Byla 2A-500/2012
Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1436-178/2010 pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovui V. K. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas E. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. K. ir prašė pripažinti 2007 m. kovo 6 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį (145 000 Lt sumai) ieškovo (vekselio davėjo) išduotą atsakovo (vekselio gavėjo) naudai niekiniu ir negaliojančiu ab initio. Taip pat prašė vienašalį sandorį (vekselį) pripažinus niekiniu ir negaliojančiu, panaikinti vekselio vykdomąjį įrašą bei sustabdyti vykdymo procesą pagal ginčijamo vekselio pagrindu išduotą 2009 m. gegužės 15 d. vykdomąjį raštą ir ieškovą grąžinti į pirminę padėtį vykdymo proceso atžvilgiu. Nurodė, kad 2007 m. vasario 15 d. tarp ieškovo ir atsakovo bei jo sutuoktinės L. K. buvo pasirašyta Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartis (toliau - Akcijų pirkimo sutartis) pagal kurią ieškovas iš atsakovo ir L. K. turėjo nupirkti 30 UAB „Librantas ir ko“ paprastųjų vardinių akcijų už 30 000 Lt, t. y. po 1 000 Lt už kiekvieną akcijos vienetą. Šios sutarties įsipareigojimų įvykdymui ieškovas 2007 m. kovo 6 d. pasirašė neprotestuotiną vekselį 145 000 Lt sumai (toliau - vekselis). Ši suma ir buvo tikroji Akcijų pirkimo sutarties kaina, o ne šioje sutartyje nurodyta 30 000 Lt kaina, kuri yra fiktyvi, neatspindinti tikrosios vertybinių popierių vertės, nurodyta siekiant išvengti mokesčių sumokėjimo valstybei. Vienos akcijos nominalioji vertė tuo metu buvo ne 1 000 Lt, o 5 800 Lt. Ginčijamas vekselis buvo išduotas būtent Akcijų pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui, t. y. tam, kad būtų užtikrintas ieškovo atsiskaitymas už jas. Tačiau ši sutartis įvykdyta nebuvo - nebuvo perduotos nei akcijos, nei sumokėti pinigai, todėl atsakovas, kaip sąžininga sutarties šalis, privalėjo sunaikinti vekselį arba grąžinti jį ieškovui, tačiau to nepadarė, o elgdamasis nesąžiningai ir neteisėtai, kreipėsi dėl priverstinio vekselio vykdymo. Dėl vykdymo proceso vekselio pagrindu Vilniaus miesto 1-ame apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-13284-430/2009. Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas yra nurodęs, kad jis nėra perdavęs ieškovui jokių pinigų. Taigi vekselio, kaip prievolės užtikrinimo dokumento išdavimas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir todėl jis turėtų būti pripažintas negaliojančiu nuo jo išdavimo momento (CK 1.80 str.). Tokiu atveju turėtų būti taikoma restitucija ir atsakovas ieškovui turėtų grąžinti Vekselį (CK 1.80 str. 2 d., 1.91 str. 2 d.).

