Byla 2S-2046-479/2012

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo P. L. atstovo advokato Kęstučio Kvainausko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-03-30 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui P. L. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Nustatė

2ieškovė R. R. 2012-03-29 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos ir nustatyti laikiną jos nepilnamečių vaikų V. L., gim. ( - ), A. L., gim. ( - ), ir Kristinos Lamprousi, gim. ( - ), gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamoje vietoje iki teismo sprendimo priėmimo dienos; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams V., A., K. mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki sprendimo priėmimo dienos; nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, tai yra kad atsakovas P. L. su vaikais gali matytis iki bylos išnagrinėjimo tik dalyvaujant vaiko teisių apsaugos atstovui bei uždrausti atsakovui nepilnamečius vaikus išvežti į užsienio valstybę iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Prašyme ieškovė nurodė, kad santuoka su atsakovu nėra sudaryta, tačiau šalys turi tris mažamečius vaikus. Ieškovė su vaikais gyveno Graikijoje, tačiau šiuo metu ji gyvena Lietuvoje, tarp šalių kilo ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos, todėl ieškovė prašė teismo nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą. Laikinąsias apsaugos priemones ieškovė prašė teismo taikyti iki ieškinio padavimo dienos, nes būtina surinkti papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus bei suformuluoti konkrečius ieškinio reikalavimus.

3Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-03-30 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, nustatė nepilnamečių vaikų V., A., K. gyvenamąją vietą su ieškove iki teismo sprendimo priėmimo; priteisė iš atsakovo vaikams V., A., K. laikiną išlaikymą po 350 Lt kiekvienam kas mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; nustatė laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, t. y. atsakovas turi teisę su vaikais bendrauti dalyvaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui; nustatė, kad atsakovas, norėdamas bendrauti su vaikais, apie tai ieškovei praneša iš anksto, bet ne vėliau nei prieš dvi dienas raštu ar telefonu; uždraudė atsakovui išvežti vaikus į užsienio valstybę iki sprendimo įsiteisėjimo. Teismas taip pat įpareigojo ieškovę iki 2012-04-13 pateikti teismui ieškinį.

4Teismas atsižvelgė į ieškovės prašyme nurodytą aplinkybę, jog atsakovas yra užsienio valstybės pilietis, todėl uždraudė atsakovui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvežti vaikus į užsienį, akcentavo vaikų ryšio su motina svarbą ir dėl to laikiną vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą, konstatavo, jog vaikų poreikiai privalo būti užtikrinti nepaisant tarp šalių kilusio ginčo.

5Atskiruoju skundu atsakovo atstovas prašė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-03-30 nutartį panaikinti. Nurodė, kad teismas atsižvelgė tik į ieškovės nurodytas aplinkybes, neįvertino jos materialinės padėties, buities sąlygų bei neįvertino aplinkybės, jog šiuo metu ieškovė yra įtraukta į asmenų, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos sąrašą. Teigė, jog atsakovas nebuvo informuotas apie prašymo nagrinėjimą, dėl to buvo pažeisti jo ir vaikų interesai. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones dar neišnagrinėjus bylos, pasisakė dėl būsimo teismo sprendimo. Atsakovo atstovas nurodė ir tai, jog atsakovo ir vaikų ryšys yra tvirtas, ieškovė slapta išvežusi vaikus šį ryšį nutraukė, pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jis gali vaikus išsivežti į užsienį. Atsakovas nesutiko ir su tuo, jog bendrauti su vaikais jam leidžiama tik prižiūrinti vaiko teisių apsaugos specialistams.

6Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė atskirąjį skundą atmesti, o ginčijamą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-03-30 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, nes teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės sudarytos sąlygos atitinka vaikų interesus, ieškovė turi nuolatines pajamas. Ieškovė teigė, kad teismas pagrįstai priteisė laikiną išlaikymą vaikams, nes atsakovas gera valia lėšų vaikams neskyrė.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.

91 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos, draudimo išvežti vaikus į kitą šalį bei išlaikymo priteisimo.

11Apelianto atstovas skunde teigė, jog teismas, nepranešęs atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, pažeidė atsakovo teisėtus interesus. Teismas su tokia pozicija nesutinka, nes LR CPK 147 str. 1 d. numatyta, kad teismas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą praneša atsakovui tuo atveju, kai teismo įsitikinimu tai yra būtina. Taigi įstatymas suteikia teismui teisę, bet ne pareigą, pranešti apie tokio prašymo nagrinėjimą. Jeigu manoma, kad toks pranešimas gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, apie prašymo nagrinėjimą nėra pranešama. Akivaizdu, jog šiuo atveju teismas pagrįstai manė, kad pranešimas atsakovui apie tokių priemonių taikymą sukliudytų šių priemonių taikymui, nes tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, su kuriuo iš tėvų turi gyventi vaikai. Be to, laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti pritaikytos operatyviai, įvertinus būtinumą nekeisti vaikų gyvenamosios aplinkos iki ginčo išsprendimo. Taigi teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, procesinių normų nepažeidė.

12Atskirajame skunde tvirtinama, kad teismas, nustatęs laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, neįvertino jos materialinės padėties, kad ji neturi nuolatinių pajamų bei neatsižvelgė į faktą, jog ji yra įtraukta į asmenų, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos, sąrašą. Su tokia apelianto pozicija sutikti negalima. Faktas, jog ieškovė yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, nereiškia, kad dėl to laikina vaikų gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su motina. LR vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymos duomenys patvirtina, jog nėra duomenų, kad šiuo metu vaikų gyvenimo sąlygos yra nepatenkinamos ir jie negali gyventi su ieškove. Taigi ieškovės gyvenamosios vietos statusas neįrodo, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai.

13Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai nustatė draudimą iki teismo sprendimo priėmimo išvežti vaikus į užsienį. Apeliantas tvirtino, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas vaikus gali išvežti į užsienį. Su tokia skundo nuostata sutikti taip pat negalima. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesprendė klausimo iš esmės, o tik įvertino tikimybę, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Atsakovas yra ne Lietuvos pilietis, taigi esant akivaizdžiam šalių ginčui dėl vaikų gyvenamosios vietos, yra reali grėsmė, kad iki bylos išnagrinėjimo vaikai be ieškovės sutikimo gali būti išvežti į kitą šalį ir tokiu būdu sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos kontrolierių su prašymu apsaugoti ieškovę bei vaikus nuo atsakovo persekiojimo. Tai patvirtina, kad teismo sprendimo įvykdymui yra reali grėsmė ir laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai.

14Atsakovo atstovas skundu ginčijo ir teismo nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, tai yra atsakovo bendravimą su vaikais dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistams. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Laikinos bendravimo tvarkos nustatytas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas, nes vaikų tėvai gyvena skyrium ir tarp jų vyksta ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo bendravimas su vaikais turi vykti dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistams tuo užtikrinant vaikų gyvenimą Lietuvoje. Akivaizdu ir tai, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka bus taikoma tik iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.

15Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.)

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas

Nutarė

17Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-03-30 nutartį palikti nepakeistą.