Byla 2A-447-450/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei V. Š. dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas V. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės V. Š. jo naudai priteisti 28382,76 Eur (98000 Lt), 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad paskolino atsakovei 98000 Lt, kurių neatgavo, todėl prašo priteisti iš atsakovės skolą.

5Atsakovė V. Š. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jų nesiejo paskoliniai santykiai, tai buvo apsimestinis sandoris – ji perleido ieškovui sodybą, akcijas.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė V. Ž. naudai iš V. Š. 28382,76 Eur paskolą, 5 procentus metinių palūkanų ir 1431,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas nustatė, kad 2008 m. sausio 11 d. atsakovė ieškovui išdavė paprastąjį vekselį 98000 Lt sumai, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. birželio 11 d.; ant vekselio yra įrašas, kad pinigų sumą gavo vekselio išrašymo dieną. Ieškovas V. Ž. praleido terminą vekselį pateikti notarui, kad ne ginčo tvarka notaras išduotų vykdomąjį įrašą, todėl vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. Ieškovas nurodė, kad šalis sieja paskolos santykiai, o atsakovė V. Š. siekė paneigti paskolos santykius, nurodydama, kad tai buvo tariamas sandoris, ji pinigų nesiskolino, vadovavosi LR CK 6.875 str. norma, tačiau nesivadovavo LR CK 6.875 str. 1 d. norma, kur numatyta paskolos gavėjui pareiga įrodyti, kad pinigų negavo. Teismas, remdamasis CK 1.105 straipsniu, kasacinio teismo praktika, susijusia su vekseliu, kaip vertybiniu popieriumi, priėjo prie išvados, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, nes vekselis atspindi paskolos santykius tarp šalių. Vekselio įrašas yra atsakovės įsipareigojimas ieškovui grąžinti pinigus iki 2008 m. birželio 11 d. ir ranka įrašytas patvirtinimas, kad pinigus gavo vekselio išrašymo dieną. Atsakovės V. Š. atsikirtimus atmetė, nes 2008 m. gegužės 9 d. sutartyje dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo yra nuoroda, kad atsakovė iš ieškovo gavo 49000 Lt sumą grynais prieš sudarant sandorį. Sutartyje nenurodoma, kad sumažinama skolos suma pagal vekselį ar kitokios atsiskaitymo sąlygos, nėra sąsajos su vekseliu. Ieškovo pateikta sutartis rodo, kad 2003 m. kovo 24 d. ieškovas kartu su atsakove lygiomis dalimis nusipirko žemę su statiniais, o 2008 m. gegužės 9 d. perpirko iš atsakovės jos dalį žemės ir statinių. Atsakovė buvo išrašiusi ieškovui įgaliojimą disponuoti turtu - žemės sklypu. Pagal 2007 m. liepos 30 d. pareiškimą UAB „Akepus“ yra du akcininkai, o 2007 m. gruodžio 28 d. akcijų prikimo-pardavimo sutartimi ieškovas už 5000 Lt nupirko iš atsakovės bendrovės akcijas. Sutarties 3.2. p. nurodoma, kad atsakovė pinigus už akcijas gavo. Vekselis išrašytas 2008 m. sausio 11 d. Teismas atmetė atsakovės atsikirtimus kaip neįrodytus, nes nėra jokių papildomų ar kitų įrodymų, siejančių šalių paskolos teisinius santykius išrašant vekselį su sudarytais pirkimo-pardavimo sandoriais.

9Teismas, remdamasis LR CK 6.37 str., iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą pinigų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str. 2 d., 98 str., iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 851,48 Eur žyminį mokestį, 579,73 Eur už advokato teisinę pagalbą.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliaciniu skundu atsakovė V. Š. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus apie atliktus atsakovei mokėjimus, vykdant 2008 m. gegužės 9 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir 2007 m. gruodžio 28 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.

12Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

131) Atsakovė nuosekliai teigė, kad pinigus iš ieškovo gavo, tačiau ne pagal paskolos sutartį, o kaip atlygį už vieną po kito einančius vėliau sudarytus su ieškovu sandorius, todėl iš byloje esančio vekselio negalima daryti vienareikšmės išvados, kad tai yra paskolos sutartis. Sutarties šalių susitarimas gali būti išreikštas ne tik vienos sutarties tekstu, bet ir keliais viena bendra valia susietais sandoriais, tarp jų ir sudarytais notarine forma bei teisiniais faktais, todėl teismas privalėjo išsiaiškinti tikruosius šalių tarpusavio santykius ir pagal tai parinkti taikytinas materialiosios teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 3K-7-288/2009 nutartis). 2008 m. sausio 11 d. ji su ieškovu sutarė, kad už savo dalį turimoje su ieškovu bendroje dalinėje nuosavybėje (50 % įmonės akcijų ir 1/2 turimo bendro nekilnojamo turto), ji iš ieškovo gauna 98000 Lt ir iki 2008 m. birželio 11 d. pasižada sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, tik šiuo pagrindu išrašė ginčo vekselį, o ieškovas perdavė 98000 Lt. Ji jokių pinigų už 2007 m. gruodžio 28 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir 2008 m. gegužės 9 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį negavo ir nėra jokių įrodymu, kad jai buvo sumokėti pinigai už šiuos sandorius. Ieškovas nepateikė nei banko mokėjimo nurodymų, nei grynųjų pinigų gavimo pakvitavimų, nei atsakovės bent kažkokių minimalių įrašų, patvirtinančių minėtų sutarčių mokėjimo sąlygų įvykdymą, todėl prašo teismo įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus apie atliktus atsakovei mokėjimus, už 2008 m. gegužės 9 d. nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo ir 2007 m. gruodžio 28 d. akcijų pirkimo-pardavimo sandorius. Kartu pateikti įrodymus, kad šių sandorių sudarymo metu ieškovas buvo finansiškai pajėgus atlikinėti stambius finansinius sandorius ir/ar disponuoti stambiomis pinigų sumomis. Nors atsakovė šias abejones kėlė pirmos instancijos teisme, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių savo stiprią finansinę padėtį 2007-2008 m. laikotarpiu bei jokių įrodymų apie atliktus mokėjimus atsakovei už minėtus sandorius.

142) Ieškovas nevykdė įrodinėjimo pareigos - nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, nepateikė teismui kokių nors įrodymų, paneigiančių atsakovės teiginius, todėl labiau tikėtina, kad atsakovės įrodinėjami faktai buvo nei nebuvo. Bylos šalys susipažino 1998 m., kartu dirbo, buvo artimuose santykiuose, dažnai kartu leisdavo laisvalaikį, ko neginčija ir pats ieškovas. Šalių labai gerus ir pilno pasitikėjimo santykius patvirtina aplinkybės, kad 2006 m. liepos 20 d. jie įgijo kiekvienas po 50 % UAB “AKEPUS„ akcijų, daugiau nei 5 m. valdė bendrą nekilnojamąjį turtą, todėl atsakovė visus su ieškovu sandorius ir užtvirtino vienu vienašaliu sandoriu - vekselio išrašymu, tokiu būdu suteikdama pastarajam garantiją, kad sutarti sandoriai bus įvykdyti. Todėl ant kitų sandorių nėra atsakovės įrašo, kad „pinigus gavau“.

153) Ieškovo atsikirtimas, kad 49 000 Lt jis sumokėjo atsakovei tuo metu, kai ieškovas yra kreditorius prieš atsakovę ir po mėnesio įgis reikalavimo teisę į 98 000 Lt yra neprotingas ir nelogiškas, nes 2008 m. atsakovės finansinė padėtis buvo gera ir stabili, jokio naujo verslo ji nevystė, kad reikėtų skolintis pinigų. Ieškovas savo duotuose paaiškinimuose taip pat leidžia suprasti, kad atsakovė turėjo grynųjų pinigų, kuriuos reikėjo legalizuoti, kas leidžia daryti išvadą apie nelogišką ir nenuoseklią ieškovo įvykių interpretaciją, todėl jo paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai.

164) Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad atsakovė įrodė skolos grąžinimo faktą, nes kita dalis skolos buvo grąžinta už UAB „AKEPUS“ akcijas. Atsakovės turimų akcijų vertė sandorio sudarymo metu buvo ne 5 000 Lt, o daug didesnė, ką patvirtina pats ieškovas savo rašytiniame paaiškinime ir kiti įrodymai esantys byloje. Jeigu ji būtų neįvykdžiusi prievolės pagal sandorį ir būtų negrąžinusi iš ieškovo gautų pinigų, ieškovas turėjo visas galimybes neteismine tvarka ir ilgai nedelsdamas, 2008 m. birželio 11 d. gavęs iš notaro vykdomąjį įrašą, operatyviai išsiieškoti iš jos skolą, tačiau jis nematė reikalo ne tik kad realizuoti vekselį pagal Vekselių įstatyme nustatytą tvarką, bet delsė daugiau nei 7 m. dėl tariamos skolos priteisimo. Nors ieškovo atstovė pateikė byloje medicininių dokumentų susijusių su ieškovo sveikata, bet jie nepatvirtina aplinkybės dėl ieškovo sunkumų turėti šiame ginče profesionalų teisininką, juolab, kad ieškovas gyvena Vilniuje ir turi sūnų, stambų verslininką.

175) Pirmos instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovo pateiktiems įrodymams, rėmėsi jo pateiktais įrodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad šis asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi ir yra šališkas. Be to, teismas, manydamas kad ieškovui pateiktų įrodymų nepakanka, pagal CPK 179 str. 1 d. turėjo pasiūlyti ieškovui pateikti papildomų įrodymų, tačiau to nepadarė ir nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nepagrindė įrodymais savo atsikirtimų į ieškinį.

18Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas V. Ž. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

201) Atsakovė teisingai nurodo, kad Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu. Tačiau šia teismų praktika atsakovė remiasi netinkamai, kadangi visiškai skiriasi bylų ratio decidendi, nors sutarčių šalys yra tos pačios, skiriasi sutarčių dalykas, suma, jos sudarytos ne vienu metu, dėl ko negali būti vertinamos kartu. 2003 m. ieškovas surado labai pigiai parduodamą negyvenamą ir apleistą sodybą Molėtų r., kurią nusprendė įsigyti, tačiau pagal buvusį teisinį reguliavimą, fizinis asmuo, kuris neužsiima ūkininko veikla, galėjo nusipirkti iki 3 ha žemės ūkio paskirties žemės, o norimos nusipirkti žemės plotas - 4,42 ha. To pasekoje 2003 m. kovo 24 d. buvo sudaryta privačios žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje pirkėjais nurodyti atsakovė ir ieškovas. Ieškovė į šį sandorį buvo įtraukta tik dėl formalumų ir iki to momento, kol ieškovas gaus ūkininko pažymėjimą. Sutartyje nurodytą visą 8000 Lt sumą už žemės sklypą su pastatais sumokėjo asmeniškai V. Ž., kas patvirtina jo nuosavybės teises į nusipirktą turtą. 2005 m. rugpjūčio 25 d. atsakovė ieškovui davė pilnus įgaliojimus veikti nekilnojamojo turto atžvilgiu. Atsiradus galimybei ieškovui tapti oficialiu vienasmeniu nekilnojamojo turto savininku, buvo sudaryta 2008 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis ją pasirašant pas notarą. Atsakovė jokių pinigų ieškovui už UAB „Akepus“ akcijas nesumokėjo, t. y. jas įgijo neatlygintinai, akcijų dalį ieškovas atsakovei perdavė iš geros valios, norėdamas jai padėti, kadangi tuo metu jos finansinė padėtis nebuvo labai gera. Be to, tokius ieškovo veiksmus lėmė pasitikėjimas atsakove, tačiau vėliau ieškovui kilo įtarimų atsakovės patikimumu, kadangi jai būnant atsakingai už įmonės biudžetą, iš kasos dingdavo pinigai. To pasekoje, ieškovas paprašė atsakovės grąžinti akcijas, kas buvo įforminta 2007 m. gruodžio 28 d. Akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi.

