Byla 2A-1458-460/2015
Dėl skolos priteisimo, ir atsakovo D. G. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-787-799/2015 pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovui D. G. dėl skolos priteisimo, ir atsakovo D. G. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas Tauragės rajono apylinkės teismui 2015-03-27 pateiktu ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo D. G. 637,16 Eur skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas: 19,11 Eur žyminio mokesčio ir 20 Eur už advokato suteiktas paslaugas. Ieškovas G. T. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.

4Atsakovas D. G. nesutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė juos atmesti, skirti rašysenos ekspertizę.

5Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-06-05 sprendimu ieškinį patenkino. Nusprendė priteisti iš atsakovo D. G. ieškovui G. T. 637,16 Eur skolos pagal 2013-12-31 paprastąjį vekselį, penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 19,11 Eur žyminį mokestį, 20 Eut už advokato suteiktas paslaugas. Priteisė iš D. G. valstybei 5,06 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog vekselio apmokėjimo termino praleidimas nereiškia atsakovo skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimo. Nustatė, kad vekselis atitinka paskolos sutarties formos reikalavimus. Byloje duomenų nenustatė apie 637,16 Eur (2200 Lt) mokėjimą, todėl atsakovą laikė pažeidusiu prievolę ir tenkino ieškovo reikalavimą ir priteisė jam iš atsakovo 637,16 Eur (2200 Lt) skolos, palūkanų.

6Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-06-05 sprendimą ir priimti kitą sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog buvo skolingas ieškovui kaip darbdaviui, tačiau ne kaip fiziniam asmeniui. Tikina, kad skola sumokėta, kadangi jam ieškovas atleisdamas jį iš darbo nesumokėjo atsakovui atlyginimo ir kompensacijos už atostogas. Pažymi, kad ieškovu šioje byloje galėtų būti įmonė, o ne fizinis asmuo. Teigia, kad byloje būtina rašysenos ekspertizė, atsakovas nepamena, kad pasirašė byloje pateiktą vekselį.

7Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

8Apeliacinis skundas netenkintinas.

9Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

10Byloje kilo ginčas dėl vekselio, kaip skolos dokumento, vertinimo ir skolos įrodinėjimo.

11Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pasibaigus įstatyme nustatytam terminui pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl to nebetaikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Kasacinio teismo praktikoje aptariant vekselio teisines savybes pažymėta, kad įvertinus universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje laikytina, kad jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014). Tai rodo, kad vekselis kaip prievolės užtikrinimo priemonė yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje, o vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymams, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų (kreditoriaus bei skolininko) teisės turi būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014).

12Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog apeliantas ypatingai akcentuoja tai, kad apylinkės teismas netenkino jo prašymo skirti rašybos ekspertizę. Šiuo aspektu svarbu tai, jog kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą; klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas nutartimi > (CPK 213 straipsnis). Pažymėtina, kad apylinkės teismas 2015-05-28 teismo posėdžio metu išaiškino atsakovui ir jo atstovui prašymo dėl ekspertizės skyrimo tvarką ir padarė posėdžio pertrauką tam, kad atsakovas turėtų galimybę pateikti papildomus įrodymus ir klausimus ekspertui. Pabrėžtina, kad atsakovas galimybe pateikti tinkamą prašymą dėl ekspertizės skyrimo nepasinaudojo, klausimų ekspertui nepateikė. Dėl to jo prašymas dar kartą skirti ekspertizę netenkintinas, tai vertintina kaip naujų įrodymų teikimas, kuris galėjo būti atliktas pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, atsakovas apie tai, kad vekselio nepasirašė, motyvuoja labai nenuosekliai, painiojasi atsikirtinėdamas į ieškovo reikalavimą. Atkreiptinas dėmesys, jog atsiliepime į ieškinį atsakovas kategoriškai nesutinka, kad vekselyje esantis parašas yra jo; 2015-05-02 teismo posėdyje apylinkės teisme teigė, kad grąžino ieškovui 3 000 Lt, tačiau to, kad kitu pagrindu, nei jo išduotas vekselis, nenurodė; 2015-05-02 teismo posėdyje apylinkės teisme teigė, kad ant balto popieriaus lapo buvo atliekami ieškovo įrašai, kad skola grąžinama; 2015-06-02 teismo posėdyje apylinkės teisme atsakovas pateikė minėtą lapą, kuriame buvo atliktos žymos apie skolos grąžinimą, pabrėžtina, kad kitoje to pačio lapo pusėje yra ieškovo pateikto vekselio kopija (tik be atsakovo parašo), svarbu tai, kad atsakovo turėtame „baltame popieriaus lape“ įrašus apie 3 000 Lt skolos grąžinimą atliko būtent ieškovas, tai padaryta tris kartus 3 000 Lt sumą grąžinant po 1 000 Lt; apeliaciniame skunde atsakovas pripažino, kad skolingas ieškovui, tačiau kaip darbdaviui, o ne kaip fiziniam asmeniui (b. l. 46), be to, teigė, kad ieškovui jau nebeskolingas, kadangi ieškovas, atleisdamas atsakovą iš darbo, nesumokėjo atsakovui atlyginimo ir kompensacijos už atostogas. Išvardytos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas apie vekselį žinojo, jam buvo žinoma ginčo vekselio kilmė, dar daugiau, pats atsakovas vekselio kopija disponavo ir ieškovui grąžindamas skolą leisdavo jame atlikti įrašus apie dalies skolos grąžinimą (CPK 12, 178, 197 straipsniai).

