Byla 2A-498-241/2015
Dėl atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „EP2 Investicija“ bankroto

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens (kreditoriaus) N. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-1918-392/2014 pagal ieškovų J. A. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimus dėl atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „EP2 Investicija“ bankroto ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „EP2 Investicija“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Adminova“; 2013 m. liepos 24 d. nutartimi pripažino BUAB ,,EP2 Investicija“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

42014 m. lapkričio 28 d. atsakovo BUAB „EP2 Investicija“ bankroto administratorius pateikė teismui prašymą dėl įmonės (atsakovo) pabaigos. Prašyme nurodė, kad 2014 m. lapkričio 26 d. įvykusio BUAB „EP2 Investicija“ kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtintas įmonės likvidavimo aktas, likvidacinis balansas, bankroto administratorius buvo įpareigotas pateikti teismui prašymą dėl įmonės pabaigos.

5Trečiasis asmuo (atsakovo kreditorė) N. G., turinti 0,09 procento bankrutavusio atsakovo kreditorių balsų, nesutiko su administratoriaus prašymu ir paaiškino, kad iki šiol nėra patenkinta jos finansinio reikalavimo dalis – 666,19 Lt, todėl sprendimas dėl įmonės pabaigos negali būti priimtas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu atsakovo BUAB „EP2 Investicija“ veiklą pripažino pasibaigusia.

8Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad įmonė veiklos nebevykdo, jos mokumas neatstatytas. Kreditoriai sušaukė tris BUAB „EP2 Investicija“ kreditorių susirinkimus: 2013 m. liepos 23 d. susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas nustatyti administratoriui 20 000 Lt atlyginimą visam bankroto laikotarpiui ir patvirtinta administratoriaus ataskaita; 2014 m. kovo 25 d. susirinkimo metu buvo patvirtinta įmonės turto realizavimo tvarka ir nutarta dalį turto nurašyti, o likusį parduoti; 2014 m. lapkričio 26 d. susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas patvirtinti likvidavimo aktą bei likvidacinį balansą ir įpareigoti administratorių pateikti Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl įmonės pabaigos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LiTEKO duomenų bazės teismas nustatė, kad neišnagrinėtų bylų, susijusių su bankrutavusia įmone, kituose teismuose nėra; o Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2013 m. rugsėjo 4 d. rašte „Dėl pažymos išdavimo“ nurodyta, jog ši agentūra neturi duomenų, kad BUAB „EP2 Investicija“ sukauptos atliekos, užterštas dirvožemis ar gruntas. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad yra atliktos Įmonių bankroto įstatymo nustatytos bankroto procedūros bendrovės atžvilgiu iki sprendimo dėl įmonės pabaigos stadijos, todėl yra pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo (atsakovo kreditorė) N. G. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodo, kad dėl ligos ji neturėjo galimybės tinkamai pasiruošti teismo posėdžiui, sudaryti sutartį su advokatu, teismo posėdžio metu neturėjo galimybės pateikti įrodymų ir išdėstyti savo pozicijos, todėl, apeliantės nuomone, siekiant sudaryti sąlygas šiems veiksmams atlikti, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

11Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovo BUAB „EP2 Investicija“ bankroto administratorius prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti iš apeliantės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad iš apeliacinio skundo neaišku, dėl kokios priežasties ir kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu yra skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl BUAB „EP2 Investicija“ veiklos pabaigos, kokius įrodymus, papildomus dokumentus ir argumentus (su advokato ar be advokato pagalbos) apeliantė norėjo ir nori pateikti pirmosios instancijos teismui, sprendžiant klausimą dėl BUAB „EP2 Investicija“ veiklos pabaigos. Trečiasis asmuo (kreditorė) N. G. dalyvavo 2014 m. gruodžio 18 d. vykusiame teismo posėdyje ir teismo posėdžio metu vienintelis klausimas, kurį ji kėlė, buvo susijęs su priežastimi, dėl kurios jai, kaip buvusiai BUAB „EP Investicija“ darbuotojai, nėra išmokėtas jos pareikšto finansinio reikalavimo 666,19 Lt likutis. Nagrinėjamu atveju buvo išpildyti visi ĮBĮ reikalavimai tam, kad būtų galima priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos, o N. G. apeliacinio skundo pateikimas laikytinas piktnaudžiavimu materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, siekiant užvilkinti įmonės bankroto proceso pabaigą.

12IV. Apeliacinio teismo argumentai

13Apeliacinis skundas netenkintinas.

14Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 329 str. 2, 3 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

15CPK 1 straipsnyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublik?s įstatymai, tarp jų specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), be to, kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.).

16Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl BUAB „EP2 Investicija“ veiklos pripažinimo pasibaigusia.

17ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus.

18Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus; jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas, siekiant įsitikinti, ar egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimti, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014).

19Nagrinėjamoje byloje atsakovo bankroto administratorius 2013 m. gegužės 17 d. pateikė teismui tvirtinti kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą (2 t., 87-160 b. l.), kurį Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi patvirtino; šia nutartimi patvirtintas pirmosios eilės kreditorės N. G. 3 566,95 Lt reikalavimas (procentinė reikalavimo išraiška – 0,96 procento) (2 t., 161-163 b. l.). Atsakovo bankroto administratorius prašė teismo patikslinti bankrutuojančios įmonės pirmos eilės kreditorių (darbuotojų) sąrašą, kadangi iš Garantinio fondo gautomis lėšomis buvusiems atsakovo darbuotojams buvo išmokėta 93 404,46 Lt suma (3 t., 109-119 b. l.). Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 24 d. nutartimi patvirtino patikslintą atsakovo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, kuriame nurodytas ir pirmos eilės kreditorės N. G. finansinis reikalavimas – 666,19 Lt (procentinė reikalavimo išraiška – 0,09 procento) bei pripažino atsakovą bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone (3 t., 138-140 b. l.). Byloje taip pat nustatyta, kad pateikdamas prašymą dėl įmonės pabaigos, bankroto administratorius pateikė teismui likvidavimo aktą, likvidacinį balansą bei turto nurašymo aktų kopijas, be to, Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pažymą (3 t., 222-228 b. l.).

20Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas bankrutavusio atsakovo veiklą pasibaigusia, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog yra atliktos ĮBĮ nustatytos bankroto procedūros bendrovės atžvilgiu iki sprendimo dėl įmonės pabaigos stadijos. Bylos duomenimis, bankroto administratorius, kreipdamasis į teismą dėl įmonės pabaigos, pateikė teismui įstatymo reikalaujamus dokumentus (ĮBĮ 31 str. 8 p., 32 str. 4 d.).

21Apeliantės argumentai, kad dėl ligos ji neturėjo galimybės tinkamai pasiruošti teismo posėdžiui, sudaryti sutartį su advokatu ar teismo posėdžio metu pateikti įrodymų ir išdėstyti savo pozicijos, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Įstatymas nustato, kad šalis bylą gali vesti pati arba per atstovą (CPK 51 str. 1 d.). CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Tokia pareigia įtvirtinta ir CPK 42 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią šalys, be kita ko, privalo veikti siekdamos, jog byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir kt. CPK 7 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą procesą byloje organizuoti tokiu būdu, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Tokiu būdu apeliantė, būdama savalaikiai informuota apie bankroto bylos iškėlimą bei vykstančias visas bankroto procedūras ir manydama, kad pati asmeniškai negalės skolininko bankroto proceso metu tinkamai realizuoti savo procesinių teisių, apginti savo interesų, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo pakankamai laiko ir galimybių pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Aplinkybių, kurios apeliantei, buvusiai informuotai apie 2014 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio vietą ir datą, galėjo sudaryti realias kliūtis pasirūpinti atstovavimu, išskyrus tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2014 m. lapkričio 20 d. buvo nedarbinga (3, t. 253 b. l.), apeliantė nenurodė. Todėl skundo argumentai, susiję su jos negalėjimu pasirūpinti profesionaliu teisiniu atstovavimu, pripažintini nepagrįstais.

22Kitų argumentų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą, apeliantė nenurodo, taip pat nenurodo jokių naujų įrodymų ar argumentų, kuriuos ji siekė (siekia) pateikti pirmosios instancijos teismui, sprendžiant atsakovo veiklos pabaigos klausimą. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė dalyvavo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas administratoriaus prašymas dėl įmonės pabaigos, ir kėlė priežasčių, dėl kurių jai, kaip buvusiai atsakovo darbuotojai, nėra išmokėtas jos pareikšto finansinio reikalavimo 666,19 Lt likutis, klausimą. Nors apeliaciniame skunde apeliantė nenurodo argumentų, lemiančių skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą dėl visiško atsiskaitymo su ja nebuvimo, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje egzistuojantį viešąjį interesą, šiuo klausimu pasisako.

23Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra nustatyta ĮBĮ 35 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais; pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją (ĮBĮ 35 str. 2 d.). Kiekviename etape kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai; jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą; jeigu tenkinant pirmąja eile tenkinamus kreditorių reikalavimus teisės aktų nustatyta tvarka iš Garantinio fondo ar Žemės ūkio ministerijos lėšų buvo neišlaikytas šioje dalyje nurodytas reikalavimų tenkinimo proporcingumo principas, tai tenkinant iš įmonės lėšų likusius nepatenkintus šių kreditorių reikalavimus turi būti išlyginami atsiradę proporcingumo neatitikimai (ĮBĮ 35 str. 6 d.).

24Iš bylos duomenų nustatyta, kad bendra Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi patvirtintų atsakovo pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimų suma – 115 990,25 Lt (2 t., 161-163 b. l.). Atsakovo ir Įmonių bankroto departamento 2013 m. liepos 3 d. sutarties Nr. GF3-445-2013 pagrindu LR finansų ministerija išmokėjo bankrutavusiam atsakovui 97 438,05 Lt lėšų, skirtų tenkinti pirmos eilės kreditorių – darbuotojų finansiniams reikalavimams, 34,80 Lt už paraiškos parengimą (iš viso – 97 472,85 Lt) (3 t., 111-112, b. l.). Iš bankrutavusio atsakovo likvidavimo akto matyti, kad bankroto proceso metu gauta iš viso 105 772,35 Lt pajamų (97 472,85 Lt iš Garantinio fondo, 8 299,50 Lt už parduotą turtą); bankroto proceso metu patirtos išlaidos iš viso – 105 772,35 Lt (97 440,65 Lt patenkinti darbuotojų reikalavimai, 32,20 Lt banko išlaidos, 8 299,50 Lt bankroto administratoriui pagal patvirtintą sąmatą) (3 t. 223-224 b. l.). Apeliantės reikalavimas buvo patenkintas 2 900,76 Lt dalimi. Taigi visas įmonės turtas buvo paskirstytas buvusiems bankrutavusios įmonės darbuotojams ĮBĮ 35 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ir bankroto administratoriui už jo suteiktas paslaugas. Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, o apeliantė taip pat nenurodo nei tokių įrodymų, nei argumentų (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

25Dėl to, kas pasakyta, nesant apeliaciniame skunde argumentų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti bankrutavusio atsakovo veiklą pasibaigusia, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl įmonės pabaigos, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 329 str.).

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

27Pripažinus apeliacinį skundą nepagrįstu, išspręstinas atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme kompensavimo klausimas (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovo bankroto administratorius UAB „Adminova“ pateikė į bylą duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 300 Eur išlaidų (3 t., 268-269 b. l.).

28Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į bylos faktines aplinkybes, neabejotinai įtakojančias tokių išlaidų dydį. Šiuo konkrečiu atveju teisės požiūriu ginčas dėl bankrutuojančios įmonės pabaigos nebuvo sudėtingas, ką patvirtina nedidelės apimties procesiniai dokumentai – apeliacinis skundas ir atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą. Be to, sprendžiant dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo pastebėtina ir tai, kad šio ginčo, kilusio bankroto byloje, šalys iš esmės nėra lygios – apeliantė pirmosios eilės atsakovo kreditorė, buvusi jo darbuotoja, o atsakovas, atstovaujamas bankroto administratorius, kuris yra juridinis asmuo, yra tiek ekonomiškai, tiek teisiškai stipresnė šalis. Nors CPK 56 straipsnio ir numato juridiniams asmenims teisę naudotis advokato teisine pagalba, nagrinėjamoje byloje atsakovo bankroto administratorius UAB „Adminova“ yra juridinis asmuo, kuriam teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas įstatyme keliamas reikalavimas turėti bent vieną darbuotoją, įgijusį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (Įmonių bankroto įstatymo 112 str. 4 d.). Reikalavimas asmenims, siekiantiems įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas numatytas Įmonių bankroto įstatymo 112 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. tam būtina turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės arba ekonomikos studijų krypties išsilavinimą. Preziumuotina, kad vienos iš šių sričių specialistas yra bankroto administratoriaus darbuotojas, tokiems klausimams spręsti, todėl papildomai teisinės paslaugos nebūtinai turėjo būti perkamos. Tokia aplinkybė, kaip juridinio asmens gebėjimas atlikti teisinius veiksmus nebūtinai naudojantis apmokamų advokatų paslaugomis, gali būti įvertinta, sprendžiant dėl tokių išlaidų kompensavimo juridiniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011). Neįvertinus tokių aplinkybių, galėtų susidaryti situacija, kad ginčą inicijavusi kreditorė (buvusi atsakovo darbuotoja), kurios reikalavimai atmesti, patirtų neadekvačių neigiamų procesinių padarinių.

29Todėl atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes, į protingumo ir teisingumo kriterijus, ieškovui už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme iš apeliantės priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 98 str.).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti iš trečiojo asmens N. G. (asmens kodas ( - ) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EP2 Investicija“ bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Adminova“ (juridinio asmens kodas 302582837).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB... 4. 2014 m. lapkričio 28 d. atsakovo BUAB „EP2 Investicija“ bankroto... 5. Trečiasis asmuo (atsakovo kreditorė) N. G., turinti 0,09 procento... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu atsakovo BUAB... 8. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad įmonė veiklos nebevykdo, jos... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo (atsakovo kreditorė) N. G. prašo... 11. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovo BUAB „EP2 Investicija“ bankroto... 12. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 13. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 15. CPK 1 straipsnyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK... 16. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl BUAB „EP2 Investicija“ veiklos... 17. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis įmonės... 18. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš... 19. Nagrinėjamoje byloje atsakovo bankroto administratorius 2013 m. gegužės 17... 20. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas bankrutavusio atsakovo veiklą... 21. Apeliantės argumentai, kad dėl ligos ji neturėjo galimybės tinkamai... 22. Kitų argumentų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo... 23. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra nustatyta ĮBĮ 35... 24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad bendra Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 25. Dėl to, kas pasakyta, nesant apeliaciniame skunde argumentų,... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 27. Pripažinus apeliacinį skundą nepagrįstu, išspręstinas atsakovo turėtų... 28. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų už advokato paslaugas apeliacinės... 29. Todėl atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes, į protingumo ir... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti... 32. Priteisti iš trečiojo asmens N. G. (asmens kodas ( - ) 100 Eur (vieną...