212) Atsakovės teiginiai, kad už sudarytus sandorius ji negavo pinigų, prieštarauja byloje esantiems objektyviems duomenims, yra visiškai klaidingi. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 3.2. p. nurodoma, kad pardavėjas (atsakovė) tvirtina, kad 2.1. p. nurodytą pinigų sumą gavo ir jokių kitų mokestinių pretenzijų neturi. 2008 m. gegužės 9 d. Sutarties 2.1. punkte įtvirtinta, kad nekilnojamasis turtas viso parduodamas už 49 000 Lt, kuriuos pardavėja (atsakovė) gavo grynais iš pirkėjo (ieškovo) prieš pasirašant šią sutartį. Pabrėžtina tai, kad šiame punkte taip pat nurodyta, kad pasirašydamos šią sutartį, šalys patvirtina, kad yra visiškai ir tinkamai atsiskaityta už nekilnojamąjį turtą ir jokių pretenzijų šalys viena kitai neturi. Taigi, iš šių sutarčių sąlygų akivaizdu, kad papildomas atsakovės įrašas apie pinigų gavimą būtų perteklinis, o jo nebuvimas neturi jokios reikšmės, kadangi šios sutartys yra šalių pasirašytos ir turi joms įstatymo galią. Šiuo atveju tarp šalių yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Ieškovo suteiktai paskolai įforminti buvo pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, patvirtinantis nurodytos piniginės skolos buvimo faktą ir jos išmokėjimą grynais, tačiau ieškovui laiku nesikreipus pas notarą vykdomojo rašto išdavimui dėl sunkios sveikatos būklės ir reabilitacijos, vekselis prarado savo, kaip vertybinio popieriaus savybes ir remiantis aktualia teismų praktika tapo paskolos rašteliu. Objektyviai vertinant atsakovės poziciją, susidaro situacija, kad ji ieškovui neatlygintinai perleido 50 proc. įmonės akcijų bei nekilnojamojo turto dalį ir, negana to, išduodama vekselį, dar įsipareigojo ieškovui sumokėti 98 000 Lt, kas neabejotinai reiškia, kad vekselis yra nesusijęs su minėtais sandoriais, o yra išduotas ieškovo suteiktai paskolai atsakovei įforminti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neatitinka sandorių sumos - 5000 Lt už akcijas ir 49000 Lt už nekilnojamojo turto dalį, t. y. viso 54 000 Lt, o vekselyje nurodyta 98 000 Lt suma.

223) Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Be to, Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad vekselio pateikimo apmokėti vietos nurodymas tampa reikšmingu sprendžiant klausimą dėl asmens procesinės pareigos įrodyti, jog vekselis nebuvo pateiktas apmokėti nurodytu adresu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. UAB "Mineraliniai vandenys" ir kt., bylos Nr. 3K-7- 278/2011). Vekselio buvimas pas vekselio turėtoją reiškia ir vekselio pateikimą apmokėti. Paneigti šią prezumpciją šiuo atveju turi atsakovė.

