Byla 2A-1666-798/2015
Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Romualdos Janovičienės, Andrutės Kalinauskienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo B. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. Z. ieškinį atsakovui E. V., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Reikalavimas.LT“, dėl skolos priteisimo, bei pagal atsakovo E. V. priešieškinį ieškovui B. Z., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Reikalavimas.LT“, dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas B. Z. kreipėsi į teismą, su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 24 000 Lt skolą, 861,37 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2011 m. kovo 15 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame numatė, kad atsakovas E. V. be sąlygų privalo sumokėti 2011 m. gruodžio 31 d. ieškovui B. Z. 24 000 Lt. Ieškovas nurodė, kad vekselis yra vertybinis popierius ir jį išrašantis asmuo įsipareigoja be išlygų tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Nurodė, kad vekselio turėtojas turi teisę pasirinkti ar kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, ar į teismą dėl skolos priteisimo. Nurodė, kad vekselis traktuojamas kaip rašytinis vienašalis abstraktus sandoris, patvirtinantis skolos faktą. Nurodė, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas, kol neįrodyta kitaip, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių.

5Atsakovas E. V. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė 2011 m. kovo 15 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį pripažinti negaliojančiu bei priteisti iš ieškovo B. Z. bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ginčijamas vekselis buvo išgautas esant nesąžiningiems B. Z. veiksmams. Jis paaiškino, kad ieškovas 2005 m. rugsėjo 1 d. darbo sutarties Nr. 1 pagrindu atsakovui priklausančioje įmonėje ėjo komercijos direktoriaus pareigas. Atsakovas palikdavo tuščių, tačiau savo ranka pasirašytų lapų, kuriuos ieškovas turėjo galimybę paimti. Atsakovo nuomone, šiais, jo pasirašytais lapais, ieškovas galėjo padirbti vekselį. Atsakovas nurodė, kad jo tikroji valia, prieš pasirašant ant tuščių lapų, nebuvo vekselio pasirašymas – jis net nenutuokė, kad ieškovas gali pasinaudoti minėtais lapais, siekdamas neteisėtai praturtėti 24 000 Lt. Atsakovas taip pat nurodė, kad Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną (šiuo atveju 2011 m. gruodžio 31 d.), turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio neakceptavimas arba neapmokėjimas turi būti patvirtintas oficialiu aktu (protestas dėl atsisakymo akceptuoti arba apmokėti). Vekselius protestuoja notarai (ĮPVl 46 str. 1d.). ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalis numato, kad vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „gražinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“ - per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti. ĮPVĮ 55 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu vekselio turėtojas nepateikia vekselio akceptuoti vekselio davėjo sąlygoje nustatytu laiku, jis netenka reikalavimo teisės, atsirandančios ir dėl neapmokėjimo ir dėl neakceptavimo. Atsakovas teigė, kad vekselio turėtojas yra praleidęs nustatytus terminus pateikti apmokėti vekselį, pagal ĮPVĮ 55 straipsnio 1 d. 3 p., todėl neteko teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui pasinaudodamas vekselio privalumais. Atsakovas pažymėjo, kad tam, jog paskolos sutartį būtų galima pripažinti sudaryta, paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko - pinigų - perdavimo paskolos gavėjui momentas, o ieškovas net nenurodė, kad pinigų suma būtų perduota atsakovui.

6Trečiasis asmuo UAB ,,Reikalavimas.LT“ palaikė ieškinį, priešieškinį prašė atmesti, taip pat prašė iš atsakovo E. V. trečiojo asmens UAB ,,Reikalavimas.LT“ naudai priteisti 3166 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį bei atsakovo priešieškinį.

9Teismas nustatė, kad 2011 m. kovo 15 d. buvo pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriame numatyta, kad atsakovas E. V. be sąlygų privalo sumokėti 2011 m. gruodžio 31 d. ieškovui B. Z. 24 000 Lt bei konstatavo, kad šis vekselis pasirašytas atsakovo E. V..

10Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje 2012 m. spalio 17 d. su ieškiniu dėl negrąžintos skolos priteisimo pagal minėtą vekselį kreipėsi UAB ,,Reikalavimas.LT“, nes tarp B. Z. ir UAB ,,Reikalavimas.LT“ 2012 m. rugpjūčio 24 d. buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 69. Tačiau 2014 m. kovo 5 d. tarp B. Z. ir UAB ,,Reikalavimas.LT“ buvo pasirašytas susitarimas prie reikalavimo perleidimo sutarties, kuriuo UAB ,,Reikalavimas.LT“ grąžino B. Z. reikalavimo teisę į atsakovo E. V. skolą, delspinigius, palūkanas ir kitus mokėjimus (T2, b. l. 22).