13Atsakovas mano, kad ieškovu turėtų būti ne ieškovas, kaip fizinis asmuo, o įmonė, nes, pasak, atsakovo, skola susidarė tarp įmonės ir jo. Su tokiu vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, jog ieškovas yra įmonės vadovas, o vekselis išrašytas ieškovo, fizinio asmens vardu. Aplinkybė, kad ieškovas, įmonės vardu veikė kaip fizinis asmuo, neeliminuoja pareigos atsakovui grąžinti skolą, kuri kildinama vekselio pagrindu. Atsakovo nurodomas teiginys, kad neaišku, ar ieškovas pinigus kaip baudą užsienio įmonei pervedė iš savo, kaip fizinio asmens, sąskaitos, ar iš įmonės sąskaitos, būtų svarbus įmonės buhalterinės apskaitos kontekste, tačiau ne minėtame ginče.

14Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovo išduoto vekselio apmokėjimo terminas suėjo 2014 m. birželio 1 d., ieškovas į notarą kreipėsi pavėlavęs, todėl vekselis prarado viešo patikimumo savybę ir negali būti realizuotas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo įtvirtinta ne ginčo tvarka bei, remiantis jau aptarta kasacinio teismo praktika, tapo paprastu skolos dokumentu. Kasacinio teismo praktikoje aptariant vekselio teisines savybes pažymėta, kad įvertinus universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje laikytina, kad jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014). Tai rodo, kad vekselis kaip prievolės užtikrinimo priemonė yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje, o vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymams, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų (kreditoriaus bei skolininko) teisės turi būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014). Šiuo atveju ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie piniginių lėšų pervedimą (b. l. 34, 35), Belgijos policijos išvadą, kurioje nurodyta atsakovo pavardė ir mokėtina suma – 1 500 EUR (b. l. 34), vekselį, kuriame aiškiai nurodytas atsakovo 1 506,02 EUR (5 200 Lt) įsipareigojimas (b. l. 2), be to, atsakovas pateikė 2013-12-31 vekselio kopiją (be atsakovo parašo), kurio kitoje lapo pusėje atlikti trys ieškovo įrašai apie jau grąžintą 868,86 EUR (3 000 Lt) sumą (b. l. 36). Visi aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčo vekselis buvo išrašytas atsakovo skolinio įsipareigojimo, kilusio iš darbo santykių, įvykdymo funkcijai užtikrinti, suteikiant ieškovui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam (ar jo vadovaujamai įmonei) bus grąžinta. Pažymėtina ir tai, jog atsakovo nurodyta abejonė, kad ieškovo už atsakovą sumokėta 1 500 EUR (5 179,20 LT) įmoka neatitinka vekselyje nurodytos sumos – 1 506,02 EUR (5 200 Lt), vėlgi neeliminuoja atsakovo pareigos ieškovui skolą sumokėti. Neidentiška suma reiškia tik tai, kad ieškovas ir atsakovas susitarė, kad atsakovas, ieškovo įvykdytą mokėjimą dėl baudos, už kurią atsakingas atsakovas, įvykdys vekselyje sutarta suma, kuri suprantama, gali neatitikti, tai šalių tarpusavio susitarimo reikalas.

15Kaip žinia, įrodinėjimo procese, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2012). Atsakovas tikina, kad ieškovui jau nėra skolingas, kadangi jam ieškovas, atleisdamas atsakovą iš darbo, nesumokėjo jam atlyginimo ir kompensacijos už atostogas. Vertindama šį atsakovo argumentą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikia (CPK 12, 178, 197 straipsniai). Nėra jokių duomenų, ir atsakovas neprašė jų pateikti, suteikiančių pagrindą manyti, kad ieškovas, nutraukdamas su atsakovu darbo santykius, nesumokėjo darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų.

16Įvertinus tai, kad 2013 m. gruodžio 31 d. vekselyje aiškiai išreikštas apelianto įsipareigojimas 1 506,02 EUR (5 200 Lt) sumą grąžinti ieškovui bei byloje nesant rašytinių įrodymų apie tai, kad jos dalis 637,16 EUR būtų grąžinta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantą laikė pažeidusiu prievolę, numatytą 2013 m. gruodžio 31 d. išduotame vekselyje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš apelianto skolą ir procesines 5 proc. dydžio palūkanas.

17Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

Nutarė

19Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai