Byla 2A-12-479/2009

Dėl įsakymo, sprendimo, dovanojimo sutarties ir žemės sklypo teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį bei atsakovų M. D. J. ir R. J. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-04-08 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ž. Bertašiaus, kolegijos teisėjų D. Martinavičienės, E. Misiūnienės, sekretoriaujant D. Rimgailienei, dalyvaujant atsakovui R. J., atsakovo atstovui adv. L. Straukai, atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovei D. Vaičikauskaitei, viešame kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, M. D. J., R. J., tretiesiems asmenims Kretingos rajono savivaldybės administracijai ir valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui dėl įsakymo, sprendimo, dovanojimo sutarties ir žemės sklypo teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį bei atsakovų M. D. J. ir R. J. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-04-08 sprendimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovė E. S. 2007-11-05 pareiškė ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, M. D. J., R. J., tretiesiems asmenims Kretingos rajono savivaldybės administracijai ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl įsakymo, sprendimo, dovanojimo sutarties ir žemės sklypo teisinės registracijos panaikinimo bei įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį (2008-01-09 ieškinys patikslintas). Ieškovė nurodė, kad pagal antstolės M. Trijonienės 2005-10-12 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą įsigijo pastatą – kultūros namus su priklausiniais, esančius ( - ). Minėtus statinius įregistravo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Šie statiniai anksčiau priklausė Z. S., kuris juos buvo įgijęs pagal privatizavimo sutartį. Pagal šią sutartį pirkėjas buvo įsipareigojęs išsinuomoti objektui priskirtą 3 536 kv. m žemės sklypą. Z. S. žemės sklypo nuomos sutarties nesudarė, tačiau faktiškai naudojosi žeme. 2007 metų pavasarį ieškovei pradėjus pastatų rekonstrukcijos darbus paaiškėjo, kad nuosavybės teisės į žemę po jos valdomais pastatais buvo atkurtos M. D. J., kuri vėliau šį žemės sklypą padovanojo sūnui R. J. Kadangi nuosavybės teisės į žemę M. D. J. buvo atkurtos pažeidžiant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punktą, ieškovė prašė naikinti įsakymą ir sprendimą atkurti M. D. J. nuosavybės teises į žemę. Ieškovė prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimus dėl Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo ir sprendimo panaikinimo, kadangi terminą parleido dėl svarbių priežasčių. Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą panaikinti dovanojimo sutartį, sudarytą tarp M. D. J. ir R. J., dėl ginčo žemės sklypo dovanojimo, panaikinti šio sklypo registraciją R. J. vardu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre; pritaikius restituciją grąžinti sklypą valstybei bei įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją su ieškove sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį.

4Kretingos rajono apylinkės teismas 2008-04-08 sprendimu ieškinį patenkino.

5Atsakovai M. D. J. ir R. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliantai nurodo, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Ieškovei priklausantys pastatai yra sudegę, sugriuvę, juose nevykdoma jokia veikla ir tik formaliai Nekilnojamojo turto registre jie įregistruoti kaip kultūros namai, o teismas nesiaiškino aplinkybių, ar šie pastatai atlieka kokią nors visuomeninę funkciją. Dėl šių priežasčių nepagrįstos teismo išvados, kad buvo pažeistos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punkto nuostatos. Be to, šie pastatai yra padalyti į du atskirus nekilnojamojo turto vienetus bei suskirstyti į butus. 2008-04-25 pirkimo–pardavimo sutartimi R. J. su sutuoktine J. J. iš E. L. įsigijo vieną šių butų, todėl nebėra pagrindo teigti, kad ginčo žemės sklype nėra atsakovui priklausančių statinių. Apeliantai taip pat teigia, kad nepagrįstai ieškovei atnaujintas ieškinio senaties terminas, kadangi apie tai, jog po ieškovei priklausančiu pastatu yra kitam asmeniui priklausanti žemė, ji žinojo jau nuo 2005 metų ir be svarbios priežasties per įstatymo nustatytą terminą negynė savo pažeistų teisių. Nepagrįstos ir teismo išvados dėl R. J. nesąžiningumo įsigyjant ginčo žemės sklypą, į procesą neįtraukta ginčijamą sandorį tvirtinusi notarė.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. S. su apeliaciniu skundu nesutinka bei prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

7Apeliacinis skundas tenkintinas.

8Ieškovė, pareikšdama ieškinį, vadovavosi LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str., kuriame numatyta, jog namų valdų (sodybų) sklypais užimta žemė yra priskiriama valstybės išperkamai žemei. Ieškovė taip pat nurodė, kad pagal to paties įstatymo 12 str. valstybės išperkamai žemei taip pat priskiriami sklypai, esantys prie visuomeninės paskirties pastatų bei skirti šiems pastatams eksploatuoti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovei M. D. J. nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės į žemę prie ieškovei priklausančio visuomeninės paskirties pastato – kultūros namų.

9Taigi byloje kyla įstatymo aiškinimo ir taikymo problema, tai yra ar žemės sklypo likimą nulemia žemės sklype esančio pastato teisinės registracijos duomenys, ar teisinių bei faktinių aplinkybių visuma – visuomeninės paskirties pastato panaudojimas visuomeninei veiklai vykdyti. Būtina atsižvelgti į tai, kad LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. nuostatos nesuabsoliutina pastatų teisinės registracijos fakto, o įtvirtina viešo intereso gynimą – išpirkimą žemės sklypų, kurie yra būtini visuomenės reikmėms tenkinti. Taigi siekiant teisingai įvertinti situaciją nepakanka vien pastato teisinės registracijos duomenų, būtinas ir faktinės aplinkybės tyrimas, ar šie pastatai yra naudojami pagal paskirtį, ar pastatų pritaikymas visuomenės reikmėms yra realiai numatomas, jeigu pastatai statomi ar laikinai jų veikla yra sustabdyta. Toks teisės aiškinimas atitiktų įstatymo leidėjo tikslus, nes nusavinta nuosavybė yra išperkama tik tokiu atveju, jeigu neįmanoma jos grąžinti (LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 str. 2 p.). Analogišką LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. nuostatų aiškinimą byloje pateikė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (b. l. 84–89, t. 2). Akivaizdu, kad ankstesnio žemės savininko bei dabartinių žemės naudotojų pagrįstų ir teisėtų interesų derinimas leidžia nepažeisti socialinio teisingumo principo.

10Byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad Z. S. 1999-10-04 iš Kretingos rajono savivaldybės įsigijo kultūros namų pastatą (b. l. 9, t. 1). Šis pastatas sandorio sudarymo metu buvo pažeistas įvykusio gaisro, statinio baigtumas sudarė tik 25 procentus (b. l. 8, t. 1). 1999-10-04 sutartyje pirkėjui nėra nustatyta pareigų atstatyti pastatą bei vykdyti jame visuomenei vertingą veiklą.

11Tokia pat teisinė bei faktinė situacija susiklostė ir ieškovei įsigyjant šį pastatą (b. l. 8, t. 1).

12Kadangi nuosavybės teisės į žemę atsakovei M. D. J. buvo atkurtos 2003-08-06 (b. l. 15, t. 1), galima padaryti išvadą, kad rengiant žemėtvarkos projektą bei priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės atkūrimo ginčo žemės sklypo faktinė padėtis nebuvo pasikeitusi – žemės sklypas prie Z. S. priklausiusio pastato nebuvo naudojamas visuomeninei veiklai vykdyti. Todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracija pagrįstai konstatavo, jog žemės sklypas prie Z. S. priklausiusio pastato nebuvo reikalingas visuomeninei veiklai vykdyti, ir teisėtai atkūrė nuosavybės teises į šį sklypą atsakovei M. D. J. Pirmosios instancijos teismas, suteikdamas pirmenybę pastato teisinės registracijos duomenims, nenustatydamas pastato panaudojimo pagal paskirtį fakto, neteisingai aiškino bei taikė materialinės teisės normas ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Taigi teismas be teisėto pagrindo panaikino nuosavybės teisių į žemę atkūrimą atsakovei M. D. J. bei pripažino negaliojančiu atsakovei priklausiusio žemės sklypo perleidimo sandorį, ieškovės E. S. ieškinys neįrodytas ir atmestinas (LR CPK 178 str.).

13Įvertinus šias aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas naikinamas (LR CPK 330 st.).

14Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

15panaikinti 2008-04-08 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą ir ieškovės E. S. ieškinį atmesti.

16Priteisti iš ieškovės E. S. atsakovams R. J. bei M. D. J. lygiomis dalimis 165 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.