11Teismas atsakovo E. V. dėl vekselio suklastojimo atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovui nepaaiškinus, kodėl jam reikėjo E. V. parašų, kai pats dirbo komercijos direktoriumi ir todėl įmonės dokumentus galėjo pasirašyti pats, taip pat nenurodžius, kokia jo valia buvo pasirašant ant tuščių lapų bei nesant paaiškinimų, kokiems reikalams jie buvo palikti, teismas laikė vekselio suklastojimo faktą neįrodytu. Dėl to teismas atmetė priešieškinio reikalavimą pripažinti vekselį negaliojančiu.

12Teismas konstatavo, kad B. Z. nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad ĮVPĮ nustatytu terminu vekselį pateikė apmokėti. Kadangi B. Z. nurodė, kad E. V. neradus, jis kreipėsi tiesiogiai į skolų išieškojimo įmonę UAB „Reikalavimas.LT“ tik 2012-08-24, tai teismas padarė išvadą, kad vekselio turėtojas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą (ĮPVĮ 40 straipsnis).

13Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008) išaiškinimus, konstatavo, kad ieškovui praleidus ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatytą terminą, vekselis tapo paprastu skolos rašteliu. Dėl to šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip paskolinius. Teismas, nustatęs, kad vekselio pasirašymo metu pinigai perduoti nebuvo, konstatavo, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.870 straipsnis). Nesant šalių paskolos sutarties, teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 24 000 Lt skolą bei kitus išvestinius reikalavimus.

14III. Apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentai

15Apeliaciniame skunde ieškovas B. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį dėl ieškinio reikalavimų klausimo išsprendimo (ieškinio atmetimo) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 24 000 Lt pagrindinės skolos, 861,37 Lt palūkanų ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas ieškovo ir trečiojo asmens naudai; pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priešieškinio reikalavimų palikti nepakeistą; atlyginti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, pagal kurią vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimo. Tokiems teisiniams santykiams toliau ĮVPĮ, o ne paskolos santykius reglamentuojančios teisės normos. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad teismine tvarka ginant savo teises pagal vekselį jis tampa tik paprastu rašytiniu paskolos dokumentu, šalims turi būti taikomos paskolos santykius reglamentuojančios teisės normos, o vekselyje turi būti nurodytas pinigų perdavimo–priėmimo faktas. Paprastasis neprotestuotinas vekselis yra abstraktus sandoris, patvirtinantis skolos faktą, kuriame pagal ĮVPĮ nereikia nurodyti pinigų perdavimo fakto ir kurio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia atsakovo skolinio įsipareigojimo pasibaigimo ar teisinių santykių kvalifikavimo kaip paskolinių.

16Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas E. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas, būdamas vekselio turėtoju, praleido įstatyme numatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kuriuo kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kuriuo pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. Jei ieškovo reikalavimas būtų grindžiamas vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, tai jis turėjo būti pateikiamas apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka, tačiau ieškovui kreipiantis į teismą, jis pripažino, kad reikalavimas kyla ne iš vekselio, o iš prievolinių teisinių santykių, kuomet paskolos sutartis pripažįstama realine sutartimi. Remiantis teisiniu reglamentavimu ir susiformavusia teismų praktika, ieškovas, net ir tuo atveju jeigu atsakovas būtų pasirašęs vekselį (atsakovas šią aplinkybę ir toliau neigia) neįgijo teisės reikalauti nurodytos sumos vekselio pagrindu, o pateiktas dokumentas turi būti vertinamas kaip paprastas rašytinis skolos dokumentas. Kadangi apeliantas 24 000 Lt niekada nebuvo perdavęs, tai atsakovui nekyla pareiga jų ir grąžinti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą, teisingai ir teisėtą sprendimą.

17Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Reikalavimas. LT“ prašė apeliacinį skundą tenkinti. Trečiasis asmuo sutiko su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir išvadomis, palaikė apelianto reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

21Dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimo padarinių ir vekselio turėtojo, praleidusio šį terminą, teisių gynimo būdų

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, suformavo praktiką taip, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-314/2010; kt.). Kadangi vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir iš jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti, tai vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tačiau tam, kad vekselio turėtojas galėtų patenkinti savo reikalavimus Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - ĮPVĮ) nustatyta tvarka, jis turi laikytis šio įstatymo imperatyviųjų nuostatų ir vykdyti jame nustatytus reikalavimus.

23ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas gali davėjui pareikšti reikalavimus sumokėti, jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta (ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktas). Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios normos, vadovaujantis ĮPVĮ 79 straipsniu, taikomos ir paprastiesiems vekseliams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata lemia išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-314/2010; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-716/2013).

24Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys atsiskaitymo datą vekselyje nustatė 2011 m. gruodžio 31 d., įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“, tačiau vekselis nustatytu terminu nebuvo pateiktas atsakovui apmokėti. Taigi apeliantas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl neteko ir teisės notarui teikti rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko vykdomuoju įrašu, todėl pagrįstai savo teisėms ginti naudojasi teismine gynyba, t. y. ginčo teisenos tvarka kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo skolą. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-314/2010; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-716/2013).

25Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalių ginčas kilo iš paskolos teisinių santykių, kurių kvalifikavimui, tokių sutartinių santykių aiškinimui bei įrodinėjimo taisyklėms taikomos bendrosios nuostatos. Apeliantas apeliaciniame skunde su tuo nesutinka.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, kokiu pagrindu buvo išduotas vekselis, ieškovas negrindė ieškinio reikalavimų paskoliniais šalių teisiniais santykiais. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad vekselyje nurodyta suma atsirado iš darbinių santykių, kad jam atsakovas skolingas už atliktą darbą, kad atsakovas už darbą pažadėjo sumokėti priedą ar premiją. Nagrinėjamu atveju šalys pripažino, kad apeliantas atsakovui pinigų neperdavė, ieškovas neteigė, kad atsakovas turi prievolę grąžinti jam vekselyje nurodytą sumą dėl to, kad jis šią sumą paskolino. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė paskolos sutartį reglamentuojančias teisės normas.

27Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, teisinis ryšys vekselyje įtvirtintos prievolės ir to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas vekseliui išduoti, gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių kad būtent tas teisinis santykis (sandoris) buvo pagrindas atsirasti prievolei pagal vekselį. Toks ryšys gali būti nustatytas tada, jeigu apie jį tiesiogiai nurodyta vekselių teisinių santykių dalyvių sudarytoje sutartyje arba kitokiuose dokumentuose, patvirtinančiuose tokius šalių ketinimus. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kaip jau pažymėta, kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to ne vekselio turėtojas (ieškovas) turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas (atsakovas) privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Vertinant byloje esančius duomenis darytina išvada, kad atsakovas neįrodė jo išdėstytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas vekselio turėtojo (ieškovo) nesąžiningas tyčinis veikimas skolininko (atsakovo) nenaudai. Pagal bylos medžiagą nėra galimybės konstatuoti, kad atsakovas CPK nustatyta tvarka įrodė pagrindą vekselio turėtojo teisėms nuginčyti pagal ĮPVĮ 19 straipsnį, nes tokių duomenų byloje nėra. Tokią pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta. Teismas išsamiai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, procesiniuose dokumentuose įvertinta šalių – vekselio davėjo ir vekselio turėtojo – elgsena. Ieškovo ir atsakovo pozicijos dėl vekselio surašymo aplinkybių yra visiškai skirtingos, netgi priešingos. Atsakovo paaiškinimai teisme nebuvo nuoseklūs. Apklausiant atsakovą pirmosios instancijos teismo 2014 m. spalio 20 d. posėdyje jis šių aplinkybių visiškai nedetalizavo, nepaaiškino, kodėl jam buvo pateikti tušti lapai, kodėl jis juos pasirašė, kokių tikslų ar rezultatų jis, juos pasirašydamas, siekė.

28Nagrinėjamu atveju ieškovas vekselį panaudojo siekdamas įrodyti skolos pagal darbo teisinius santykius egzistavimą. Ieškovas nurodė, kad dirbo pas atsakovą komercijos direktoriumi. Nagrinėjamoje byloje pateikta 2005 m. rugsėjo 1 d. Nr. 1 darbo sutartis patvirtina ieškovo argumentus, kad šalis siejo darbo santykiai. Tačiau ieškovas nagrinėjamoje byloje teigė, kad atsakovas turėjo pareigą sumokėti vekselyje nurodytą 24 000 Lt sumą kaip premiją arba priedą.

29Vekselio išdavimo metu galiojusiame Darbo kodekso 233 straipsnyje nustatyta, kad už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, taip pat už kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus (pareikšti padėką, apdovanoti dovana, premijuoti, suteikti papildomų atostogų, pirmumo teise pasiųsti tobulintis ir kt.). Teismų kasacinėje praktikoje yra konstatuota, kad DK 233 straipsnyje nurodyta, jog už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, taip pat kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus. Šioje teisės normoje nustatyta premija, kaip skatinimo priemonė, yra nukreipta į ateitį kaip motyvacinė priemonė darbuotojui ir pastarasis neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė mokėti tokią premiją ar jos neskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Z. v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-523/2009).

30Nagrinėjamu atveju vekselio išdavimo laikotarpiu darbdavys, individualios įmonės vadovu, buvo atsakovas E. V., tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų atsakovas būtų priėmęs įsakymą dėl premijos ar priedo skyrimo. Tokių aplinkybių neteigė ir apeliantas.

31Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, eidamas individualios įmonės komercijos direktoriaus pareigas, turėjo suprasti, kad dėl premijų ar priedų, kurios skiriamos kaip paskatinimas, turėjo būti priimtas darbdavio įsakymas ar sprendimas, o ne pasirašytas vekselis, be to, jos turėjo būti apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 31 dalis, 5 straipsnio 4 dalies 5 punktas, akto red., galiojusi nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 1 d., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, akto red., galiojusi nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad premija skirta neoficialių darbo santykių su darbdaviu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad neoficialūs darbo santykiai apelianto pageidaujamų pasekmių nesukuria (vekselio išdavimo metu galiojusios Darbo kodekso redakcijos 93, 95, 98 straipsniai), pirmosios instancijos teismas, nusprendęs atmesti ieškinį, priėmė teisingą sprendimą.

32Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nepagrįstai sprendė, kad šalių ginčas kilo paskolos, o ne darbo sutarties pagrindu, todėl be pagrindo taikė Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias paskolos sutartį, tačiau kartu pažymi, kad kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad vien netinkamos teisės normos pritaikymas, jeigu, pritaikius tinkamą teisės normą, rezultatas išliktų toks pat, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą teismo sprendimą, nes įstatymo draudžiama naikinti teismo sprendimą formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2005; 2008 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kriptonika“ ir kt. v. UAB „Ashburn International“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-135/2008; 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Pamario namas“ v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-448/2012).

33Dėl bylinėjimosi išlaidų

34CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apelianto ieškovo B. Z. apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas E. V., pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 ir 3 dalys).

35Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi apeliantui buvo atidėtas 216,06 Eur (746 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas. Netenkinus apeliacinio skundo, nurodyta suma iš apelianto priteisiama valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti į valstybės biudžetą iš apelianto B. Z. (a. k. ( - ) 216,06 eurų (du šimtus šešiolika eurų 6 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo B. Z.... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas B. Z. kreipėsi į teismą, su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 5. Atsakovas E. V. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė 2011 m. kovo... 6. Trečiasis asmuo UAB ,,Reikalavimas.LT“ palaikė ieškinį, priešieškinį... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu atmetė... 9. Teismas nustatė, kad 2011 m. kovo 15 d. buvo pasirašytas paprastasis... 10. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje 2012 m. spalio 17 d. su ieškiniu... 11. Teismas atsakovo E. V. dėl vekselio suklastojimo atmetė kaip nepagrįstus.... 12. Teismas konstatavo, kad B. Z. nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad ĮVPĮ... 13. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo (Lietuvos apeliacinio... 14. III. Apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentai... 15. Apeliaciniame skunde ieškovas B. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas E. V. prašo Vilniaus miesto... 17. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Reikalavimas. LT“... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.... 20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 21. Dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimo... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias... 23. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas... 24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys atsiskaitymo datą vekselyje... 25. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalių ginčas kilo iš... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas savo... 27. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę,... 28. Nagrinėjamu atveju ieškovas vekselį panaudojo siekdamas įrodyti skolos... 29. Vekselio išdavimo metu galiojusiame Darbo kodekso 233 straipsnyje nustatyta,... 30. Nagrinėjamu atveju vekselio išdavimo laikotarpiu darbdavys, individualios... 31. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, eidamas individualios įmonės... 32. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors skundžiamą... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 34. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 35. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi apeliantui... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti... 38. Priteisti į valstybės biudžetą iš apelianto B. Z. (a. k. ( - ) 216,06...