234) Suėjus vekselyje nustatytam terminui, ieškovas nedelsdamas susisiekė su atsakove, susitiko su ja parduotuvėje, kur dar kartą buvo pateiktas vekselis V. Š. apmokėti, tačiau atsakovė atsisakė vekselį apmokėti, tvirtindama, kad neturi pinigų ir vis prašė ieškovo palaukti. Pažymi, kad ieškovas sunkiai serga, jam nuo 2008 m. iki 2014 m. buvo atliktos 6 operacijos, ištiko keturi insultai, jis serga cukriniu diabetu, koronarine širdies liga bei sunkia stuburo liga. Akcentuotina tai, kad būtent dėl žymiai pablogėjusios sveikatos ieškovas nespėjo laiku kreiptis pas notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo vekselio pagrindu, kas negali būti traktuojama kaip ieškovo pasyvumas, neryžtingumas, nenoras operatyviai atgauti savo pinigus. Tačiau vien dėl to vekselis nepraranda juridinės galios, nors ir tampa paskolos rašteliu, o prezumpcija, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti, nėra nuginčyta atsakovės.

245) Ieškovas tinkamai įvykdė jam priklausančią įrodinėjimo pareigą - savo reikalavimą grąžinti skolą pagrindžia pateikdamas teismui rašytinius įrodymus, konkrečiai - paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas taip pat buvo pakankamai aktyvus, bylos nagrinėjimui reikšmingus duomenis, kurie nebuvo pateikti nei ieškovo, nei atsakovės, savo iniciatyva gavęs prašymą išreikalavo iš VMI.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Apeliacinis skundas netenkintinas.

27Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

28Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apeliantės (atsakovės) prievolės atsiskaityti su ieškovu pagal 2008 m. sausio 11 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį.

29Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselio turėtojas gali reikalauti paprastąjį neprotestuotiną vekselį apmokėti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka indosanto, davėjo ir kitų pagal vekselį įsipareigojusių asmenų tik per vekselio apmokėti pateikimo terminą (ĮPVĮ 40 str. 1 d.). Tačiau kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013).

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors vekselyje įtvirtina prievolė yra abstraktaus pobūdžio, tačiau suprantama, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Byloje nustatyta, kad, suėjus neprotestuotiname paprastajame vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, 2008 m. sausio 11 d. vekselis nebuvo pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta ĮPVĮ. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais.

31Nagrinėjamu atveju šios bylos faktinių aplinkybių kontekste ginčas kilo dėl to, ar minėtas dokumentas gali patvirtinti paskolos sandorio sudarymą tarp ieškovo ir apeliantės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. ir kt. v. G. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-605/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. D. B., bylos Nr. 3K-3-70-706/2016). Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Nagrinėjamu atveju V. Š. neneigia, kad pinigus iš ieškovo gavo, ką patvirtina ir 2008 m. sausio 11 d. paprastajame vekselyje esantis įrašas, kad ji 98000 Lt sumą gavo vekselio išrašymo dieną, tačiau teigia, kad pinigus gavo ne pagal paskolos sutartį, o kaip atlygį už vieną po kito einančius sudarytus su ieškovu sandorius, būtent pagal 2008 m. gegužės 9 d. nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo ir 2007 m. gruodžio 28 d. akcijų pirkimo-pardavimo sandorius. Apeliantė, remdamasi kasacinės instancijos teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009 E. M. ir kt. v. G. S. ir kt.) taip pat teigia, kad tuomet, kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, jie aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu. Kaip jau minėta, vekselio davėjas turi teisę ginčyti pagrindą, iš kurio atsirado prievolė mokėti pagal vekselį ir jam tenka pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad nėra jokių papildomų ar kitų įrodymų, siejančių šalių paskolos teisinius santykius išrašant vekselį su sudarytais pirkimo-pardavimo sandoriais, todėl atsakovės atsikirtimus atmetė kaip neįrodytus. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmos instancijos teismo išvada ir pažymi, kad byloje faktinių aplinkybių visuma ir šalių sudaryti sandoriai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti tinkamai. Kaip matyti iš 2007 m. gruodžio 28 d. akcijų prikimo-pardavimo sutarties 3.2. p., pardavėja (apeliantė) patvirtino, kad 5000 Lt sumą už akcijas gavo ir jokių kitų mokestinių pretenzijų neturi, o 2008 m. gegužės 9 d. sutarties dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo 2.1. p. yra nurodyta, kad pardavėja (apeliantė) iš pirkėjo (ieškovo) gavo 49000 Lt sumą grynais prieš pasirašant sutartį. Kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, sutartyse nenurodoma, kad sumažinama skolos suma pagal vekselį ar kitokios atsiskaitymo sąlygos, nėra sąsajų su vekseliu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantei 2007 m. gruodžio 28 d. akcijų prikimo-pardavimo sutartimi perleidus ieškovui įmonės akcijas, tačiau jos teigimu ieškovui neatsiskaičius, ji 2008 m. sausio 11 d. pasirašė ir išdavė jam paprastąjį neprotestuotiną vekselį 98000 Lt sumai, o 2008 m. gegužės 9 d. atsakovė su ieškovu sudarė kitą sandorį dėl nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo. Tokie apeliantės veiksmai rodo, kad jos išduotas vekselis nėra susijęs su minėtais sandoriais. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieškovo argumentu, kad neatitinka ir sandorių sumos – akcijų pardavimo kaina nurodyta 5000 Lt (Sutarties 2.1. p.), o nekilnojamojo turto pardavimo kaina - 49000 Lt (Sutarties 2.1. p.), viso 54 000 Lt, kai tuo tarpu vekselyje nurodyta suma yra - 98 000 Lt.