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4Viliaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinio netenkino. Nurodė, kad pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnį įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Pagal suformuotą teismų praktiką, siekdamas nuginčyti vekselį, būtent ieškovas turi pareigą patikimais įrodymais įrodyti pagrindo vekseliui išduoti nebuvimą ar jo negaliojimo pagrindą (nepriklausomai nuo to, ar kita šalis įrodo pagrindo vekseliui išduoti buvimą ar jo galiojimo pagrindą). Ieškovas ne tik nepateikė įrodymų, bet iš esmės ieškinyje ir nenurodo, kad vekselio išrašymo metu toks jo veiksmas neatitiko vidinės valios. Kartu teismas pažymėjo, kad tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka asmens vidinės valios, t. y. vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors vekselio išrašymą bei negaliojimą ieškovas sieja su Akcijų pirkimo sutartimi, nurodo, kad vekselis buvo kaip atsiskaitymo prievolės pagal šią sutartį įvykdymo užtikrinimo būdas, tačiau nagrinėjamu atveju apskritai nėra pakankamo pagrindo sieti Akcijų pirkimo sutartį su vekselio išrašymu. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis tuo, kad Akcijų pirkimo sutartis sudaryta 2007 m. vasario 15 d., o atsiskaitymo už akcijas terminas - 2007 m. kovo 26 d. (šios sutarties 3.2 p.). Pažymėtina, kad vekselio išrašymo data – 2007 m. kovo 6 d., o mokėjimo pagal vekselį terminas – 2007 m. balandžio 23 d., t. y. nesutampa nei Akcijų pirkimo sutarties ir vekselio išrašymo datos, nei šioje sutartyje numatyta atsiskaitymo bei vekselio apmokėjimo datos. Ieškovas daugiau kaip du metus vekselio neginčijo net ir po 2007 m. gegužės 15 d. vykdomojo įrašo išdavimo. Teismas pažymėjo ir tai, kad Akcijų pasirašymo sutartyje nurodyta 30 000 Lt akcijų pirkimo kaina ir jokie papildomi kainos mokėjimai ar prievolės atsiskaityti už akcijas įvykdymo užtikrinimo būdai nėra numatyti. Dar daugiau, iš Akcijų pirkimo sutarties 3.1, 3.2 punktų prasmės matyti, kad akcijų įgijimas/neįgijimas iš esmės paliktas tik paties ieškovo valiai – nustatytas terminas iki kada ieškovas gali sumokėti už akcijas, o iki to termino ieškovui nesumokėjus Akcijų pirkimo sutartis laikoma negaliojančia. Taigi nei Akcijų pirkimo sutarties nuostatos, nei bendra nurodyta šioje sutartyje ir vekselio pinigų suma neatitinka akcijų nominalios vertės (net jei tikėti ieškovo aiškinimu, kad akcijos buvo parduodamos už nominalią kainą). Dėl paminėtų aplinkybių teismas atmetė ieškovo argumentus, kad vekselis buvo prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu, o taip pat ir argumentus, kad vekseliu buvo siekiama užtikrinti šalių faktiškai sutartos kainos už akcijas sumokėjimą. Teismas pastebėjo, kad atsakovo aiškinimas, kad šalys buvo susitarusios vekseliu atlyginti netinkamu vadovavimu bendrovės akcininkui (atsakovui) padarytą žalą, teismo nuomone, apskritai vertintinas kaip labiau įtikinamas negu ieškovo aiškinimas. Tokią išvadą patvirtina ir liudytojo L. M. , kuris buvo sudaręs analogišką sutartį bei gavęs ieškovo vekselį, parodymai, jog nepriklausomai nuo akcijų pirkimo sutarties nuostatų įvykdymo, t. y. akcijų pirkimo sutartyse numatytos kainos sumokėjimo ir akcijų ieškovui perdavimo, ieškovui pagal akcininkų susitarimą vis tiek būtų išlikusi pareiga atsiskaityti už žalą dėl netinkamo vadovavimo bendrovei.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5Ieškovas E. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

    1. Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarties įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas 2007 m. kovo 6 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 145 000 Lt sumai. Ši suma ir buvo tikroji minėtos sutarties (reali akcijų) kaina. Sutartyje buvo nurodyta, kad vertybiniai popieriai ieškovui parduodami už 30 000 Lt, o minėtas paprastas neprotestuotinas vekselis buvo išduotas žymiai didesnei sumai. Sutartyje atsakovo primygtiniu prašymu buvo nurodyta mažesnė sutarties kaina nei faktiškai mokėtina būtent dėl to, kad taip būtų išvengta atitinkamų mokėtinų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčio) valstybei mokėjimo, kadangi sutartyje nurodžius mažesnę kainą (sumą), atsakovas privalėtų mokėti ir atitinkamai mažesnius mokesčius. Taigi sutartis, bent jau sutarties kainos atžvilgiu, buvo sudaryta fiktyviai, oficialiai nuslepiant tikrąją sandorio kainą ir sutartyje užfiksuojant žymiai mažesnę vertybinių popierių pardavimo kainą. Faktiškai vienos parduodamos UAB „Librantas ir ko“ paprastosios vardinės akcijos nominalioji vertė sandorio sudarymo metu buvo 5 800 Lt. Ši aplinkybė tik patvirtina fiktyvaus sandorio buvimą. Vertybinių popierių pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta, o vekselis ne ta pačia data išrašytas būtent atsakovo iniciatyva (tokio atsakovo pageidavimo priežastys ieškovui nežinomos).
    2. Tai, kad ieškovo vekselis buvo išduotas minėtos sutarties įvykdymo užtikrinimui, patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas L. M. , kuris nurodė, kad vekselio išdavimas ir akcijų pirkimas buvo tas pats procesas, o ieškovo vekselis buvo išduotas kaip garantas. Tuo atveju, jeigu tarp ginčijamo vekselio ir vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarties nebūtų sąsajos, analogišku atveju, L. M. , kuris šioje civilinėje byloje buvo apklaustas liudytoju, bei kurio naudai pasirašant UAB „Librantas ir ko“ vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartį buvo išrašytas ieškovo vekselis atitinkamo dydžio sumai, neįvykus sandoriui, t. y. ieškovui nesumokėjus vienam iš UAB „Librantas ir ko“ akcininkų vertybinių popierių kainos pagal sutartį, o L. M. tokių UAB „Librantas ir ko“ vertybinių popierių ieškovui neperleidus, L. M. nebūtų grąžinęs vekselio ieškovui.
    3. Ieškovas už vekselyje numatytą sumą savo nuosavybėn nėra gavęs jokių UAB „Librantas ir ko“ akcijų. Atsakovas 2009 m. rugsėjo 14 d. vykusio teismo posėdžio Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-13284-430/2009 metu nurodė, jog jis nėra perdavęs jokių pinigų ieškovui E. V. , dėl ko vekselis, kaip atitinkamos piniginės sumos besąlyginį mokėjimą patvirtinantis dokumentas, kai jokie pinigai vekselio davėjui nebuvo perduoti, taip pat kai vekselio davėjas faktiškai nėra skolingas vekselio gavėjui, turėtų būti pripažintas negaliojančiu, t. y. jis negali galioti, kai nėra atitinkamo juridinio fakto - vekselio davėjo skolos ar kitokios piniginės prievolės, kurios pagrindu vekselis gali būti išduotas.
    4. Byloje esantys ir proceso šalių pateikti įrodymai nebuvo neabejotini, dėl ko teismas turėjo atitinkamas šalių nurodytas aplinkybes patikrinti (ypač, kai abi proceso šalys neturėjo tiesioginių įrodymų atitinkamoms aplinkybėms patvirtinti).
    5. Civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovas prašė teismo išreikalauti atitinkamas bylos aplinkybes galinčius patvirtinti įrodymus, t. y. atsakovo nurodyto ikiteisminio tyrimo medžiagą, taip pat iš UAB „Librantas ir ko“ bankroto administratoriaus išreikalauti duomenis, susijusius su minėtos bendrovės akcijų įsigijimu, kadangi pateikti atitinkamus duomenis ieškovo atstovui bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo atsisakė. Pažymėtina, jog teismo buvo prašyta išreikalauti duomenis, susijusius su UAB „Librantas ir ko“ akcijų įsigijimu tam, kad būtų patvirtinta aplinkybė, ar atsakovas V. K. , įsigydamas minėtos bendrovės akcijas, buvo už jas atsiskaitęs (ieškovo turimais duomenimis, už įsigytas bendrovės akcijas nebuvo atsiskaityta), kas atitinkamai suponuotų atsakovo, kaip UAB „Librantas ir ko“ akcininko reikalavimo teisės atlyginti ieškovo veiksmais vadovaujant bendrovei padarytus nuostolius (ne)buvimą apskritai. Tačiau teismas tokių ieškovo atstovo prašymų netenkino. Dėl šios priežasties nebuvo išsamiai ir visapusiškai ištirti įrodymai, įvertintos bylos medžiagoje esančios ir proceso šalių nurodytos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, jog minėto ikiteisminio tyrimo medžiaga gali turėti reikšmės šios civilinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka eigai ir baigčiai, tikslinga išreikalauti ir prie civilinės bylos prijungti Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 13-1-02643-08 medžiagą.
    6. Paskutinio teismo posėdžio šioje civilinėje byloje metu Vilniaus apygardos teismas apklausė liudytoją L. M. , kuris pateikė atitinkamus civilinei bylai reikšmingus parodymus. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas dėl darbo paieškų neturėjo galimybės dalyvauti 2010 m. rugsėjo 8 d. vykusiame teismo posėdyje bei liudytojui užduoti klausimus, tikslinga minėtą liudytoją pakartotinai apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. K. prašo skundžiamą eismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

        1. Šalims nurodant skirtingas vekselio išrašymo aplinkybes, tikrąsias vekselio išrašymo aplinkybes ir priežastis teismas jas nustatinėjo remdamasis visų byloje surinktų įrodymų viseto objektyviu ir visapusišku ištyrimu ir įvertinimu (CPK 185 str.).
        2. Akcijų nominali vertė neapsprendžia akcijų rinkos vertės. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnį, bendrovės akcijų nominalių verčių suma atspindi bendrovės įstatinio kapitalo dydį, tačiau tai nereiškia, kad nominali vertė visuomet atspindi ir tikrąją akcijos rinkos vertę.
        3. Jei jau ieškovas laiko, kad vekselis yra akcijų kainos sumokėjimo užtikrinimo priemonė, tai akivaizdu, kad užtikrinimo priemonė turėtų atitikti ir pagrindinės prievolės dydį, ko šiuo atveju nėra.
        4. Jei ieškovas byloje tvirtina, kad vekseliu įtvirtinta dalies akcijų kainos sumokėjimas, tai akivaizdu, kad vekselis šiuose santykiuose negali būti laikomas kaip šalutinė prievolė (CK 6.70 str.), skirta užtikrinti pagrindinės prievolės įvykdymą ir ginčijamas šiuo aspektu. Dėl to pripažintina, kad aiškindamas ginčo vekselio statusą teisiniuose santykiuose, ieškovas yra nenuoseklus.
        5. Liudytojas vienareikšmiškai byloje paliudijo, kad vekselis buvo tam tikra kompensavimo priemonė už bendrovės valdymo metu ieškovo padarytą žalą akcininkams ir nepriklausomai nuo akcijų pirkimo-pardavimo sutartyse numatytos kainos sumokėjimo ir akcijų ieškovui perdavimo, šiam pagal akcininkų susitarimą vis tiek būtų išlikusi pareiga atsiskaityti už žalą dėl netinkamo vadovavimo bendrovei. Ta aplinkybė, kodėl L. M. nepateikė apmokėjimui jo naudai išduoto vekselio nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
        6. Ikiteisminio tyrimo medžiaga yra itin didelės apimties. Be to, neaišku, ar tokiu būdu ieškovas, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, nesiekia apeinant BPK numatytus apribojimus, susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ieškovas (pats arba per atstovą) turi teisę kreiptis į tyrimui vadovaujantį prokurorą dėl leidimo gauti nuorašus jiems reikšmingų civilinės bylos išsprendimui įrodymų. Pažymėtina, kad ieškovas nenurodo kokių aplinkybių papildomam ištyrimui reikalinga pakartotinė L. M. apklausa ir kodėl ieškovas (pats ar per atstovą) šių aplinkybių negalėjo išsiaiškinti pirmos instancijos teisme.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

7Apeliacinis skundas netenkintinas.

8CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, o CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Taigi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Tuo pat metu pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007).

9Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, reiškiant prieštaravimus dėl prievolės pagal vekselį

10Įrodinėjimo pareiga reglamentuojama CPK 178 straipsnyje. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose, o nagrinėjama byla būtent tokia ir yra, be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą. (CPK 263 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).

11Byloje surinktus įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2008; kt.).

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką taip, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Kadangi vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir iš jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti, tai vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

13Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos pirmiau nurodytos įrodinėjimą reglamentuojančios proceso teisės normos - teismas pakankamai išsamiai išanalizavo byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinę prigimtį ir savybes. Teismo nutartyje įvertinta ieškovo – vekselio davėjo – elgsena, kuri neatitinka protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgsenos teigiant, kad vekselio išrašymas neatitiko vekselio davėjo (ieškovo) valios (ieškovas ne tik neginčijo vekselio jį pasirašius, bet jo neginčijo daugiau negu 2 metus jau po to, kai vekselis buvo perduotas vykdyti); nustatyta, kad byloje nepateikta objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog vekselis buvo išrašytas Akcijų pirkimo-pardavimo sutarčiai pridengti.

14Akcentuodamas netinkamą įrodymų vertinimą, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta suma labai (daugiau negu 5 kartus) skiriasi nuo nominaliosios akcijos kainos, taip pat nevertino, kad vekselis buvo kaip atsiskaitymo prievolės pagal šią sutartį įvykdymo užtikrinimo būdas. Su tokiais apelianto teiginiais sutikti nėra pagrindo.

15Bylos duomenys patvirtina, kad Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2007 m. vasario 15 d., o sutarties 3.2 punkte nustatytas atsiskaitymo už akcijas terminas - 2007 m. kovo 26 d. Tame punkte taip pat nustatyta, jog iki šios datos nesumokėjus 30 000 Lt, sutartis laikoma negaliojančia. Vekselio gi išrašymo data – 2007 m. kovo 6 d. (t. y. daug anksčiau negu suėjo apmokėjimo terminas), o mokėjimo pagal vekselį terminas – 2007 m. balandžio 23 d. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nesutampa nei Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ir vekselio išrašymo datos, nei šioje sutartyje numatyta atsiskaitymo bei vekselio apmokėjimo datos. Nieko konkretaus dėl tokių neatitikimų ieškovas paaiškinti negalėjo nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde. Atkreiptinas dėmesys, jog, jei, ieškovo teigimu, šalys siekė sudaryti Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, o akcijų tikrosios kainos sumokėjimą nuslėpti išduodant vekselį, tokiu atveju ieškovas buvo lygiavertė minėtos sutarties šalis ir taip pat turėjo teisę derėtis dėl šios sutarties sąlygų. Taigi apelianto skunde išdėstytas paaiškinimas, jog vekselio ir sutarties datos nesutampa, nes to norėjo atsakovas, negali būti laikomas pagrįstu ir leidžiančiu abejoti atsakovo teiginiu, jog vekseliu ieškovas įsipareigojo atlyginti dėl netinkamo vadovavimo UAB ,,Librantas ir ko“ atsiradusius nuostolius (CPK 185 str.). Juo labiau, kad Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta konkreti 30 000 Lt akcijų pirkimo kaina.

16Vertindama apelianto paaiškinimą, kad vekseliu šalys buvo numačiusios sumokėti už akcijas dar 145 000 Lt daugiau negu Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta suma, nes 175 000 Lt kaina už akcijas buvo artima nominaliajai akcijų vertei, teisėjų kolegija pažymi, kad, visų pirma, ne akcijų nominali vertė, o jų rinkos vertė apsprendžia akcijų kainą, nes nominali akcijų vertė tik įmonės steigimo metu atitinka jų realią vertę, o vėliau akcijų vertė, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, kinta priklausomai nuo įmonės veiklos rezultatų, turimo turto, prisiimtų įsipareigojimų ir kitų aplinkybių. Įrodymų, kokia Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo akcijų rinkos vertė, ieškovas nepateikė (CPK 178 str.). Be to, kaip jau minėta, 2007 m. vasario 15 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad iki 2007 m. kovo 26 d. nesumokėjus 30 000 Lt, sutartis laikoma negaliojančia. Tai reiškia, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, kad Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas ar nesudarymas iš esmės buvo paliktas tik ieškovo valiai, todėl nei Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nuostatose nustatyta 30 000 Lt, nei vekselyje nustatyta pinigų suma (145 000 Lt) neatitinka akcijų nominalios vertės (5 800 x 30).

17Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kadangi Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje jokių duomenų apie tai, kad iš sutarties ieškovui kylanti mokėjimo prievolė yra užtikrinama vekseliu nėra, kiti tai patvirtinantys įrodymai į bylą nepateikti, todėl darytina išvada, jog apelianto minimas sutarties ir vekselio ryšys nenustatytas. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas L. M. , kuris buvo sudaręs analogišką sutartį bei gavęs ieškovo vekselį, patvirtino, jog vekselis buvo tam tikra kompensavimo priemonė už iššvaistytą pelno dalį (128 b. l., 1 t.).

18Dėl įrodymų išreikalavimo ir liudytojo parodymų

19Apeliantas skunde nurodė, kad tikslinga išreikalauti ir prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungti Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 13-1-02643-08 medžiagą, nes minėto ikiteisminio tyrimo medžiaga gali turėti reikšmės šios civilinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka eigai ir baigčiai dėl dviejų priežasčių – pirma, medžiaga patvirtins aplinkybę, ar atsakovas V. K. , įsigydamas UAB „Librantas ir ko“ akcijas, buvo už jas atsiskaitęs (jei atsakovas už įsigytas bendrovės akcijas neatsiskaitė, atsakovas netenka reikalavimo teisės atlyginti ieškovo veiksmais vadovaujant bendrovei padarytus nuostolius apskritai), antra, medžiaga patvirtins, ar ieškovas susijęs su UAB „Librantas ir ko“ privedimo prie bankroto.

20Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme buvo keliamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo duomenų pateikimo į bylą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti ieškovo nurodytą medžiagą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nenurodė, jog pats dėjo pastangas dėl konkrečių įrodymų iš ikiteisminio tyrimo medžiagos gavimo, be to, neprašė minėtų įrodymų išreikalauti parengiamojoje bylos stadijoje, todėl tokios medžiagos išreikalavimas ir analizė sudarytų sąlygas vilkinti bylos nagrinėjimą.

21Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas esant pagrindui įtarti, kad E. V. , kuris galbūt sąmoningai blogai valdydamas UAB „Librantas ir ko“ nulėmė įmonės bankrotą, o nagrinėjamoje byloje, minėta, tiriamas privataus pobūdžio ginčas – dėl vekselio davėjo bei vekselio gavėjo teisių ir pareigų, atsirandančių išrašyto vekselio pagrindu. Pažymėtina ir tai, jog nėra pagrindo manyti, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga turės tiesioginę reikšmę šios bylos išsprendimui, kadangi atsakovas į bylą jau yra pateikęs įrodymus, patvirtinančius, kad UAB „Librantas ir ko“ finansiniai rodikliai šios įmonės direktoriaus pareigas užimant ieškovui žymiai pablogėjo (116-118 b. l., 1 t.). Akcijų pirkimo-pardavimo sandoris tarp šalių neįvyko (ginčo dėl to byloje nėra), todėl aplinkybių, ar atsakovas turėjo teisę parduoti akcijas, ar neturėjo tokios teisės, patvirtinimas pats savaime neįrodys, jog atsakovas nepatyrė nuostolių, kuriuos, kaip minėta, vekseliu atlyginti įsipareigojo ieškovas.

22Pasisakydama dėl pakartotinės liudytojo L. M. apklausos teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nenurodė, kokias konkrečias aplinkybes, svarbias teisingam bylos išnagrinėjimui ir kitokias nei liudytojas nurodė apklausiamas pirmą kartą, patvirtintų ar paneigtų minėto liudytojo pakartotinė apklausa. Be to, ieškovas, pats inicijavęs šio liudytojo apklausą, turėjo visas galimybes (pats ar per atstovą, nes apie 2010 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdį, kuriame buvo apklaustas liudytojas, apeliantas buvo informuotas dar 2010 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu) įgyvendinti savo teisę užduoti liudytojui klausimus.

23Dėl šių argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą ir pakartotinai apklausti liudytoją.

24Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovas E. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. K. ir prašė... 4. Viliaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinio netenkino.... 5. Ieškovas E. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir... 6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. K. prašo skundžiamą eismo... 7. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 8. CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir... 9. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, reiškiant... 10. Įrodinėjimo pareiga reglamentuojama CPK 178 straipsnyje. Civilinių bylų... 11. Byloje surinktus įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą,... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias... 13. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad nagrinėjant bylą... 14. Akcentuodamas netinkamą įrodymų vertinimą, apeliantas nurodo, kad pirmosios... 15. Bylos duomenys patvirtina, kad Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2007... 16. Vertindama apelianto paaiškinimą, kad vekseliu šalys buvo numačiusios... 17. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kadangi... 18. Dėl įrodymų išreikalavimo ir liudytojo parodymų... 19. Apeliantas skunde nurodė, kad tikslinga išreikalauti ir prie nagrinėjamos... 20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme buvo... 21. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas esant pagrindui... 22. Pasisakydama dėl pakartotinės liudytojo L. M. apklausos teisėjų kolegija... 23. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo... 24. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 26. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti...