Byla e2YT-3398-1097/2020
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys byloje VĮ Turto bankas, Č. K

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys byloje VĮ Turto bankas, Č. K..

2Teismas

Nustatė

3pareiškėja G. K. 2019 m. gruodžio 5 d. pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė 2001 m. vasario 5 d. mirusio sutuoktinio A. K. palikimą. Pareiškėja nurodė, kad 1965 m. rugsėjo 11 d. susituokė su A. K.. Būdama santuokoje, 1994 m. balandžio 19 d. pirko žemės sklypą, esantį ( - ), Vilnius. Po sutuoktinio mirties pareiškėja liko gyventi sodo sklype esančiame name, juo rūpinosi, namą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, 2008 metais užsakė kadastrinių matavimų bylą. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja teigė, kad sutuoktinio turtą paveldėjo pradėdama jį valdyti.

4Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime pareiškimą prašė nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra. Nurodė, kad neturi duomenų apie pareiškime nurodyto turto faktinį valdymą ir nėra gavęs pranešimo dėl turto perėjimo valstybei.

5Pareiškėjai G. K. mirus 2020 m. sausio 3 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi jos procesinių teisių perėmėju pripažintas įpėdinis V. K..

6Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

7Pareiškimas tenkinamas.

8Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

9Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. K., mirusi 2020 m. sausio 3 d., buvo A. K., mirusio 2001 m. vasario 5 d., sutuoktinė; santuoka sudaryta 1965 m. rugsėjo 11 d. (e. b. l. 7). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, esantis ( - ), Vilnius, nuosavybės teise registruotas G. K. vardu 1994 m. balandžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (e. b. l. 8-9). Po santuokos sudarymo įgytas turtas yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepriklausomai nuo to, jis registruotas vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų ar turto pasidalijimo sutartis, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad nurodytas turtas būtų asmeninė G. K. nuosavybe. Taigi, turtas laikytinas bendrąja jungtine G. K. ir A. K. nuosavybe, todėl, po pastarojo mirties, aktualus jam priklausiusios turto dalies paveldėjimo klausimas.

10Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo G. K. nurodė, kad ji po jos sutuoktinio A. K. mirties 2001 m. vasario 5 d. priėmė jo turtą faktiškai pradėdama jį valdyti, t. y. pareiškėja prieš palikėjo A. K. mirtį ir po jo mirties gyveno nurodytame žemės sklype esančiame name, visą tą laiką turtą prižiūrėjo, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, 2008 m. užsakė kadastrinių matavimų bylą (e. b. l. 18-28). Šiems teiginiams pagrįsti kartu su pareiškimu pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūno 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymas dėl adreso suteikimo žemės sklypui, sodininkų bendrijos nario bilieto kopija, sodo bendrijos nario mokesčio mokėjimo kvitai, nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos kopija. G. K. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu ( - ), Vilniuje.

11Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir CK nuostatas, teismas konstatuoja, kad G. K. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinio A. K., mirusio 2001 m. vasario 5 d., palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

12Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K. po savo sutuoktinio A. K. mirties 2001 m. vasario 5 d. priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

13Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti G. K. įpėdinio pareiškėjo V. K. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

Nutarė

16pareiškimą patenkinti.

17Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K. (a. k. ( - ) po sutuoktinio A. K. (a. k. ( - ) mirties 2001 m. vasario 5 d. priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

18Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti G. K. įpėdinio pareiškėjo V. K. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

19Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Proceso dalyviai
Ryšiai