nurodė, kad jeigu teismas nuspręstų tenkinti ieškinį, prašo skolos išmokėjimą išdėstyti per 8 mėnesius, priteistą sumą mokant atsakovui A. M. proporcingai lygiomis dalimis kas mėnesį.

7Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinį palaikė, prašė tenkinti visa apimtimi. Ieškovo atstovas advokatas L. Strauka pažymėjo, jog skolos gavimą patvirtina 2016-06-07 priedas prie paskolos sutarties pasirašytos 2012-01-07, pagal kurią atsakovas A. M. įsipareigojo skolą mokėti dalimis kas mėnesį, tačiau mokėjimų nevykdė, todėl yra pagrindas prašyti visos skolos.

8Atsakovai, jų atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepimuose nurodytais argumentais. Atsakovo atstovas papildomai nurodė, kad 2016-06-07 priedo prie 2012-01-07 paskolos sutarties terminas yra nesuėjęs, todėl nėra pagrindo prašyti priteisti skolą.

9Teismas

konstatuoja:

10remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2012-01-07 tarp paskolos davėjo – A. V. ir paskolos gavėjo – A. M. pasirašyta paskolos sutartis, pagal kurią paskolos davėjas suteikia paskolos gavėjui 30 500 Lt paskolą (sutarties 1 p.). Paskolos gavėjas paskolos sumą – 30 500 Lt įsipareigoja grąžinti iki 2012-12-24 (sutarties 3 p.). Paskolos gavėjas patvirtina, kad jis prieš pasirašant sutartį iš paskolos davėjo gavo 30 500 Lt (sutarties 12 p.) Paskolos laiduotojas (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus A. M. (sutarties 13 p.).

11Iš VĮ Registrų centras pažymėjimo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota iš juridinių asmenų registro 2014-05-21 – likviduota bankrutavus.

12Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.

13Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, jog A. V. ir A. M. 2012-01-07 pasirašė paskolos sutartį.

14Paskolos sutartis yra viena iš civilinių teisinių asmenų kreditavimo formų. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas.

15Nagrinėjamu atveju teismo posėdžio metu atsakovas A. M. patvirtino, kad paskolos sutartis yra surašyta jo ranka, kad ant paskolos sutarties yra jo parašas, tačiau teigė, kad pinigų pagal paskolos sutartį negavo.

16Pažymėtina, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo šios kategorijos bylose kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2008); kai skolos dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, įrodyti pinigų perdavimo faktą turi paskolos davėjas; kai skolos dokumentas patvirtina pinigų perdavimą, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą turi paskolos gavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Taigi, tais atvejais, kai raštu sudarytoje sutartyje patvirtinamas paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjui, pastarajam tenka įrodinėjimo našta pagrįsti, kad jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje (CPK 12, 178 straipsniai).

17Iš 2012-01-07 paskolos sutarties 1 p. nustatyta, jog šalys sutarė, kad paskolos davėjas suteikia paskolos gavėjui paskolą, kuri lygi 30 500 Lt. Paskolos davėjas patvirtino, kad jis prieš pasirašant šią sutartį paskolos gavėjui perdavė 30 500 Lt, paskolos gavėjas patvirtina, kad jis prieš pasirašant šią sutartį iš paskolos davėjo gavo 30 500 Lt (sutarties 11 p., 12 p.). Iš paminėtų sutarties nuostatų formuluotės akivaizdu, jog pasirašęs sutartį, atsakovas A. M. patvirtino paskolos, t. y. 30 500 Lt, gavimą. Atsakovas sutarties neginčijo, be to, kaip minėta, patvirtino, jog paskolos sutartis buvo surašyta jo paties ir ant sutarties yra jo parašas. Atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pinigų faktiškai negavo ar kad gavo mažiau nepateikė (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

18Pastebėtina ir tai, kad nors teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog tai buvo jo įmonės įsipareigojimai UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jokių tokius savo teiginius pagrindžiančių duomenų į bylą nepateikė. Teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva. Todėl atsakovo teismo posėdyje iškelta versija atmestina, kaip niekuo nepagrįsta (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

19Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog 2016-06-07 A. V. ir A. M. pasirašė priedą prie paskolos sutarties, pasirašytos 2012-01-07, pagal kurią paskolos davėjas su paskolos gavėju susitarė, kad paskolos gavėjas pagal anksčiau minėtą sutartį paskolos davėjui 2016-06-07 yra skolingas: paskolos sumą: 8 833 Eur, baudą: 883 Eur, palūkanas 2016-06-07 3 121 Eur, bendra skolos suma 2016-06-07 sudaro: 12 837 Eur. Iš minimo priedo matyti, kad atsakovas savo parašu patvirtino tokį susitarimą, atsakovas neneigė, kad jo ranka yra surašytas priedas ir kad ant priedo yra jo parašas. Vienintelis atsakovo paaiškinimas, kodėl pasirašė priedą prie 2012-01-07 paskolos sutarties, buvo, jog padarė klaidą, tačiau nei šių nei deklaratyvių teiginių, jog pinigų pagal paskolos sutartį negavo, jokiais objektyviais duomenis nepagrindė.

20Taigi atsakovas jokiais tinkamais ir leistinais įrodymais nepaneigė paskolos dalyko – pinigų sumos – suteikimą, t. y. pinigų perdavimą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Tuo tarpu byloje esanti paskolos sutartis, kurią pateikė ieškovas, yra tiesioginis įrodymas, patvirtinantis pinigų perdavimo pagal šią sutartį faktą. Todėl konstatuotina, jog šalis sieja paskolos prievoliniai santykiai ir paskolos sutarties pagrindu paskolos davėjas įgyja reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, šiuo atveju pinigus (CK 6.870 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

21Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors atsakovas teigė, kad 2013 m. ieškovas jau buvo iš jo prisiteisęs skolą, tačiau bylos duomenys paneigia tokius atsakovo teiginius, kadangi iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog 2012-05-03 išduotas vykdomasis įrašas vekselio turėtojui A. V. pagal nesumokėtą vekselio sumą – 6 300 Lt, kurio terminas pasibaigė 2011-09-01.

22Ieškovas, kreipdamasis į teismą, nurodė, jog iš paskolos sutarties kylanti prievolė yra solidari sutuoktinių – A. M. ir S. M. – prievolė.

23Šiuo atveju pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, šiuo atveju paskolos sutarties pagrindu kylanti prievolė galėtų būtų laikoma solidariąja, jeigu šalys taip susitartų (CK 6.6 straipsnis), arba nustačius, kad lėšos panaudotos šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ar bendro turto tvarkymui (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei konstatavus, jog konkrečiu atveju taikytinas lex specialis įtvirtintas solidariosios prievolės atsiradimo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2013).

24Ieškovo teigimu, pinigai buvo skolinami abiejų sutuoktinių interesų tenkinimui, t. y. namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai.

25VĮ Registrų centras duomenimis, A. M. ir S. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniu, esantys (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo baigtumo procentas – 7 procentai.

26Iš atsakovų duotų paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, jog namo statybai buvo suteiktas banko kreditas, namas iki šiol nėra įrengtas. Atsakovė S. M. papildomai paaiškino, kad ji apie jokius savo vyro ir A. V. paskolinius santykius nežinojo, vyras jokių pinigų nebuvo parnešęs, namas šiuo metu yra neįrengtas, jie naudojasi tik vienu kambariu, name nėra net durų.

27Ieškovo atstovas R. V. teismo posėdyje nurodė, kad yra ieškovo brolis, kad paskola A. M. buvo suteikta jam tarpininkaujant, pinigai buvo reikalingi namo statybai ir įrengimui.

28Kaip minėta, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nors ieškovas teigia, kad prievolė yra solidari abiejų sutuoktinių, tačiau iš esmės tokiems teiginiams pagrįsti ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Ieškovo teigimu, pinigai buvo reikalingi atsakovų namo statybai, tačiau iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad 2010-10-04 tarp AB DnB NORD banko ir atsakovų buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovams gyvenamajam namui ant 0,2700 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), statyti buvo suteiktas 72 405 Eur kreditas. VĮ Registrų centras duomenimis, 2011 m. registruota gyvenamojo namo statybos pabaiga. Taigi, iš paminėtų duomenų pagrįstai galima daryti išvadą, jog namo statybai buvo naudojamas kreditas, atsakovams suteiktas AB DnB NORD banko pagal 2010-10-04 kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas jokių įrodymų, kad 2012-01-07 paskolos sutartimi atsakovui A. M. suteiktas kreditas buvo panaudotas sutuoktinių namo statybai, nepateikė. Pastebėtina ir tai, kad nors ieškovo atstovas R. V. nurodė, kad

29A. M. sutuoktinė žinojo apie paskolą, tačiau taip pat nurodė ir tai, kad pasirašant sutartį ji nedalyvavo.

30Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad namo užbaigtumas yra 7 procentai. Atsakovė patvirtino, kad šiuo metu jie gyvena tik viename kambaryje, nes namas yra neįrengtas. Ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių, jog namo statyba ir įrengimas yra pabaigti, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad 2012-01-07 suteiktas kreditas buvo panaudotas namo statybai.

31Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad pagal 2012-01-07 paskolos sutartį, sudarytą tarp A. V. ir A. M., prievolė yra asmeninė A. M., kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog šalys susitarė dėl solidarios prievolės, kad lėšos panaudotos šeimos interesais, kad sandoriui sutuoktinė davė sutikimą (CK 6.6 straipsnis, 3.109 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

32Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką ir atlygį už skolinimą, jeigu toks priklauso. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste aktualu ir tai, kad paskolos teisiniams santykiams, terminuotos prievolės paprastai būna su atidedamuoju terminu, o tai reiškia, kad prievolė grąžinti paskolą yra egzistuojanti, tačiau nevykdytina tol, kol nesuėjo nustatytas terminas (CK 6.33 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

33Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2016-06-07 A. V. ir A. M. pasirašė priedą prie paskolos sutarties, pasirašytos 2012-01-07, pagal kurią paskolos davėjas su paskolos gavėju susitarė, kad paskolos gavėjas pagal anksčiau minėtą sutartį paskolos davėjui 2016-06-07 yra skolingas: paskolos sumą: 8 833 Eur, baudą: 883 Eur, palūkanas 2016-06-07 3 121 Eur, bendra skolos suma 2016-06-07 sudaro: 12 837 Eur. Šalys susitarė, kad galutinė skolos suma yra 9 400 Eur su sąlyga: 1.1. paskolos davėjas paskolos sumą turi grąžinti paskolos davėjui į atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), DNB bankas, arba R. V. pagal įgaliojimą išduotą A. V. 2013-03-28 grynais. 1.2 Skolos suma turi būti grąžinama dalimis (ne mažiau 100 Eur) kiekvieną mėnesį ir grąžinta iki 2020 m. gegužės 27 d. Pagal priedo 3 p. paskolos gavėjui grąžinus visą sumą, t. y. 9 400 Eur, paskolos sutartis pasirašyta 2012-01-07 neteks galios. Šio priedo sutarčių nutraukimas galimas anksčiau laiko, jeigu paskolos gavėjas be pateisinamų priežasčių nevykdys priedo sąlygų ir lieka galioti paskolos sutartis pasirašyta 2012-01-07 (priedo 4 p.).

34Taigi iš šalių pasirašyto priedo prie 2012-01-07 paskolos sutarties matyti, jog šalys papildomu susitarimu nustatė naują paskolos įvykdymo terminą, t. y. 2020-05-27, bei nustatė skolos grąžinimo dalimis mokėjimo grafiką, kas mėnesį mokant ne mažiau kaip po 100 Eur. Vadinasi, atsakovo prievolė pagal sutarties priedo grąžinimo grafike įtvirtintą įmokų mokėjimo tvarką laikytina prievole su atidedamuoju terminu. CK šeštosios knygos bendrosios nuostatos, reglamentuojančios terminuotų prievolių rūšis ir vykdymą, nustato, kad prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Šiuo atveju negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas, tačiau to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti (CK 6.33 straipsnio 2 dalis). Taigi, atsakovui nesilaikant paskolos grąžinimo grafike nurodytų įmokų mokėjimo terminų, atitinkamam terminui suėjus, ieškovas įgyja reikalavimo teisę priverstine tvarka, t. y. kreipdamasis į teismą, išieškoti atsakovo nesumokėtas sumas, tačiau ne visą ateityje mokėtiną paskolos dalį iš karto.

35Ieškovo teigimu, remtis 2016-06-07 priedu prie 2012-01-07 paskolos sutarties nėra pagrindo, nes šis susitarimas negalioja, kadangi atsakovas nesilaikė priede numatytų skolos grąžinimo sąlygų. Atsakovas neneigė, kad nemokėjo po 100 Eur pagal sutartą grafiką. Remiantis priedo 4 punktu nustatyta, jog šalys sutarė, kad šio priedo sutarčių nutraukimas galimas anksčiau laiko, jeigu paskolos gavėjas be pateisinamų priežasčių nevykdys priedo sąlygų ir lieka galioti paskolos sutartis pasirašyta 2012-01-07.

36Teismas atkreipia dėmesį, kad CK 6.218 straipsnio 1 dalis numato, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ši norma įstatyme nedetalizuota, tačiau yra imperatyvioji. Pranešimas kitai šaliai apie sutarties nutraukimą turi būti aiškus, konkretus, jame turi būti nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas, sutarties nutraukimo data, jis turi būti tinkamai įteiktas kitai šaliai. Tik tokiu atveju bus pagrindas konstatuoti, kad sutarties šalis savo teise nutraukti sutartį pasinaudojo sąžiningai ir teisėtai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad šalys anksčiau laiko nutraukė 2016-06-07 priedą prie 2012-01-07 paskolos sutarties. Pažymėtina, jog sutarties nutraukimas turi būti tokios pat formos, kaip ir sutartis (CK 6.125 straipsnis, 6.871 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad nors ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad nebuvo numatytas rašytinis sutarties nutraukimas, kad pakanka ir žodinio, tačiau iš esmės nenurodė, nei kad pranešė, nei kada buvo atsakovui pranešta apie 2016-06-07 priedo nutraukimą, nei nuo kada nutraukiamas papildomas susitarimas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog šalių 2016-06-07 pasirašytas priedas yra negaliojantis, todėl nors bylos duomenimis ir nustatyta, kad atsakovas nevykdė dalinių mokėjimų pagal 2016-06-07 priede numatytą mokėjimo grafiką, konstatuotina, kad ieškovas pagal šiuo metu esamas aplinkybes neįgijo teisės reikalauti priteisti visą skolos dydį (CK 6.33 straipsnio 2 dalis, 6.218 straipsnio 1 dalis, 6.125 straipsnis, 6.871 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

37Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje nustatytu dispozityvumo principu. Šis principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.

38Šiuo atveju ieškovas, kreipdamasis į teismą, prašė priteisti visą paskolos sumą bei iš sutarties nevykdymo kilusias netesybas. Todėl teismas ginčą nagrinėjo neperžengdamas ieškiniu nustatytų ribų.

39Išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių, jų atstovų paaiškinimus bei formuojamą teismų praktiką, taip pat konstatavęs, jog pagrindo priteisti visą paskolos sumą nėra ir ieškovui nepatikslinus reikalavimo, kokia šiai dienai yra negrąžintos paskolos suma bei netesybos, suėjus atitinkamiems terminams pagal mokėjimo grafiką, teismas pripažįsta, kad ieškovo ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas (CK 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

40Atmestus ieškinį, teismas nepasisako dėl ieškinio senaties, susijusios su išvestiniais reikalavimais (netesybų).

41Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

42Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

43ieškovo A. V. ieškinį atmesti.

44Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsakovų turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

45Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V.... 3. Teismas... 4. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovų S. M. ir... 5. Atsakovas A. M. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti bei... 6. Atsakovai pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jiems nebuvo... 7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinį palaikė, prašė tenkinti... 8. Atsakovai, jų atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepimuose nurodytais... 9. Teismas... 10. remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2012-01-07 tarp paskolos davėjo –... 11. Iš VĮ Registrų centras pažymėjimo nustatyta, kad UAB „(duomenys... 12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje... 13. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta,... 14. Paskolos sutartis yra viena iš civilinių teisinių asmenų kreditavimo... 15. Nagrinėjamu atveju teismo posėdžio metu atsakovas A. M. patvirtino, kad... 16. Pažymėtina, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių... 17. Iš 2012-01-07 paskolos sutarties 1 p. nustatyta, jog šalys sutarė, kad... 18. Pastebėtina ir tai, kad nors teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog tai... 19. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog 2016-06-07 A. V. ir A. M.... 20. Taigi atsakovas jokiais tinkamais ir leistinais įrodymais nepaneigė paskolos... 21. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors atsakovas teigė, kad 2013 m.... 22. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, nurodė, jog iš paskolos sutarties kylanti... 23. Šiuo atveju pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 24. Ieškovo teigimu, pinigai buvo skolinami abiejų sutuoktinių interesų... 25. VĮ Registrų centras duomenimis, A. M. ir S. M. nuosavybės teise priklauso... 26. Iš atsakovų duotų paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, jog namo... 27. Ieškovo atstovas R. V. teismo posėdyje nurodė, kad yra ieškovo brolis, kad... 28. Kaip minėta, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis... 29. A. M. sutuoktinė žinojo apie paskolą, tačiau taip pat nurodė ir tai, kad... 30. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš VĮ Registrų centras duomenų... 31. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog labiau... 32. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką,... 33. Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2016-06-07 A. V. ir A. M. pasirašė priedą... 34. Taigi iš šalių pasirašyto priedo prie 2012-01-07 paskolos sutarties matyti,... 35. Ieškovo teigimu, remtis 2016-06-07 priedu prie 2012-01-07 paskolos sutarties... 36. Teismas atkreipia dėmesį, kad CK 6.218 straipsnio 1 dalis numato, kad apie... 37. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra... 38. Šiuo atveju ieškovas, kreipdamasis į teismą, prašė priteisti visą... 39. Išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinęs byloje... 40. Atmestus ieškinį, teismas nepasisako dėl ieškinio senaties, susijusios su... 41. Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos... 42. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263,... 43. ieškovo A. V. ieškinį atmesti.... 44. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos... 45. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...