Byla 1A-373-107-2009

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio, teisėjų Zigmo Pociaus, Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei, nukentėjusiųjų atstovui advokatui E. K., gynėjui Mindaugui Kepeniui, nuteistajam A. Č., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č., gim. ( - ), nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

2Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, A. Č. įpareigotas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, jam atimta teisė vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones.

3Iš UAB „BTA draudimas“ priteista M. Ž. 1 035, 84 Lt, R. Ž. 345, 28 Lt, G. Ž. 345, 28 Lt.

4Iš A. Č. priteista M. Ž. 18 964, 16 Lt, R. Ž. 3 654, 72 Lt, G. Ž. 3 654, 72 Lt ir 3 000 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6A. Č. nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 17 d., apie 22 val., Klaipėdos rajone, Jakuose, kelio Jakai–Dovilai–Laugaliai 0,898 kilometre, vairuodamas automobilį „Audi 90“, valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 51 p., 53 p., 172 p., 173 p., 174 p. reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, sutrukdė eismą, nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, gyvenvietėje važiavo viršydamas leistiną 50 km/h greitį, nes važiavo apie 97,1 km/h greičiu, dėl to, atsiradus kliūčiai, neteko galimybės laiku sustabdyti automobilį „Audi 90“, automobilio dešiniojo šono priekine dalimi partrenkė automobiliui iš dešinės į kairę judėjusį pėstįjį M. Ž. (gim. ( - )) ir sunkiai sutrikdė jo sveikatą.

7Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Č. teigia, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes vadovavosi tik prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina ištirti įrodymai, neišsiaiškino visų aplinkybių, tiesiogiai susijusių su pareikštais kaltinimais, nepašalino akivaizdžių prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų, taip pat pažeidė procesinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, suvaržė įstatymų garantuotas jo teises, dėl to skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir turi būti panaikintas.

8Nuteistasis A. Č. mano, kad teismas nevisapusiškai ištyrė baudžiamąją bylą, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

9Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendyje jo kaltę grindžia jo paties parodymais, nukentėjusiosios G. Ž., liudytojų D. P., K. P., M. G. parodymais, MRU TMI Kauno skyriaus specialisto išvada, LTEC Klaipėdos skyriaus specialisto išvada, eksperto autotechniko D. J. parodymais, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu.

10Nuteistasis A. Č. teigia, kad tiek jis, tiek liudytoja M. G. tvirtino, kad nukentėjusįjį į važiuojamąją kelio dalį ištempė šuo, ir bėgdamas nukentėjusysis atsitrenkė į automobilio dešinį šoną ties priekiniu automobilio sparnu. Apeliantas nurodo, kad šias aplinkybes patvirtina ir specialisto išvada, tai konstatuojama ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje, tačiau vėliau nuosprendžio 3 puslapyje teismas, prieštaraudamas anksčiau išsakytoms nustatytoms autoįvykio aplinkybėms, teigia, kad „M. Ž. buvo partrenktas priekine dešiniąja kaltinamojo vairuoto automobilio dalimi“. Nuteistojo manymu, tokios teismo išvados nepatvirtina šioje byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Nuteistasis A. Č. nurodo, kad priekinėje dešinėje automobilio dalyje nėra jokių apgadinimų, kurie leistų teigti, kad šia vieta būtų partrenktas pėstysis. Priekinio dešiniojo posūkio žibinto stiklas galėjo išdužti paveiktas šuns pavadėlio, tačiau negalėjo išdužti nuo atsitrenkimo į pėstįjį, kadangi nei virš šio posūkio žibinto buvęs žibintas, nei po juo buvęs bamperis apgadinti nebuvo. Taip pat nukentėjusysis nepatyrė tokių kūno sužalojimų, kurie būtų būdingi bamperio smūgio padarytiems kūno sužalojimams.

11Apeliantas nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu liudytojo D. P. duoti parodymai apie tai, kad nukentėjusysis atsirėmė koja į kelią, kad nenugriūtų tempiamas šuns net neįžengus į kelio važiuojamąją dalį, ir buvo partrenktas automobilio priekine dalimi, prieštarauja objektyviai nustatytoms autoįvykio aplinkybėms, jog pėstysis buvo kliudytas slystamai automobilio dešinės pusės priekiniu sparnu, priekiniu dešiniuoju ratu, dešinės pusės priekinėmis durimis, kliudytas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėliu, atsitrenkė į dešinės pusės abiejų durų stiklus. Partrenkimas įvyko stabdomam automobiliui „Audi 90“ judant didesniu nei 2,1 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas tokių aplinkybių nenurodė.

12Nuteistasis A. Č. teigia, kad teismas taip pat jo kaltę grindžia 2008-05-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus pateikta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad techniniu požiūriu tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu susiję ir pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo jo veiksmai, nes važiavo viršydamas didžiausią leistiną 50 km/h greitį, dėl to neteko techninės galimybės laiku sustabdyti vairuojamą automobilį „Audi 90“ ir išvengti eismo įvykio.

13Nuteistasis A. Č. aiškina, kad Kelių eismo taisyklių 87 str. įpareigoja pėstįjį eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose ir tik įsitikinus, kad eiti yra saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, o KET 89 str. leidžia pėstiesiems įžengti į važiuojamąją kelio dalį tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikina, kad tai yra saugu.

14Nuteistojo A. Č. manymu, šioje baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad pėstysis M. Ž. šiurkščiai pažeidė paminėtus KET straipsnių reikalavimus, jis ne tik kad neįvertino artėjančios transporto priemonės greičio, neįsitikino, kad įžengti į važiuojamąją kelio dalį bus saugu, bet bėgo per važiuojamąją kelio dalį ir nesustojęs atsitrenkė į pravažiuojančio beslystančio automobilio dešinį šoną ties priekiniu sparnu ir durelėmis. Apeliantas teigia, kad tokio susidūrimo su pėsčiuoju jis tikrai jokiais būdais išvengti negalėjo, pėsčiajam būtų pakakę tik stabtelėti ir jis nebūtų atsitrenkęs į automobilio šoną. Pėstysis sustoti negalėjo todėl, kad jį tempė šuo.

15Nuteistasis A. Č. nurodo, kad nors nuosprendyje teigiama, jog nepasitvirtino hipotezė, kad dėl meteorologinių sąlygų jis negalėjo pastebėti pėsčiojo anksčiau, ir tai grindžiama tuo, kad 21 valandą yra dar visiškai šviesu, saulė leidžiasi tik apie 21.30 val., tačiau autoįvykis kilo 22 valandą, o iš specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad 2008 m. gegužės 17 d. saulė nusileido 21 val. 21 min., todėl, nuteistojo manymu, tai nėra hipotezė, o aplinkybė, kuri visiškai patvirtinta byloje esančiais objektyviais įrodymais. Apeliantas teigia, kad prieš autoįvykį vedęs šunį pėstysis eiti per važiuojamąją kelio dalį nesiruošė, todėl numanyti, kad pėstysis staiga išbėgs į važiuojamąją kelio dalį, nebuvo galima, todėl jokios techninės galimybės išvengti pėsčiojo atsitrenkimo į stabdomo ir slystančio automobilio dešinį šoną neturėjo.

16Nuteistasis A. Č. nurodo, kad specialistas skaičiavo techninę galimybę išvengti užvažiavimo ant pėsčiojo važiuojant automobiliui 50 km/h greičiu ir padarė išvadą, kad jei jis būtų važiavęs 50 km/h greičiu ir būtų sureagavęs į kliūtį toje pačioje vietoje kaip įvykio metu, tai jo vairuojamas automobilis būtų sustojęs didesniu nei 13,92 m atstumu, neprivažiuodamas nukentėjusiojo partrenkimo vietos. Nuteistojo teigimu, reikėtų skaičiuoti techninę galimybę išvengti užvažiavimo ant pėsčiojo važiuojant 50 km/h greičiu, kai pėstysis išbėga į važiuojamąją kelio dalį ir iki susikirtimo su važiuojančiu automobiliu nubėga 2,1 m atstumą. Apeliantas tvirtina, kad tokiomis sąlygomis jis vis vien neturėtų techninės galimybės sustabdyti automobilio iki susidūrimo su pėsčiuoju, o tai reiškia, kad jei pėstysis būtų vykdęs KET reikalavimus, nebėgęs prieš labai arti buvusį automobilį, šis autoįvykis nebūtų kilęs.

17Nuteistasis A. Č. aiškina, kad BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl, kvalifikuojant nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo taisyklių ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), padarinius (sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą), bet ir priežastinį ryšį, kurio buvimą nustato teismas, bet ne ekspertai, tarp eismo taisyklių pažeidimo ir pasekmių. Iš bylos duomenų matyti, jog eismo įvykyje dalyvavo du dalyviai – automobilio „Audi 90“ vairuotojas ir pėstysis M. Ž.. Kiekvienam iš jų keliami reikalavimai laikytis Kelių eismo taisyklių. Jeigu teismas nustato, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė abu kelių eismo įvykio dalyviai, reikia nustatyti, kurio eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo sąlyga. Skunde teigiama, kad eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų. Jeigu eismo įvykyje dalyvauja du dalyviai ir kiekvienas iš jų pažeidžia Kelių eismo taisykles, tokia būtinąja padarinių kilimo sąlyga gali būti vieno arba abiejų eismo dalyvių Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai, todėl, apelianto manymu, teismas turėjo ypač atidžiai ir visapusiškai išnagrinėti priežastinio ryšio buvimą tarp jo ir M. Ž. nustatytų eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių ir padaryti teisines išvadas. Nuteistasis A. Č. nurodo, kad teismas nuosprendyje tokių teisinių išvadų nepadarė, apsiribojo tik ekspertizės aktų išvadų pakartojimu.

18Nuteistasis A. Č. teigia, kad iš byloje esančios medžiagos neabejotinai matyti, kad jei M. Ž. nebūtų pažeidęs KET 87 ir 89 straipsnių reikalavimų, šis autoįvykis nebūtų kilęs. Nors ir viršijant leistiną važiavimo greitį, pėstysis prieš įžengdamas į važiuojamąją kelio dalį privalėjo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikinti saugumu, kaip tai numato KET 89 straipsnis. Šiuo konkrečiu atveju pėstysis pradėti eiti per važiuojamąją kelio dalį negalėjo. Nuteistojo nuomone, tarp pėsčiojo M. Ž. padarytų KET pažeidimų ir jo sužalojimo teisiniu požiūriu buvo tiesioginis priežastinis ryšys.

19Nuteistasis A. Č. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-06-03 apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

20Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiųjų atstovas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

21Apeliacinis skundas atmetamas. Su apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas nevisapusiškai ištyrė baudžiamąją bylą, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, suvaržė įstatymais garantuotas nuteistojo teises, sutikti nėra pagrindo.

22Bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui (BPK 7 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad šio principo laikymasis nebuvo užtikrintas ar teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 242 straipsnio 1 dalies nuostatas tiesiogiai ištirti bylos įrodymus. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas.

23Apeliacinio skundo argumentas, kad teismo nuosprendyje yra prieštaravimų dėl to, kuria automobilio „Audi 90“, valstyb. Nr. ( - ) dalimi buvo kliudytas nukentėjusysis M. Ž., yra grynai formalus. Apylinkės teismo nuosprendžio aprašomosios dalies įžanginėje dalyje, kurioje išvardytos nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (t. 2, b. l. 70), nurodyta, kad nukentėjusysis buvo partrenktas automobilio dešiniojo šono priekine dalimi. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje vertinami konkretūs nuteistojo parodymai, specialisto išvados ir kiti bylos duomenys (t. 2, b. l. 72), teismas, remdamasis automobilio apžiūros duomenimis, specialisto išvada, nuosprendyje pažymėjo, kad M. Ž. buvo partrenktas priekine dešiniąja kaltinamojo vairuoto automobilio dalimi. Tekste dėl korektūros klaidos neįrašius žodžio „šono“, iš tikrųjų galima suprasti, kad nukentėjusysis buvo kliudytas automobilio priekiu, tačiau iš to, kad teismas sutinka su automobilio apžiūros protokolo duomenimis (t. 1, b. l. 26–35), specialisto išvada (t. 1, b. l. 79–87), tais duomenimis remiasi nustatydamas nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmą ir neginčija, nepaneigia specialisto išvados, kad M. Ž. patyrė slystamą sąlytį su automobilio dešinės pusės priekiniu sparnu, duoda neginčytiną pagrindą manyti, kad apylinkės teismas nuosprendyje parašydamas, jog nukentėjusysis „buvo partrenktas priekine dešiniąja kaltinamojo vairuoto automobilio dalimi“, turėjo omenyje, kad nukentėjusysis buvo partrenktas automobilio dešiniojo šono priekine dalimi, tai nurodyta ir specialisto išvadoje, todėl diskusijos apie apeliaciniame skunde minimą nukentėjusiojo kliudymą ar nekliudymą automobilio bamperiu, žibintais, yra nereikalingos, realiai neegzistuojanti problema išsamiau neaptartina.

24Teismas, remdamasis nuteistojo, nukentėjusiojo M. Ž., liudytojų M. G., D. P. parodymais, specialisto išvada, tinkamai įvertino ir nukentėjusiojo M. Ž. neatsargų elgesį, M. Ž. veiksmų įtaką pasekmėms. Į tai atsižvelgta sprendžiant žalos atlyginimo klausimus, neabejotinai į tai atsižvelgta ir atidedant bausmės vykdymą. Teismo samprotavimai dėl nukentėjusiojo neatsargumo išdėstyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje (t. 2, b. l. 72–73) ir kolegija apylinkės teismo nuomonei pritaria.

25Nuteistojo nuomonė, kad jis gali būti reabilituotas remiantis meteorologinėmis sąlygomis, pablogėjusiu matomumu prieš eismo įvykį, nepagrįsta. Važiavimas gyvenviete vakaro prieblandoje reikalauja dar didesnio dėmesio ir atidumo, griežtos drausmės, vykdant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl buvo būtina ne tik kad neviršyti leistino greičio, bet ir važiuoti lėčiau negu leistina, jeigu to reikalavo eismo sąlygos. Neviršydamas leistino greičio, nuteistasis būtų galėjęs lengviau pastebėti kelyje atsiradusią kliūtį, susitvarkyti su savo automobilio valdymu ir išvengti sunkių pasekmių.

26Nėra pagrindo nesutikti su specialisto išvada (t. 1, b. l. 79–87), kad važiuodamas 50 km/h greičiu ir stabdymui reaguodamas toje pačioje vietoje kaip ir prieš eismo įvykį, A. Č. turėjo techninę galimybę laiku sustabdyti vairuojamą automobilį „Audi 90“ didesniu nei apie 13,92 m atstumu neprivažiuodamas M. Ž. partrenkimo vietos ir išvengti eismo įvykio. Specialistas savo skaičiavimus pagrindė automobilio „Audi 90“, valstyb. Nr. ( - ) paliktu stabdymo pėdsaku, kuris byloje nustatytas ir laikytinas objektyviu kriterijumi, iš kurio galima daryti išvadas, kada nuteistasis pastebėjo kliūtį, pradėjo manevruoti ir stabdyti automobilį. 2,1 m atstumas nuo dešiniojo automobilio judėjimo krypties važiuojamosios dalies krašto (prieš kraujo dėmę) laikomas tikėtina nukentėjusiojo M. Ž. partrenkimo vieta ir tokiu objektyviu ir neginčytinu kriterijumi kaip stabdymo kelio pėdsakas nelaikytinas.

27Apelianto nuomonė, kad jei M. Ž. nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių 87, 89 straipsnių reikalavimų, tai autoįvykis nebūtų kilęs, gali būti palyginta su tuo, kad eismo įvykio nebūtų, jei nuteistasis prieš eismo įvykį nebūtų vos ne dvigubai viršijęs leistiną greitį. Apylinkės teismas nuosprendyje nukentėjusiojo M. Ž. veiksmus įvertino ir, kolegijos nuomone, padarė teisingas išvadas. Galimybė išvengti sunkių pasekmių net ir nukentėjusiajam pažeidus apeliaciniame skunde paminėtus Kelių eismo taisyklių reikalavimus buvo – nuteistasis privalėjo pasirinkti saugų greitį, neviršyti leistino gyvenvietėje važiuoti 50 km/h greičio, vykdyti Kelių eismo taisyklių 51, 53, 172, 173, 174 punktų reikalavimus.

28Kolegijos nuomone, nuteistasis A. Č. kaltu pripažintas ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. pagrįstai. Kokių nors esminių Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį nenustatyta. Apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-28 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2008 interpretavimas konkrečių apeliacine tvarka skundžiamų bylos aplinkybių, kurias nustatė apylinkės teismas ir kurias ginčija apeliantas, nepaneigia, abejonių apylinkės teismo išvadomis nekelia. Skundžiamas 2009 m. birželio 3 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas.

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1d. 1 p., kolegija

Nutarė

30nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą atmesti.