32V. Š. nepateikė įrodymų, o ir teismas neturi tokių duomenų, kad 2007 m. gruodžio 28 d. ir 2008 m. gegužės 9 d. sutartys būtų nuginčytos ar yra ginčijamos, apeliantė nagrinėjamoje byloje taip pat nereiškė reikalavimų dėl akcijų ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, todėl jos procesinio pobūdžio prašymas - įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus apie atliktus jai mokėjimus už 2008 m. gegužės 9 d. nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo ir 2007 m. gruodžio 28 d. akcijų pirkimo-pardavimo sandorius, kartu pateikti įrodymus, kad šių sandorių sudarymo metu ieškovas buvo finansiškai pajėgus atlikinėti stambius finansinius sandorius ir/ar disponuoti stambiomis pinigų sumomis atmestinas, kadangi šių duomenų išreikalavimas neturėtų reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Tuo tarpu ginčo vekselis buvo išrašytas 2008 m. sausio 11 d. ir jame nurodyta, kad apeliantė įsipareigojo sumokėti ieškovui 98000 Lt iki 2008 m. birželio 11 d. Taigi nors atsakovė teigė, kad 98000 Lt gavo ne pagal paskolos sutartį, o kaip atlygį už vieną po kito einančius sudarytus su ieškovu sandorius, tačiau nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, paneigiančių jos prievolę pagal vekselį ir patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį, nors ji kaip vekselio davėja turėjo pareigą įrodyti prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindą, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vekselis atspindi paskolos santykius tarp šalių ir priteisė iš jos skolą.

33Nors apeliantė nurodo, kad ieškovas turėjo visas galimybes neteismine tvarka ir ilgai nedelsdamas, 2008 m. birželio 11 d. gavęs iš notaro vykdomąjį įrašą, operatyviai išsiieškoti iš jos skolą, tačiau jis delsė daugiau nei 7 m. dėl skolos priteisimo, tačiau pažymėtina, kad ieškovas šiuo atveju turėjo teisę rinktis kreiptis į notarą ar į teismą. Ieškovui pasirinkus savo teises ginti teisme, kaip jau minėta, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal vekselį savaime pasibaigė ar jis neteko teisinės galios. Be to, ieškovas pateikė medicininius duomenis, kad jis nuo 2008 m. iki 2014 m. sunkiai sirgo.

34Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovo pateiktiems įrodymams ar, kad teismas, manydamas kad ieškovui pateiktų įrodymų nepakanka, pagal CPK 179 str. 1 d. turėjo pasiūlyti ieškovui pateikti papildomų įrodymų, tačiau to nepadarė ir nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nepagrindė įrodymais savo atsikirtimų į ieškinį. Įrodinėjimo pareiga reglamentuojama CPK 178 str. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose, o nagrinėjama byla būtent tokia ir yra, be išimčių taikoma CPK 178 str. nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 str. 1 d. vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009). Atsižvelgiant į Kasacinio teismo praktiką, į tai, kad nagrinėjama byla yra dispozityvi, o tokios civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.), apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo siūlyti ieškovui teikti papildomos įrodymus, o to nepadaręs, nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nepagrindė įrodymais savo atsikirtimų į ieškinį. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Kaip jau minėta, civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes, todėl būtent atsakovė, siekdama pagrįsti savo atsikirtimus, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o negalėdama gauti reikiamų dokumentų, prašyti juos išreikalauti. Be to, pažymėtina, kad byloje surinktus įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Supla“, bylos Nr. 3K-3-350/2008; kt.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos pirmiau nurodytos įrodinėjimą reglamentuojančios proceso teisės normos.

35Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.

36Remiantis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje konstatavus ieškovo reikalavimo teisę atsakovei pagal vekselį ir nenuginčijus prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo, keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą, priteisdamas ieškovui iš atsakovės skolą pagal vekselį, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 263 str. 1 d.).

37Dėl bylinėjimo išlaidų

38Ieškovas V. Ž. prašė jo naudai priteisti 302,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjos teisines paslaugas, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas pagrįstas rašytiniais įrodymais (CPK 178 str. – 179 str.), ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (užmokestis advokato padėjėjai už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą) neviršija 2015 m. kovo 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.11 p.), todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (atsakovės) (CPK 93 str., 98 str.).

39Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Priteisti iš apeliantės (atsakovės) V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas V. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš... 5. Atsakovė V. Š. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jų nesiejo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad 2008 m. sausio 11 d. atsakovė ieškovui išdavė... 9. Teismas, remdamasis LR CK 6.37 str., iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 5... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Apeliaciniu skundu atsakovė V. Š. prašo pirmosios instancijos teismo... 12. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 13. 1) Atsakovė nuosekliai teigė, kad pinigus iš ieškovo gavo, tačiau ne pagal... 14. 2) Ieškovas nevykdė įrodinėjimo pareigos - nenurodė teisiškai... 15. 3) Ieškovo atsikirtimas, kad 49 000 Lt jis sumokėjo atsakovei tuo metu, kai... 16. 4) Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad atsakovė įrodė skolos... 17. 5) Pirmos instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovo... 18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas V. Ž. su apeliaciniu skundu... 19. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 20. 1) Atsakovė teisingai nurodo, kad Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta,... 21. 2) Atsakovės teiginiai, kad už sudarytus sandorius ji negavo pinigų,... 22. 3) Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio... 23. 4) Suėjus vekselyje nustatytam terminui, ieškovas nedelsdamas susisiekė su... 24. 5) Ieškovas tinkamai įvykdė jam priklausančią įrodinėjimo pareigą -... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 27. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apeliantės (atsakovės) prievolės... 29. Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselio turėtojas gali reikalauti... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors vekselyje... 31. Nagrinėjamu atveju šios bylos faktinių aplinkybių kontekste ginčas kilo... 32. V. Š. nepateikė įrodymų, o ir teismas neturi tokių duomenų, kad 2007 m.... 33. Nors apeliantė nurodo, kad ieškovas turėjo visas galimybes neteismine tvarka... 34. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmos instancijos... 35. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.... 36. Remiantis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje... 37. Dėl bylinėjimo išlaidų... 38. Ieškovas V. Ž. prašė jo naudai priteisti 302,50 Eur dydžio bylinėjimosi... 39. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326... 40. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti... 41. Priteisti iš apeliantės (atsakovės) V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)...